Ministerijos perkėlimo planų ir jos veikimo vizijų permainų vėjų neatlaikė ne tik dalis darbuotojų, nusprendę apskritai išeiti iš darbo, bet ir vėliavos laikiklis ant pastato, kuriame buvo įkurdinta „veidrodinė“ ministerija.

Vėliavos turi būti keliamos ir ne bet kaip bei ne bet kokios. Už netvarkingą, neteisingai iškeltą vėliavą gresia atsakomybė.

Dalis ministerijos darbuotojų dar prieš metus buvo pradėję dirbti I. Kanto gatvėje. Pernai balandį šiose patalpose buvo surengta „veidrodinės“ ministerijos atidarymo ceremonija.

„Veidrodine“ ministerija turėjo būti užtikrinta nepertraukiama ŽŪM veikla, kol visi jos padaliniai būtų buvę perkelti.

Pagal planą, šiai dienai ministerija jau turėjo būti perkelta į Kauną. Buvo spėta paskelbti patalpų nuomos konkursą, nes patalpos I. Kanto gatvėje būtų buvusios per ankštos. Jos tiko tik kaip tarpinė grandis.

Gruodį paaiškėjo, kad ministerija į Kauną vis tik nebus keliama, tačiau čia liks veikti jos padalinys. 

Tokią išvadą padarė Seimo Socialdemokratų partijos frakcija, kuri kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir gavo atsakymus, kiek valstybei kainavo „valstiečių“ užmojai iškelti ministeriją.

„Valstiečiai“, gavę valdžią, žarstėsi ne tik nepamatuotais pažadais, bet ir mūsų visų pinigais. Tas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nuo pat pradžių atrodė tik kaip viešųjų ryšių akcija – štai mes rūpinamės regionais. Iš tikrųjų jokio rūpesčio nesimatė, tik pinigų leidimas vėjais. Todėl paprašėme konkrečių skaičių – kiek lėšų leidžiama ministerijos perkėlimui“, – sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Pasak jos, paaiškėjo, kad per 8 mėnesius – nuo balandžio iki metų pabaigos – ministerijos perkėlimo planavimui ir perkėlimui išleista 69 939,51 euro, iš jų patalpų nuomos vertinimo ir perkėlimo studijai 8 833,00 eurai.

„Didžiąją dalį išleistų pinigų, pagal Žemės ūkio ministerijos paaiškinimą, sudarė Kauno projekto vadovės darbo užmokestis, patalpų priežiūra ir komandiruotės. Valdantieji bando pasidžiaugti, kad Kaune patalpų priežiūros sąnaudos yra kiek mažesnės negu Vilniuje. Bet nėra čia kuo džiaugtis, nes išsinuomoję naujas patalpas Kaune, dabar toliau moka už tuščius kabinetus ir koridorius paliktus Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos pastatuose. Dabar mokama ir už juos, ir matome, kad 200 tūkstančių eurų jau skirta Kaune esančių patalpų pritaikymui“, – piktinasi R. Budbergytė.

Anot jos, Žemės ūkio ministerija informavo, kad Kaune įsteigta 40 darbuotojų etatų, 17 iš jų vis dar tebėra neužimti. Iš Vilniuje įsikūrusios ministerijos per tą „kilnojimo“ laikotarpį išėjo 84 darbuotojai. Kaip pastebi R. Budbergytė, ministerija nepateikė informacijos, kiek buvo išleista jų išeitinėms kompensacijoms, tik pranešė, kad jau priėmė naujų, bet norinčių čia dirbti vis dar 29 žmonėmis mažiau negu išėjusių.

„Ministerijos darbas buvo ir tebėra sujauktas, pasitraukė patyrę specialistai. Pinigai neatsakingai leidžiami pustuštėms patalpoms išlaikyti Vilniuje ir Kaune, kur surinkta tik pusė darbuotojų. Kol kas matome tik apgailėtinas šio valdančiųjų sumanymo pasekmes. Ministerijos perkėlimas ir kalbėjimas apie regionų gelbėjimą yra tik iliuzija, kai tuo tarpu regionų žmonėms trūksta paslaugų – ten dabar naikinami pašto skyriai, kita infrastruktūra, o ministerijos kėlimas – tėra paprastas pinigų pataškymas“, – tvirtina Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė R. Budbergytė.

Pasak jo, kad Prezidentūra kol kas nėra gavusi ŽŪM darbo grupės išvadų dėl ministerijos perkėlimo į Kauną, tačiau jos principinė pozicija nesikeičia.

„Prezidentas išsakė palaikymą regionų stiprinimui, jei iš kaštų ir naudos analizės išeitų, kad būtų naudinga, kad kažkoks padalinys atsirastų už Vilniaus ribų. Konkrečiai Kaune ar kitur, tai jau antrinis klausimas. (...) Viena iš rimčiausių abejonių mums kaip tik buvo ekonominis pagrįstumas, pradedant nuo patalpų nuomos už milijonus ir baigiant papildomomis išlaidomis funkcijoms vykdyti“, – LRT radijui ketvirtadienį tvirtino J. Neverovičius.

„Kai sulauksime darbo grupės išvadų, ministro komentarų, manau, taip pat galėsime pakomentuoti (...) Klausimų buvo ir tikiuosi, kad darbo grupė savo analizėje pateikė atsakymus“, – pridūrė jis.

Viena iš rimčiausių abejonių mums kaip tik buvo ekonominis pagrįstumas.

Ministerijos perkėlimui į Kauną kitąmet iš valstybės biudžeto numatoma skirti 200 tūkst. eurų, o asignavimų programoje nurodoma, kad į Kauną antrąjį ketvirtį bus perkelta dalis ministerijos funkcijų, bus įdarbinti specialistai iš Kauno ir aplinkinių regionų.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis yra sakęs, kad ŽŪM tikriausiai dirbs ir Kaune, ir Vilniuje, o jis pats turėtų likti dirbti sostinėje.

Valdantieji ŽŪM perkelti iš Vilniaus į Kauną ruošiasi nuo pat kadencijos pradžios. Šių metų balandį pradėtas perkraustymas.

Šiuo metu Kaune dirba apie dvi dešimtys ministerijos specialistų.

Detaliau apie išvadas jis žada po pokalbio su premjeru, tačiau šiuo metu sutinka, kad ministerija turėtų būti iškelta į Kauną.

„Šnekėjomės, kad vis tiek turime išlaikyti regioninę politiką, tuo labiau kad mes jau turime Kaune veidrodinę ministeriją. Šnekėsimės, kaip dabar turėtume išeiti iš šitos situacijos“, – LRT sakė A. Palionis.

Kaip skelbia nacionalinis transliuotojas, išvadose dėl ministerijos perkėlimo kalbama apie patalpų nuomos konkursą ir atliktus procedūrinius pažeidimus.

Tikslas išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes buvo numatytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau, joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta. Tiesa, A. Palionis anksčiau abejojo sprendimu iškelti ministeriją.

Patalpų nuomos Kaune konkursą laimėjusi SBA grupės įmonė „Bei Capital“ prieš kurį laiką pasitraukė iš konkurso. Tuo metu ŽŪM perkėlimo į Kauną projekto vadovė Vitalija Zumerienė pareigas paliko praėjusią savaitę.

Apie tai ministerijai pranešta penktadienį, pranešė bendrovė.

„Gerokai išaugus neapibrėžtumui ir dėl sutarties pasirašymo atidėliojimo kylant projekto įgyvendinimo rizikoms, priėmėme sprendimą iš ŽŪM konkurso pasitraukti. Visą energiją nukreipsime darbui su privačiais klientais, kurie šiuo metu ypač aktyviai domisi galimybe įsikurti verslo centre BLC ir pretenduoja į tas pačias patalpas, kurias buvome numatę ministerijai“, – pranešime sakė „BEI Capital“ vadovas Lionginas Šepetys.

Pasak jo, laikas ir partnerio prognozuojamumas yra didžiulės vertybės, o šiame projekte nesant aiškumo ir tvirto apsisprendimo kasdien augo potencialių nuostolių tikimybė, kurios bendrovė negalėtų toleruoti.

„Šioje situacijoje mes matome, kad tas neprognozuojamumas tęsiasi, mes nebenorime tos rizikos priimti dėl neaiškios baigties šio projekto, dėl to nusprendėme pasitraukti“, – vėliau žurnalistams Kaune sakė L. Šepetys.

Jis sakė, kad sprendimas priimtas šią savaitę, po to, kai bendrovė gavo ministerijos rašą, kad sutartis gali būti nepasirašoma.

„Mes praeitą savaitę gavome raštą, kad mus kviečia pasirašyti sutartį, labai aiški formuluotė buvo, šią savaitę gauname raštą su nuoroda į visokius procedūrinius punktus, kad sutartis galbūt gali būti ir nepasirašyta, tada skaitome komentarus politikų apie alternatyvius kelius“, – kalbėjo bendrovės atstovas.

Lionginas Šepetys

Jo teigimu, susidarė įspūdis, kad sutartis bus arba nepasirašyta, arba procesas užsitęs, o tokiu atveju bendrovė nespėtų laiku įrengti patalpų.

„Mes ir ėjome į tą konkursą, nes buvo labai aiškus politinis apsisprendimas ir politinė valia. (...) Kai prasidėjo neapibrėžtumas, pradėjome matyti visai kitaip ir kitaip vertinti rizikas“, – sakė L. Šepetys.

ŽŪM Kaune buvo numatytas trečdalis rekonstruojamo pastato Vienybės aikštėje. Šiuo metu rezervuota dar trečdalis patalpų, taigi, atsisakius sutarties su ministerija, laisvi lieka du trečdaliai patalpų. Verslininkai neabejoja, kad jas išnuomoti nebus sudėtinga.

Ministerija šios situacijos nekomentavo.

„Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė iki rugsėjo 6 dienos turi pateikti savo išvadas dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauno miestą tikslingumo ir pagrįstumo. Ministras laukia šių išvadų ir tik tada pateiks komentarus šia tema“, – komentare BNS nurodė ministerija.

Sutartis su konkursą laimėjusia „BEI Capital“ turėjo būti pasirašyta iki rugpjūčio 26 dienos, tačiau naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis, abejojantis ministerijos perkėlimo į Kauną tikslingumu, terminą buvo atidėjęs iki rugsėjo 10 dienos. Be to, jis sukūrė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 6 dienos turi įvertinti, ar reikia perkelti ministeriją.

Ketvirtadienį ministerijos persikėlimui į Kauną vadovaujanti Vitalija Zumerienė taip pat pasiprašė atleidžiama. Pasak jos, projektas turi „daugybę neapibrėžtumų ir interesų“.

Premjeras Saulius Skvernelis ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį teigė, kad Žemės ūkio ministerija bus iškelta į Kauną, nepaisant A. Palionio sukurtos darbo grupės.

Ministerijos perkraustymu yra suabejojęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

ŽŪM Kauno padalinio vadovė: darbuotojai tikisi įtraukimo

Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis kol kas dar nekomunikavo su padalinio Kaune darbuotojais, todėl jie tikisi įtraukimo į dialogą dėl ministerijos likimo, sako Kauno padalinio vadovė Ernesta Buckienė.

„Jeigu būtų priimtas sprendimas, kad dalį ministerijos funkcijų vykdyti Kaune, tikimės, kad dėl naujos koncepcijos į šį dialogą bus įtraukti ir Kauno darbuotojai. Kaip suprantame, ministro nuomonė ir anksčiau buvo aiški, kad nėra pritariama šios ministerijos perkėlimui“, – penktadienį žurnalistams Kaune sakė E. Buckienė.

„Jeigu bus sprendimas dalį funkcijų vykdyti, reikėtų labai atsakingai apsvarstyti, kokios funkcijos galėtų būti, nes tokia situacija, kokia yra dabar, kai matom tam tikrą nestabilumą, tikrai nėra gerasis viešojo valdymo pavyzdys“, – pridūrė ji. 

Pasak E. Buckienės, iš darbuotojų tenka sulaukti daug klausimų, tačiau chaoso nėra, visi dirba savo darbus.

„Darbuotojai priims vienokius ar kitokius sprendimu, gali būti, kad kai kurie išeis, dėl to ir raginčiau jau pradėti diskusijas dėl koncepcijos ir dėl ateities vizijos“, – teigė ji.

Didžioji dalis darbuotojų Kaune veikiančiame padalinyje – kauniečiai, tačiau, pasak E. Buckienės, yra atvykstančių ir iš kitų miestų, pavyzdžiui, Alytaus.

S. Skvernelis: ŽŪM turi būti Kaune

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi būti Kaune, o patalpų nuomos konkurso laimėtojos pasitraukimas – antraeilis dalykas, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak jo, galėtų būti plečiamos dabartinės patalpos Kaune, kuriose įsikūręs ministerijos padalinys.

„(Laimėjusios įmonės pasitraukimą iš konkurso – BNS) turėtų vertinti naujasis ministras. Natūralu, kad jis nori įsigilinti ir priimti sprendimą, kuris būtų racionaliausias ir ekonomiškiausias. Patalpų problema tikrai nėra pagrindinis klausimas. Yra pastatų, ir dabar ministerijos padalinys dirba patalpose Kaune, jos gali būtui plečiamos, čia antraeiliai dalykai“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Esminis dalykas, kad ministerija turi būti Kaune“, – pridūrė jis.

„Nematau galimybių tęsti savo, kaip projekto vadovės darbo. Aš buvau nusamdyta labai konkrečiam projektui – perkelti ministeriją į Kauną, su labai aiškiu tikslu ir aiškiais terminais. Manau, kad dabar viešai išsakoma dabartinės vadovybės pozicija yra kitokia ir ji prieštaraujanti šiam tikslui, o kaip suprantu, iš kitos viešai išsakomos, Vyriausybės informacijos, tikslas nepasikeitęs“, – BNS sakė V. Zumerienė.

„Buvau pratusi dirbti su privataus verslo projektais, kurių sėkminga baigtimi suinteresuoti ir savininkai, ir kiti projektu suinteresuoti asmenys, o šitas, tikrai ne paslaptis, yra labai politinis ir turintis daugybę neapibrėžtumų, ir, matyt, interesų“, – pridūrė ji.

V. Zumerienė ministrui įteikė siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau kol kas atsakymo teigia negavusi.

Apie jos norą palikti pareigas pirmasis pranešė portalas 15min.lt.

Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis abejoja ministerijos perkėlimo į Kauną tikslingumu. Tam, kad išsiaiškintų ministerijos iškėlimo pagrįstumą ir tikslingumu, A. Palionis sukūrė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 6 dienos turi įvertinti perkėlimo pagrįstumą ir tikslingumą.

Tuo metu rugsėjo 10 dieną numatoma pasirašyti patalpų nuomos sutartį su konkurso laimėtoja SBA koncerno įmone „Bei Capital“.

Premjeras Saulius Skvernelis ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį teigė, kad Žemės ūkio ministerija bus iškelta į Kauną, nepaisant A. Palionio sukurtos darbo grupės.

Ministerijos perkraustymu yra suabejojęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Žemės ūkio ministerija bus Kaune“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Nepaisant to, S. Skvernelis teigia pritariantis A. Palionio siekiui įsigilinti į technines ministerijos perkėlimo detales.

„Ministras nori įsigilinti į procesus, kurie buvo padaryti, darbo grupė sukurta, kad atsakytų į tuos klausimus, kurie kyla. Ir dėl finansavimo, ir dėl racionalaus patalpų panaudojimo. Tikslas bendras nesikeičia, o techninės perkėlimo detalės – natūralu, kad ministras nori į jas įsigilinti“, – sakė premjeras.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat sako, kad nepaisant A. Palionio sukurtos darbo grupės, ministerija į Kauną bus iškelta.

„Aš galiu atsakyti labai aiškiai – ministerija į Kauną bus iškelta, nėra abejonių nė mažiausių. Čia tik klausimas, dėl ko darbo grupė sudaryta. Kiek aš suprantu, nei naujasis ministras, nei Vyriausybė, nei Seimo nariai abejonių dėl to, kad reikia iškelti ministeriją, neturi. Tiesiog galbūt yra skirtingi požiūriai, kaip, kada ir kur“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Karbauskis.

A. Palionis anksčiau yra sakęs, kad abejoja Žemės ūkio ministerijos perkėlimo tikslingumu. Anot jo, kitų metų biudžeto projekte perkėlimui numatyta 1,25 mln. eurų, tačiau šių lėšų nepakaktų.

Išvadas dėl ministerijos perkėlimo tikslingumo darbo grupė turi pateikti iki rugsėjo 6 dienos. Tuo metu rugsėjo 10 dieną numatoma pasirašyti patalpų nuomos sutartį su konkurso laimėtoja SBA koncerno įmone „Bei Capital“.

Anksčiau ŽŪM sutartį su laimėtoju žadėjo pasirašyti iki rugpjūčio 26 dienos.

Trečiadienį po susitikimo su S. Skverneliu paklaustas, ar premjeras pritarė tolesniam aiškinimuisi dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimui, A. Palionis atsakė: „Nu bent nepyko“.

Ministerijos perkraustymu yra suabejojęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Darbo grupė savo išvadas ministrui pateiks iki rugsėjo 6 dienos, skelbia ministerija. 

„Naujasis ministras nori įsigilinti į situaciją, sužinoti visus darbo grupės siūlymus „už“ ir „prieš“, – komentare BNS nurodė ministerija.

„Šios dienos žiniomis, numatytasis sutarties pasirašymo terminas – rugsėjo 10 diena“, – nurodė ministerija, paklausus, ar gali būti, jog sutartis su patalpų nuomos konkurso laimėtoja nebus pasirašyta, kaip žadėta.

Į darbo grupę įtraukti ŽŪM specialistai, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Turto banko atstovai, ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos atstovas, grupei vadovus ŽŪM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas Jurijus Kornijenka.

Praėjusią savaitę ministerija oficialiai pakvietė rugsėjo 10 dieną ŽŪM patalpų nuomos konkurso laimėtoją koncerno SBA įmonę „Bei Capital“ pasirašyti sutartį. Anksčiau ŽŪM sutartį su laimėtoju žadėjo pasirašyti iki rugpjūčio 26 dienos.

Pasak „Bei Capital“ vadovo Liongino Šepečio, sprendimas atidėti sutarties pasirašymo datą yra suprantamas, ministro pareigas pradėjusiam eiti A. Palioniui siekiant įsigilinti į šį klausimą.

„Svarbiausia, kad mes jau esame pakviesti pasirašyti sutartį, o tai, kad iki tol darbo grupė dar išsiaiškins kai kuriuos niuansus, yra gerai. Mes esame tik už tai, kad situacija bus papildomai išanalizuota ir išnagrinėta, kad nebeliktų neapibrėžtumų ir interpretacijų“, – BNS sakė L. Šepetys.

„Kuo anksčiau ministerija įsitikins, kad ji nori ar nenori (keltis į Kauną – BNS), tuo bus geriau“, – pridūrė jis.

Pasak jo, bendrovė neatsisako planų pradėti paruošiamuosius patalpų įrengimo darbus.

„Pasirengimas prasideda nuo to, kad mes užsakome šaldymo ir vėdinimo įrangą, kuri yra ilgiausiai daroma ir brangiausia dalis. Siekdami nepavėluoti, mes ją jau užsakinėjame, tikrą tą darome“, – aiškino L. Šepetys.

Jis pabrėžė, kad kol kas bendrovė nėra gavusi nė vieno oficialaus dokumento, kad sutartis su ja gali būti nepasirašyta.

„Jei sprendimą bus bandoma nukelti dar toliau, mes bandysime išaiškinti, kad bet koks nukėlimas kelia riziką ministerijos įsikėlimo terminui. Šis terminas nėra nukeltas ir pagal procedūras, kaip aš suprantu, negali būti nukeltas. Tuo metu sutarties pasirašymas yra nukėlinėjamas ir laiko įrengti patalpas mums mažėja, todėl didėja rizika, kad patalpos nebus įrengtos laiku“, – sakė L. Šepetys.

Už 4,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas su 280 darbo vietų K. Donelaičio gatvėje ministerija per mėnesį mokėtų 81,2 tūkst. eurų (su PVM), o per penkerius metus – 4,9 mln. eurų.

A. Palionis yra sakęs, kad nepritaria ministerijos perkėlimui į Kauną.

Perkraustymu yra suabejojęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, tam nepritaria ūkininkų organizacijos, kai kurie Seimo nariai.