Pagal juos, sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923.

Tiek imigrantų, tiek emigrantų sausį, lyginant su praėjusiais metais, buvo mažiau: atvyko 2 805 asmenys, 1 613 kurių – Lietuvos piliečiai, o išvyko – 2 522 asmenys, kurių daugumą, 1 321, taip pat sudarė Lietuvos piliečiai.

Atvyko 283 žmonėmis daugiau nei išvyko: ankstesniais mėnesiais šis rodiklis buvo gerokai aukštesnis ir siekdavo apie 1 tūkst. Pernai sausį imigrantų buvo 3 813, o emigrantų – 2 848.

Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.

Pasak VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas.

„Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų. Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). Apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo“, – sako R. Pilvinienė.

Anot VVKT atstovės, kalbant apie Norvegijos atvejį, kai netrukus po vakcinacijos buvo fiksuota kelios dešimtys mirčių, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. Pastarąsias būtų galima įvardyti kaip gyvenimo pabaigos ligas.

„Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos“, – pažymi R. Pilvinienė.

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai). gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.

„2020 metais mirė 43,4 tūkst. žmonių, tai 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau negu 2019 metais. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019 metais) iki 15,5 (2020 metais)“, – rašoma pranešime.

Gruodį buvo fiksuotas vienas iš didžiausių mirtingumo šuolių.

„Tai didžiausias mirusiųjų padidėjimas per metus nuo 1990 metų“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaiytė-Šukevič.

Pasak jos, per mėnesį vidutiniškai miršta per 3,6 tūkst. žmonių. Pernai lapkritį ir gruodį fiksuoti ženklūs mirtingumo šoktelėjimai, o gruodį jis buvo vienas didžiausių – 5,8 tūkst. Lapkritį jis buvo kiek mažesnis – 4,3 tūkst.

„Gruodį buvo fiksuotas vienas iš didžiausių mirtingumo šuolių“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.

Be to, pasak jos, pernai taip pat gimė mažiausiai kūdikių per trisdešimtmetį: gimė 24,5 tūkst. Tai 11 proc. mažiau nei 2019 metais. Daugiausiai kūdikių gimė liepos ir rugpjūčio mėnesiais – po 10 proc. nuo visų gimusiųjų. Vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais gimė mažiausiai kūdikių.

Taip jis komentavo trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kodėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamoje mirčių statistikoje nebuvo apskaityta daugiau kaip tūkstančio mirčių.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius pabrėžė, kad būtent jų įstaigos valdomas Mirčių ir jų priežasčių valstybės registras yra oficialus mirčių statistikos šaltinis Lietuvoje ir apgailestavo, kad rengiant priemones, kaip rinkti mirčių nuo COVID-19 statistiką, su jų įstaiga nebuvo konsultuojamasi.

Pasak jo, informacinė sistema, skirta stebėti COVID-19, savo turiniu yra skirta ne stebėsenai, o ligos valdymui, taigi, visiškai kitai funkcijai, nes renka operatyvinę, o ne statistinę informaciją. Jis taip pat stebėjosi, kad buvo kuriama alternatyvi mirčių registravimo sistema, įvedant naujus apskaitos dokumentus.

Blogiausia tai, kad 100 procentų buvo aišku, kad duomenys nesutaps su valstybine mirčių statistika ir be jokios abejonės nukentės alternatyvios sistemos veikla, jos pilnumas.

„Blogiausia tai, kad 100 procentų buvo aišku, kad duomenys nesutaps su valstybine mirčių statistika ir be jokios abejonės nukentės alternatyvios sistemos veikla, jos pilnumas“, – sakė R. Gurevičius.

„Jau koks šimtas metų yra aišku, kad jeigu yra heterogeniškas informacijos šaltinis, duomenys niekada nesutaps“, – akcentavo jis.

Higienos instituto atstovas kritikavo sprendimą įvesti skirtį tarp mirusių nuo COVID-19 ir mirusių dėl kitų priežasčių, bet sirgusių ir COVID-19, nes, pasak jo, įvertinti šiuos niuansus reikia specialių kompetencijų, todėl tai veltui apsunkino medikus.

„Mums buvo visiškai nesuprantamas hipertrofuotas akcentas mirties atvejams NVSC, žinant, jog jų renkama informacija, panaudojant atskirą registracijos sistemą, visada bus netiksli ir nepilna. Niekam iš žinomų ekspertų ir man pačiam į galvą nešovė remtis šita statistika, kuri buvo skelbiama, kadangi mes visi puikiai žinome, iš kur reikia paimti pilną“, – kalbėjo R. Gurevičius.

NVSC direktorius Robertas Petraitis patvirtino, kad įstaigai svarbūs ne statistiniai, o operatyviniai duomenys, tai yra, jiems svarbu kuo greičiau gauti informaciją apie atvejį, kad galėtų imtis epidemijos valdymo veiksmų.

„Duomenys yra kelių rūšių, tai yra operatyviniai duomenys, su kuriais reikia dirbti, imtis tam tikrų priemonių, ir yra statistiniai duomenys. Tai būtent NVSC dirba su operatyviniais duomenimis, mums reikia gauti informaciją apie mirties nuo užkrečiamosios ligos atvejį tam, kad mes galėtume imtis operatyvinių veiksmų priešepideminių“, – sakė jis.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sakė, jog šiuo metu yra pakeista dar 2002 metais įvesta tvarka, jog medikas turi per dvi valandas apie mirtį nuo infekcinės ligos NVSC informuoti skambučiu, tada pildyti specialią formą ir vėliau įvesti informaciją apie šią mirtį į informacines sistemas.

1,1 tūkst. mirčių neatitikimas atsirado, nes mirties liudijimus išrašant ne visada apie tai buvo informuojamas NVSC, o jis šią nepilną statistiką skelbė kaip oficialią.

NVSC anksčiau yra ne kartą pabrėžę, jog neatitikimas atsirado ne dėl jų kaltės, nes jie negali žinoti, kokių duomenų gydymo įstaigos jiems nėra pateikusios. R. Gurevičius vis dėlto kritikavo tokį požiūrį ir teigė, kad įstaiga turėtų dėti aktyvius veiksmus surinkti svarbius duomenis.

„Toks pasakymas, kad mums kažkas neatsiuntė, neužpildė dokumentų, tai tas, kas dirba su informacinėmis sistemomis ir yra tvarkytojas – čia yra juokingas pasakymas. Reikia dirbti, kad ta informacija būtų pilna“, – teigė jis.

Pasak R. Petraičio, informaciją apie infekcines ligas įstaiga įvedinėja Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybinėje informacinėje sistemoje, tačiau jau tymų protrūkis 2019 metais parodė, kad šią sistemą būtina atnaujinti, nes ji yra pasenusi. Centras teigė prašęs ministerijos perduoti jiems šią sistemą, kad galėtų ją modernizuoti. Nors vėliau sprendimas buvo priimtas, bet faktiškai sistema vis dar nėra perduota.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sakė, jog nebuvo pasiruošta dideliems duomenų kiekiams ten, kur jie paprastai buvo maži ir lengvai sutvarkomi rankiniu būdu, nebuvo atsižvelgta į gerąsias praktikas, kurios taikomos tvarkant duomenis.

Jis teigė neabejojantis, kad problemos kilo ne iš blogos valios, vis dėlto atkreipė dėmesį, kad problemos nebuvo laiku pripažintos, nesikreipta pagalbos, todėl jos kaupėsi ir didėjo.

„Reikėjo pripažinti, kad mes turime problemų, pasikviesti ekspertų, nes buvo siūloma ir pagalba. (...) Tiesiog buvo kažkodėl nuspręsta, kad viskas yra gerai, viską mes puikiai čia darome ir nebuvo pasitelkta pagalba ir net nebuvo padarytas joks išorinis auditas“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Šiuo metu tiek NVSC, tiek Statistikos departamentui, skelbiančiam kasdienius COVID-19 atvejų rodiklius, informacija yra pateikiama iš e.sveikatos. Šiuos operatyvius duomenis vėliau apdoroja Higienos institutas, pagal grafiką skelbiantis patikrintus galutinius mirčių statistikos duomenis.

„Šiandien pamatėme precedento neturintį atsainumo atvejį. Kalbu apie NVSC pateiktą statistiką. Rytą ne vienas sustingome, paskaitę, kad per praėjusią parą COVID-19 pareikalavo net 130 aukų. Tačiau po kelių valandų NVSC patikslino informaciją ir paaiškėjo, kad metų sandūroje nuo koronaviruso mirė 42 žmonės, likusios 88 aukos yra iš ankstesnių parų. Teisinamasi tuo, jog, naujajai SAM vadovybei pakeitus informavimo tvarką, ligoninės pateikė statistiką, kurios anksčiau neteikė“, – penktadienį feisbuke rašė Seimo vadovė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, „matant šiandieninį atvejį labai sunku vertinti šio centro atsakingų asmenų gebėjimus“.

Seimo vadovė teigia, kad neatsakingai teikiama vieša informacija gali turėti įtakos visai visuomenei, „demoralizuoti žmones, kurių artimieji šiuo metu guli ligoninėse, o kai kurie – ir reanimacijoje“, todėl ji tikisi, „kad tiek NVSC, tiek jį kuruojantys žmonės išspręs jau sisteminėmis tapusias šios įstaigos problemas“.

Teisinamasi tuo, jog, naujajai SAM vadovybei pakeitus informavimo tvarką, ligoninės pateikė statistiką, kurios anksčiau neteikė.

NVSC pateiktame pranešime rašoma, kad centras, iš gydymo įstaigų gavęs informaciją apie mirties nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejus ir atvejus, kai mirusieji buvo užsikrėtę COVID-19, bet mirė dėl kitų priežasčių, kuri nebuvo pateikta laiku pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką, šiuos duomenis įtraukia į statistiką.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 42 žmonės, dar apie 88 mirties atvejus pateikti pranešimai, kurių gydymo įstaigos nebuvo pateikusios laiku, kaip numatyta galiojančioje, SAM patvirtintoje tvarkoje, teigia NVSC.

Taip pat gruodžio 31 d. gauta informacija apie 19 mirties atvejų, kai asmenys mirė užsikrėtę COVID-19, bet, medikų vertinimu, pagrindinė mirties priežastis yra kita. Dar 58 tokių atvejų, apie kuriuos pranešta penktadienį, yra atvejai, kai gydymo įstaigos atsiuntė laiku nepateiktus pranešimus, kaip numatyta galiojančioje tvarkoje.

NVSC kasdien pateikia informaciją apie tuos mirties atvejus, apie kuriuos tą parą gavo pranešimus iš gydymo įstaigų, nepaisant, kokia yra žmogaus mirties data. Tai buvo nuolat pabrėžiama ir nuolat akcentuojama, pateikiant informaciją visuomenei, ką kasdien ir darė NVSC, nurodydamas ir mirusiųjų amžiaus grupes, ir informaciją apie turėtas gretutines patologijas, ir asmenų užsikrėtimo aplinkybes, kurios nustatytos epidemiologinės diagnostikos metu.

NVSC atkreipia dėmesį, kad mirčių neatitikimą pagal gydymo įstaigų NVSC pateiktus pranešimus ir informaciją Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje įvertino NVSC ir kreipėsi į Registrų centrą ir gydymo įstaigas, siekiant sutikrinti duomenis.

Tuo metu Statistikos departamentas skelbia, kad mirčių skaičius nuo COVID-19 kol kas imamas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Tokį skaičių pateikė jų sistemos. Artimiausiu metu Lietuvos statistikos departamentas pereis prie mirčių nuo COVID-19 skelbimo tiesiai iš pirminio šaltinio – e. sveikatos sistemos.

„Rosstat“ teigė, kad sausio-lapkričio mėnesiais dėl įvairių priežasčių mirė 229 700 žmonių daugiau nei praėjusiais metais. Apie 81 proc. šių mirčių yra sietina su koronavirusine infekcija, sakė viena pareigūnė.

„Daugiau nei 81 proc. šio mirtingumo lėmė COVID -19“, – sakė šalies vicepremjerė Tatjana Golikova. Tai reiškia, kad nuo koronaviruso iš viso mirė 186 057 rusai.

Rusijos sveikatos pareigūnai nuo pandemijos pradžios yra užregistravę daugiau kaip 3 mln. infekcijų, šalis pagal šį skaičių užima ketvirtą vietą pasaulyje.

Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad nuo infekcijos šalyje mirė tik 55 265 žmonės – tai daug mažesnis mirtingumo nuo šios ligos lygis nei kitose smarkiai paveiktose pasaulio valstybėse.

Rusija jau kurį laiką kritikuojama už tai, kad į oficialią mirčių nuo COVID-19 statistiką įtraukia tik tuos žmones, kuriems infekcija pagrindine mirties priežastimi įvardijama tik skrodimo metu.

Remiantis „Rosstat“ duomenimis, Rusija pagal mirčių skaičių turėtų užimti trečią vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų (333 140) ir Brazilijos (191 139).

Šių duomenų sulaukta Rusijos valdžios institucijoms ir toliau vengiant įvesti visuotinį karantiną, nepaisant to, kad šalį negailestingai talžo antroji infekcijų banga.

Šalies valdžia norėtų išvengti tolesnių karantino padarinių silpnai šalies ekonomikai ir vietoje to protrūkį suvaldyti masine vakcinavimo kampanija su šalyje pagaminta vakcina „Sputnik V“.

Nors šalis nėra nurodžiusi, kiek žmonių jau buvo paskiepyti, vakcinos kūrėjas valstybinis Gamalėjos tyrimų centras pirmadienį skelbė, kad vidiniam vartojimui į rinką buvo paleista apie 700 tūkst. vakcinos dozių.

Tačiau remiantis valstybinio viešosios nuomonės tyrimų centro VTsIOM ir tyrimų centro „Levada“ atliktomis apklausomis, skiepytis planuoja tik apie 38 proc. šalies gyventojų.

„Gan tvirtai galime teigti, kad bent devynias savaites yra stebimas sunkiai nuginčijamas, statistiškai patikimai išsišokęs virš normos mirčių perviršis. Tačiau augimas yra matomas ir ankstesnėse savaitėse, tik jis pasislepia natūraliuose metai iš metų vykstančiuose mirtingumo svyravimuose“, – teigė Statistikos departamento analitikas Jonas Bačelis.

„Mirčių skaičius minėtose devyniose savaitėse yra ne tik aukščiau atitinkamų ankstesnių metų medianų, bet taip pat yra ir rekordinis – viršija visų ankstesnių 20 metų atitinkamų savaičių mirčių skaičius“, – pridūrė jis.

Analitiko teigimu, vien per pastarąją savaitę mirė maždaug 60 proc. daugiau žmonių, nei buvo tikėtasi.

Gan tvirtai galime teigti, kad bent devynias savaites yra stebimas sunkiai nuginčijamas, statistiškai patikimai išsišokęs virš normos mirčių perviršis.

„Per tipišką 50-ąją savaitę būtų galima tikėtis maždaug 730 mirčių. Tačiau 2020-aisiais šią savaitę mirčių įvyko maždaug 425 daugiau“, – komentavo jis.

Anot J. Bačelio, tai yra „beprecedentis mirčių perviršis“.

Kaip trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete sakė Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė, absoliutus mirčių skaičius nuo 2017 iki 2019 metų mažėjo, tačiau šiais metais stebimas augimas.

Didžiąją dalį išaugusio mirčių skaičiaus lėmė kraujotakos sistemos ligos, kurios Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių.

Naujausi spalio mėnesio duomenys, anot R. Ustinavičienės, rodo panašią tendenciją.

„Situacija nelabai skiriasi nuo bendros situacijos kovo–rugsėjo mėnesiais. Prisidėjo daugiausiai mirčių kraujotakos ligų klasėje, kvėpavimo, virškinimo sistemų ligų klasėse. (...) Taip pat spalio mėnesį fiksuotos 83 mirtys nuo COVID-19“, – teigė ji.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra sakęs, kad po išaugusių mirčių skaičiumi „gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių“, todėl rengiama mirusiųjų namuose testavimo dėl koronaviruso tvarka.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 907 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 440 užsikrėtusiųjų.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 99 tūkst. 869 asmenys, 55 tūkst. 143  – tebeserga, 43 tūkst. 379 – pasveiko.

„Tai didžiausias mirčių skaičius, fiksuotas nuo 1918 metų lapkričio, kai kilo ispaniškasis gripas“, - sakė CSB atstovas Tomas Johanssonas. Tiesa, tada mirčių buvo dvigubai daugiau – 16 600. Be to, Švedija prieš šimtmetį turėjo gerokai mažiau gyventojų.

Antroji koronaviruso pandemijos banga Švedijoje sukėlė naujų infekcijų šuolį. Sveikatos tarnybų duomenimis, pirmadienį ligoninėse dėl Covid-19 buvo gydomi 2 406 pacientai – tai yra didžiausias skaičius nuo balandžio. Tiesa, tik maždaug 10 proc. ligonių reikalingas gydymas intensyvios terapijos skyriuose. Balandį jų buvo 22 proc.

Švedija nuo pandemijos pradžios vykdo palyginti švelnų kursą, lyginant du dauguma Europos šalių. Todėl kritikai kaltino tarnybas, kad ši strategija kelia grėsmę žmonių gyvybėms. Nepaisant to, vyriausybė ilgai nesutiko taikyti ribojimų ir vietoj to skelbė rekomendacijas piliečiams.

Reaguodama į augančius infekcijos skaičius, vyriausybė lapkričio viduryje pirmą kartą įvedė privalomus ribojimus, be kita ko, dėl susitikimų viešoje vietoje ir alkoholio draudimo. Susibūrimai privačiuose butuose nėra ribojami, nėra ir kaukių prievolės.

10,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki praėjusio penktadienio patvirtinti 320 098 viruso atvejai ir 7 514 mirčių.

„Taip, man šita problema yra žinoma. Taip, mes ją spręsime“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.

Anot jo, taip pat bus sprendžiami ir kiti klausimai, susiję su komunikacija. Ją ketinama koordinuoti kartu su Vyriausybe.

„Pasakysiu kaip žmogus, jei šiandien reaguočiau į kiekvieną skambutį, žinutę, aš tiesiog neturėčiau laiko, kada dirbti. Mes labai norime eiti dirbti ir daryti konkrečius darbus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Mes labai norime eiti dirbti ir daryti konkrečius darbus.

Naujausiais e. sveikatos duomenimis, nuo koronaviruso mirė 1035 žmonės.

Tuo tarpu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kuriuos skelbia Statistikos departamentas, nuo COVID-19 mirė 825 žmonės.

Kaip BNS informavo Statistikos departamentas, įstaiga šiuo metu kartu su NVSC ir Registrų centru „intensyviai ieško sprendimų dėl prieigos prie papildomų Covid-19 mirčių automatizuotam skaičiavimui būtinų duomenų“.

Į e. sveikatą duomenys apie mirtis nuo koronaviruso patenka gydytojams užpildžius mirties liudijimą.

NVSC apie mirusiuosius sužino iš gydytojų, šiems užpildžius ir įstaigai atsiuntus specialią formą. Tuomet ši informacija yra perduodama Statistikos departamentui.

„Dalis išaugusių (mirčių – ELTA) atvejų gali būti susiję su negautomis paslaugomis, bet nebūtinai jos yra susijusios su tuo, kad fiziškai kažkokia paslauga yra neprieinama. Gauname žinučių, kad žmonės bijo tiek kviestis greitąją pagalbą, tiek vykti į gydymo įstaigas bijodami užsikrėsti koronavirusu, ypač vyresnio amžiaus. O būtent šioje vyresnio, 80-89 metų amžiaus, žmonių kategorijoje ir yra didžiausias mirčių skaičiaus augimas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė jis.

A. Veryga taip pat pažymėjo, kad kai kurios mirtys gali būti siejamos ir su nenustatytais COVID-19 atvejais.

„Kitas dalykas yra mirtys namuose: čia taip pat gali slėptis tos pačios mirtys nuo COVID-19, t.y. nediagnozuoti COVID-19, kai yra neaišku, ar žmogus vis tik mirė nuo šitos patologijos, ar ne. Aiškinamės toliau. Vienareikšmiškai pasakyti, kad (apskritai išaugęs mirčių skaičius – ELTA) yra susiję su paslaugų apribojimu šiandien pagal tuos duomenis, kuriuos turime, negalime“, – tikino A. Veryga