Šiuo metu ŽIV serga apytikriai 37,9 mln. žmonių dabar, ir rekordinis pacientų skaičius (23,3 mln.) dabar turi galimybę naudotis tam tikros rūšies antiretrovirusiniu gydymu, savo kasmetinėje ataskaitoje nurodo Jungtinių Tautų AIDS programa (UNAIDS).
Pabrėžiant didžiulę pažangą, pasiektą nuo AIDS epidemijos piko 10-ojo dešimtmečio viduryje, ataskaitoje rašoma, kad nuo šios ligos mirusių žmonių skaičius sumažėjo nuo 800 tūkst. 2017 metais iki 770 tūkst. – pernai.
Šis skaičius sumažėjo daugiau nei trečdaliu nuo 2010 metų, kai nuo AIDS mirė 1,2 mln. žmonių.
Tačiau dokumente taip pat atskleidžiami pasaulio kovos su AIDS trūkumai.
Nors su AIDS susijusių mirčių Afrikoje, labiausiai epidemijos paveiktame žemyne, šį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo, Rytų Europoje mirtinų atvejų padaugėjo 5 proc., o Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – 9 procentais.
Lyginant pastarųjų kelerių metų duomenis, šiuose dviejuose regionuose naujų užkrėtimo atvejų padaugėjo atitinkamai 29 ir 10 procentų.
„Mums skubiai reikalinga veiksmingesnė politinė lyderystė, kad įveiktume AIDS“, – pareiškė UNAIDS vykdomoji direktorė Gunilla Carlsson (Gunila Karlson).
„Įveikti AIDS įmanoma, jei sutelktume dėmesį ne į ligas, o į žmones... ir jei laikytumės žmogaus teisėmis pagrįsto principo, kad pasiektume nuo ŽIV labiausiai kenčiančius žmones“, – pridūrė ji.
Nepaisant jau kelis dešimtmečius vykdomų tyrimų, kol kas nebuvo atrasta vaistų ar vakcinų nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), nuo 9-ojo dešimtmečio paveikusio beveik 80 mln. žmonių ir nusinešusio per 35 mln. gyvybių.
JT skaičiavimais, visame pasaulyje daugiau nei pusė naujų užkrėtimo ŽIV atvejų fiksuojami tarp „pagrindinių rizikos grupių asmenų“ – intraveninių narkotikų vartotojų, gėjų, transseksualų, sekso paslaugų teikėjų ir kalinių.
Nepaisant to, ataskaitoje teigiama, kad daugiau kaip pusėje šalių ŽIV prevencijos tarnybos turi galimybę suteikti gydymo paslaugų tik mažiau kaip 50 proc. šioms rizikos grupės priklausančių žmonių.
Pasak UNAIDS strateginės komunikacijos direktoriaus Peterio Ghyso (Piterio Giso), 16 proc. naujų užkrėtimo atvejų sumažėjimas nuo 2010 metų visiškai neatitinka pasaulio šalių planuoto 75 proc. sumažėjimo iki ateinančių metų.
„Sergamumo mažinimas yra pernelyg lėtas, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas“, – sakė jis žurnalistams.
Finansavimo stygius
Dar viena pažeidžiama grupė yra vaikai; pernai buvo nustatyta per 160 tūkst. naujų ŽIV atvejų.
Tai yra 41 proc. mažiau nei 2010 metais, bet gerokai atsiliekama nuo valstybių užsibrėžto tikslo, kad iki 2018-ųjų per metus nebūtų užfiksuota daugiau kaip 40 tūkst. naujų ŽIV atvejų.
Be to, ataskaitoje pažymima, kad 60 proc. didesnė tikimybė yra ŽIV užsikrėsti jaunoms moterims negu jų bendraamžiams vyrams.
Taip pat ataskaitoje perspėjama, kad dėl mažėjančio finansavimo gali nukentėti jau pasiekta pažanga kovoje su AIDS ir ŽIV.
Praėjusiais metais kovai su AIDS buvo skirta 19 mlrd. dolerių (17 mlrd. eurų); prognozuojama, kad kitąmet tam prireiks 26,2 mlrd. dolerių (23,4 mlrd. eurų).
Pasak P. Ghyso, finansavimas mažėja dėl „įvairių šalių donorių nedidelių apkarpymų“.
