Pasodinęs – nenueisi

„Nėra taip, kad pasodinai medžius ir palikai ramiai sau augti – mišką nuolat reikia prižiūrėti: valyti, retinti, atlikti šviesinimo darbus, saugoti nuo ligų bei kenkėjų, o viskam reikalinga ne tik darbo jėga, rūpestingos rankos, bet ir investicijos“, – atviravo daugiausia egles, o ten, kur augimvietės šiems spygliuočiams netinka, – beržus ir juodalksnius sodinantis bendrovės „Savas medis“ direktorius Česlovas Petraitis iš Jurbarko rajono.

Kartu su sūnumis Aivaru ir Aldu jis miškininkauja dar ir savo šeimos ūkyje – Petraičių miškų plotai driekiasi Jurbarko, Raseinių ir Tauragės rajonuose, užima apie 800 hektarų. O prieš daugiau kaip 20 metų Žindaičių kaime Česlovo įkurta įmonė „Savas miškas“ valdo maždaug 600 hektarų miškų, užsiima medienos ir biokuro gaminimu. Statybinė mediena eksportuojama ir į užsienio šalis – Prancūziją, Lenkiją, Angliją, o biokurą, laimėjusi konkursus, įmonė tiekia Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Kybartų katilinėms.

„Be „Lietuvos kaimo plėtros programos“ paramos gerokai sunkiau būtų išsiversti: mokėti darbininkams atlyginimus ir taip pat plėsti miškų plotus, įsigyti modernios technikos“, – įsitikinęs Č. Petraitis. Jo vadovaujama įmonė pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ gauna kasmetinę miško priežiūros išmoką už įveisto miško plotą. Petraitį nudžiugino naujovė – šią liepą patvirtinti didesni įkainiai ne tik už jaunuolynų ugdymą, bet ir už miško įveisimą, taip pat didesnės ir kasmetinės išmokos už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.

Pagal profesiją energetikas Č. Petraitis savo verslo pradžią skaičiuoja nuo 1996-ųjų, kuomet atsidarė lentpjūvę, vėliau įkūrė įmonę ir iki šiol vykdo ūkinę veiklą.

„Pritrūkus žaliavos, anksčiau dairydavomės, iš kur jos nusipirkti. Pagalvojom: kodėl neužsiauginus patiems, juolab kad tai daryti padeda europinė parama? Įsigijom miškų, juos, kaip priklauso, ne tik kertam, bet ir sodinam, prižiūrim, puoselėjam – tokia yra miškininkų kasdienybė“, – sakė jis.

Ką remia, ko – ne

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, tokią žemę valdančios patikėjimo teise.

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jeigu sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje žemėje miško įveisimo išmoka neskiriama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Mažiausias balų skaičius – 30

Miško veisimo projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėms suteikiami balai. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius – 30, tiek nesurinkusios paraiškos atmetamos.

Kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikia tik papildomo želdinimo (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų.

Daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, – 15 balų.

Miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų.

Visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – 15 balų.

Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų. Pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – 15 balų, jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, – 10 balų.

Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, – 5 balai;

Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys, – 5 balai.

Atliekamas ir papildomas pareiškėjų, surinkusių vienodą atrankos balų skaičių, kai skirtos paramos nepakanka visoms paraiškoms finansuoti, paraiškų atrankos vertinimas. Pirmenybė skiriama tiems asmenims, kurie yra negavę paramos pagal priemonės veiklos sritį arba Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“; taip pat – pagal mažiausią preliminarią paramos sumą, suskaičiuotą pagal pareiškėjo paraiškoje nurodytus duomenis.

2020 m. liepą buvo patvirtinti didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai. Miško veisimo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi 2020 ir vėlesniais metais pateiktoms paramos paraiškoms. Įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai taikomi už 2020 ir vėlesnius metus mokamoms kasmetinėms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paramos paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos.

Išeitis turintiems nenašias žemes

Šia KPP parama Akmenės rajone, Ventoje gyvenantis ūkininkas, auginantis šaltalankius ir laikantis nemažai bičių, Aleksandras Deimontas pasinaudojo nebe pirmą kartą.

Pirmą sykį prieš keliolika metų mišku jis apsiželdino 2 hektarus Šiaulių rajone.

„Ir teisingai padariau. Žemė ten yra prasta, siūliau išnuomoti tai vienam, tai kitam ūkininkui – niekas nenorėjo. Pagalvojau, na, kur aš pats ten plaksiuos taip toli nuo namų, ar nusipelniau tiek vargti. Mažeikių urėdijoje esu dirbęs eiguliu, miškai man visad buvo ir yra prie širdies, tegul žaliuoja, apylinkes puošia“, – teigė jis.

O pagal KPP gavęs beveik 8 tūkst. Eur išmoką, šiuokart Aleksandras 4 hektarus apsisodino arčiau namų, Šiaudinės kaime. Šiame jo miške vyrauja beržai, ant kalniuko stiepiasi viena kita eglė. Jei kokią neplanuoto medžio sėklą vėjai ir atneš, – tebūnie.

Anot pašnekovo, nebūna taip, kad apsodinai plotą mišku ir nuėjai, gyveni ramiai. Savo miškus būtina nuolat prižiūrėti – valyti, šviesinti: juk ir žolė per daug užželia, ir žvėrys „iškadų“ pridaro.

Įkainiai padidinti

Šių metų liepą buvo patvirtinti didesni įkainiai už įveisto miško plotą ha, atsižvelgiant į medžių rūšis, taip pat patvirtintos didesnės kasmetinės išmokos už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą. Miško veisimo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi 2020 (ir vėlesniais) metais pateiktoms paramos paraiškoms. Įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi už 2020 (ir vėlesnius) metus mokamoms kasmetinėms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paramos paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos. Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, jeigu žemė, kurią ketina apželdinti mišku, jiems priklauso nuosavybės teise. Taip pat paramos gali prašyti savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje žemėje, kai jos papildomai želdinti nereikia, miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius – iki 5 metų.

Kiek balų ir už ką

Miško veisimo projektai vertinami skiriant balus už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.

Visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų; daugiau kaip 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – 15 balų; miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų; visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – taip pat 15 balų; miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų.

Jeigu pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – 15 balų, jeigu juridinis asmuo, – 10 balų.

Jeigu veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, – skiriami 5 balai.

Jeigu pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys, – taip pat 5 balai.

Praplėtė mišką

A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis.

– Ne visa žemė buvo tinkama žemės ūkio veiklai – kai kurių plotų našumo balai labai prasti, ypač tų, kurie yra prie miško. Užuot vargę su tomis žemėmis, nusprendėme jas apsodinti mišku ir tarsi jį pratęsti. Reikia pripažinti, kad jei ne parama, vargu ar būtumėme ryžęsi tokiam žingsniui. Kad ir kaip būtų, tai nemažos investicijos. Laimei, paraišką užpildėme sėkmingai ir paramą gavome.

Kai medžius sodinome, jie buvo dar visai nedideli, o šiandien jau iš tolo matosi medžių masyvas. Prieš dešimt metų brolio, taip pat pasinaudojant parama, sodintas miškas dar masyvesnis. Jame jau gali pasivaikščioti ir vieną kitą grybą rasti. Tikiu, kad miškas – puiki investicija ir palikimas ateities kartoms. Be to, tai yra didžiulis moralinis pasitenkinimas. Medžiams skirtų plotų visai negaila. Suprantu, kad apsodinti mišku jie kuria didesnę pridėtinę vertę nei apsodinti žemės ūkio kultūromis, – sakė mišką Vilkaviškio rajone įveisusi A. Valuckienė.

Svarbu žemės nuosavybė, amžius ir statusas

Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kaip tik priima paraiškas paramai gauti pagal veiklos sritį „Miško veisimas“, pagal kurią kompensuojamos naujam miškui veisti skirtos išlaidos. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Svarstantys ar norintys pretenduoti į paramą miškui veisti paraiškas NMA arba per ŽŪMIS portalą turėtų pateikti iki lapkričio 16 dienos. Jas teikti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Daugiau balų, daugiau šansų

Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 30. Jei paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad šiai paraiškai neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, ji atmetama. Tačiau juos surinkti nėra sunku, nes, pavyzdžiui, 20 balų skiriama visiems su paramos paraiška pateiktiems projektams, kurie skirti tik miško žėliniais apaugusiam plotui prižiūrėti, saugoti ir ugdyti, taip pat miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas.

Jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame numatomas veisti miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama 15 balų, lygiai tiek balų galima gauti, kai mišką ketinama veisti žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai. 15 balų galima gauti, jei visi su paramos paraiška pateikti projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc. apsodinamo miško. Jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – skiriama 10 balų. Kai pareiškėjas yra fizinis asmuo, jis gauna 15, kai juridinis, – 10 balų. Atskirais atvejais galima gauti daugiau papildomų balų.

Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui numatyta paskirstyti 13,5 mln. eurų paramos lėšų, praneša Žemės ūkio ministerija. Išmokų dydžiai priklauso nuo veisiamo miško pobūdžio, didžiausia galima gauti suma – 3567 eurai už įveisto bekočio ar paprasto ąžuolo, paprastojo buko vieną hektarą.

Paraiškas teikti gali juridiniai ir fiziniai, ne jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys, kuriems planuojama apželdinti mišku žemė priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Pagal šią priemonę yra remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Paskelbus ekstremalią situaciją, įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Paraiškas teikti galima iki spalio 31 d. tik elektroniniu būdu. Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą" veiklos sričiai „Miško veisimas"  2015 m. skirta 18,4 mln. eurų, visam programiniam laikotarpiui - 88,6 mln. eurų. Paraiškos priimamos nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 d.

Veiklos sritis „Miško veisimas" skatina efektyvų išteklių naudojimą ir lengvina perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.  Pagal priemonės veiklos sritį remiamas  miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka) ir  įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).

Išmokų dydžiai ir paramos išmokėjimo tvarka

Vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Miško įveisimo išmoka už paprastąją pušį mokama  1 097 Eur už 1 ha, paprastąją eglę - 988, už beržą ir skroblą - 1002, juodalksnį - 1023, maumedžius - 1900, klevus, uosius, guobas, skirpstus, vinkšnas - 2491, liepas - 2578, ąžuolus ir bukus - 3140, drebules - 1546, hibridines drebules - 2123 Eur už ha.

Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kasmetinė išmoka (mokama 12 metų) už paprastąją pušį mokama 363 Eur už 1 ha, eglę - 284, beržą ir skroblą, juodalksnį - 123, maumedžius - 204,  klevus, uosius, guobas, skirpstus, vinkšnas - 224, liepas - 178, ąžuolus ir bukus - 246, drebules - 136, hibridines drebules - 150 Eur už 1 ha.

Veisiant medžių rūšis, nenurodytas sąraše, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka (988 Eur už 1 ha), įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (123 Eur už 1 ha).

Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo  - už veisiamo miško plotą. Jeigu želiančio miško plote tikslinių medžių rūšių tankis nepakankamas ir jie auga netolygiai, padrikai ir plotą reikia papildomai želdinti, apskaičiuota miško įveisimo išmoka už tą medžių rūšį mažinama proporcingai tos rūšies savaiminukų skaičiui hektare, skaičiuojant nuo projekte suprojektuoto bendro tos rūšies medžių skaičiaus hektare.