Kada reikia atsisakyti?
Gliutenas – baltymas, kurio randama kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir kai kuriuose apdorotuose maisto produktuose. Daugiausia gliuteno yra miltiniuose gaminiuose: duonoje, sausainiuose, makaronuose ir t.t., tačiau jo galima rasti ir sojų padažuose, acte, sultiniuose, maisto dažikliuose ar net parduotuvėje ruoštame mėsos farše. Anot gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, turint omenyje, kad gliuteno gali būti gaminiuose, kur jo visai nesitikima rasti, tampa aišku, jog laikytis griežtos begliutenės dietos sudėtinga.
Šiais laikais atsisakyti gliuteno yra labai madinga. Jungtinėse Amerikos Valstijose net trečdalis gyventojų mano, kad netoleruoja gliuteno, tokių pačių tendencijų pastebima ir Europoje. Tačiau dėl patvirtintų medicininių diagnozių gliuteno atsisakyti privalo tik mažiau nei 1 proc. pasaulio gyventojų.
Gydytojos dietologės teigimu, pagrindinės trys sveikatos būklės, kurios įpareigoja laikytis begliutenės dietos, yra celiakija, alergija kviečiams ir neceliakinis jautrumas gliutenui. Mokslinių tyrimų duomenimis, gliutenas yra žalingas tik esant vienam šių sveikatos sutrikimų. Kitu atveju produktai, kuriuose yra gliuteno, – ne tik visiškai saugūs, tačiau gali būti ir labai naudingi.
"Žvelgiant iš praktinės pusės, kartais kai kurių lėtinėmis ligomis sergančių žmonių būklė pagerėja atsisakius gliuteno. Nors patvirtintos diagnozės nėra, tačiau tai daugiau susiję su tais produktais, kuriuose yra ne tik gliuteno, bet ir gausu cukraus", – sako D.Vaitkevičiūtė.
Alergija kviečiams
Kartais kai kurių lėtinėmis ligomis sergančių žmonių būklė pagerėja atsisakius gliuteno. Tačiau tai daugiau susiję su tais produktais, kuriuose yra ne tik gliuteno, bet ir gausu cukraus.
Alergija kviečiams yra viena iš aštuonių pagrindinių alergijų rūšių, su kurioms susiduria žmonės. Tai imuninis organizmo atsakas į baltymą, esantį kviečiuose. Dažniausiai alergija kviečiams būdinga vaikams, tačiau paprastai jie ją išauga iki dvylikos metų amžiaus. Šios alergijos simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, padidėjęs burnos ar stemplės jautrumas, bėrimai, akių dirginimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan. Simptomų paprastai atsiranda praėjus keletui minučių po kviečių turinčio produkto suvartojimo. "Įdomu tai, kad žmogus, net būdamas alergiškas kviečiams, gali būti nealergiškas miežiams, rugiams ir kitiems grūdams. Tai vienas iš elementų, skiriančių alergiją kviečiams ir celiakiją", – pasakoja dietologė.
Autoimuninė liga celiakija
Celiakija yra paveldima autoimuninė liga, kuria serga apie 0,2 proc. pasaulio gyventojų. Gydytoja dietologė pasakoja, kad, valgant gliuteno turinčių produktų, pažeidžiama celiakija sergančių žmonių plonosios žarnos gleivinė ir suardomi jos gaureliai, kurie vėliau atrofuojasi. Jų atrofija neleidžia organizmui įsisavinti maisto medžiagų, pacientą ima kankinti įvairūs simptomai: viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, mažas kūno svoris, pilvo skausmai, sąnarių skausmai, pūsleliniai odos arba gleivinės bėrimai, nuovargis, moterims – sutrikęs mėnesinių ciklas, netgi galimas nevaisingumas. Celiakijai būdingos ir gretutinės ligos, susijusios su maisto medžiagų deficitu: geležies stokos anemija, osteoporozė, vitaminų ir mikroelementų trūkumas, depresija ir t.t.
"Celiakiją diagnozuoti sudėtinga. Liga negali būti nustatoma atliekant maisto netoleravimo testą, kraujo tyrimai taip pat neretai būna netikslūs, tad auksinis celiakijos diagnozavimo standartas yra žarnos gaurelių biopsija, leidžianti pastebėti žarnos gaurelių atrofiją", – teigia D.Vaitkevičiūtė.
Vienintelis celiakijos gydymo būdas yra labai griežta begliutenė dieta, kurios pacientas turi laikytis visą gyvenimą. "Sergant celiakija būtina atsisakyti ne tik produktų, kuriuose yra gliuteno, tačiau ir tų, kurių sudėtyje nurodyta, kad juose gali būti gliuteno pėdsakų. Jeigu pacientas serga sunkia celiakijos forma, jam rekomenduojama netgi turėti atskirus indus, atskiras pjaustymo lenteles ir pan.", – atskleidžia gydytoja.
Neceliakinis jautrumas gliutenui
Neceliakinis jautrumas gliutenui pasitaiko dažniau negu celiakija, su juo susiduria nuo 0,66 iki 13 proc. planetos gyventojų. Jautrumas gliutenui nustatomas atmetimo būdu. "Jeigu pacientas neserga celiakija, nėra alergiškas kviečiams, tačiau susiduria su įvairiais su gliuteno vartojimu susijusiais simptomais, galima numanyti, kad jis jautrus gliutenui", – pasakoja D.Vaitkevičiūtė.
Gliutenui jautrių žmonių patiriami simptomai dažniausiai yra susiję tik su virškinimo traktu. Būdingas koncentracijos suprastėjimas dėl bendro nuovargio, viduriavimo, pilvo pūtimo, diskomforto. "Jeigu įtariame jautrumą gliutenui, rekomenduojame laikytis begliutenės dietos, rašyti maisto dienoraštį ir stebėti savijautą. Jeigu per 6–8 savaites paciento būklė pagerėja, vadinasi, diagnozavome teisingai", – priduria gydytoja dietologė.
Turi būti subalansuota
Begliutenė dieta gali būti visavertė ir tinkama, tačiau turi būti kokybiškai subalansuota ir pritaikyta kiekvienam individualiai. Būtent todėl medikė patara: net jeigu ir įtariate sau vieną iš su gliutenu susijusių sveikatos sutrikimų, neužsiimkite savigyda ir būtinai pasitarkite su gydytoju. "Mityba be gliuteno gali būti žalinga, jeigu, eliminavę gliuteną, neužtikrinsime, kad jo turinčiuose produktuose esančių maistinių medžiagų gausime iš kitų šaltinių, – teigia D.Vaitkevičiūtė.
Gydytoja įspėja, kad kai gliuteną įtraukiame į vadinamojo blogo maisto kategoriją, pradedame intensyviai stebėti, kur gliuteno yra, o kur nėra, ir taip rizikuojame susikurti nesveiką santykį su maistu, sukeliantį tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos problemų ar net valgymo sutrikimų riziką. Todėl, prieš atsisakydami kai kurių produktų, privalome apgalvoti, ar tai tikrai reikalinga mums, ir vengti aklai sekti mitybos tendencijomis, kadangi jos nuolat kinta, o mūsų organizmo individualumas ir sveikatingumo poreikiai išlieka.
