Prieš pusmetį Šiauliuose per pamoką dėl telefono naudojimo mokytojas sudrausmino mokinį. Tačiau mokinys mokytojo neklausė, o supyko ir jį sumušė. Tiesa, po incidento mokyklos valdžia dėl telefono naudojimo per pamokas jokių taisyklių nepakeitė. To nereikalavo ir Švietimo skyrius, esą tą kartą konfliktas kilo ne dėl telefono, o dėl paties mokinio elgesio.

„Jokių papildomų pasiūlymų nesiūlėm, nes visos mokyklos jau turi pakankamai dokumentų pasirengusios, apsirašiusios. Ir mokinių elgesio, ir darbo tvarkos taisyklės. Tai dar vienas centralizuotai parengtas dokumentas nieko nepakeis“, – sakė Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus atstovė Živilė Nakčiūnienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors Lietuvos mokyklose naudotis mobiliaisiais neuždrausta, savo taisykles įveda pačios mokyklos ar net pavienės mokytojos. Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje jau keletą metų galioja nauja tvarka dėl mobiliųjų įrenginių. Į pamoką atvykę mokiniai savo mobiliuosius telefonus palieka specialiose kišenėlėse. Toks metodas pasiteisino.

„Jeigu nėra pašalinių trukdžių, o dėmesys sukoncentruotas į lentą, tai yra galimybė būti pamokoje 45 minutes be jokio pašalinio dairymosi į šalis“, – kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gitana Trinkaitė. 

„Vienu momentu atsirasdavo problema, jog kažkas paskambina, parašo žinutę. Net kartais klausdavom, ar tėveliai nežino grafiko, kada yra pamoka, kad jus trukdo pamokos metu. Tai tas trukdymas ir blaškymasis buvo“, – papildė matematikos mokytoja Edita Klimaitė.

JK valdžia rekomenduoja visiškai uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose. Anot švietimo departamento, telefono naudojimas blaško dėmesį ir trikdo pamoką. Taip pat tai gali išprovokuoti patyčias internete. 

„Žinome, kad jie labai blaško dėmesį. Mes suaugusieji negalime susikaupti naudodamiesi mobiliaisiais telefonais, o mažesnius vaikus jie trikdo dar labiau. Žinome, kad jie gali paveikti jų vystymąsi, socialinius įgūdžius“, – teigė JK švietimo sekretorė Gillian Keegan. 

Daugelis Anglijos mokyklų jau draudžia naudoti mobiliuosius telefonus. Vienos draudžia juos naudoti visą dieną, visoje mokyklos teritorijoje. Kitos – taiko švelnesnius apribojimus. Tėvai šiuos draudimus palaiko. 

„Jie ateina į mokyklą kažko išmokti, o ne būti prie telefono“, – kalbėjo vaiko tėvas. 

Anot mokytojų, mobilieji dažnai reikalingi ir pačiame ugdymo procese. Tad Anglijos vyriausybė dėl telefonų draudimo nusprendė kol kas apsiriboti tik rekomendacijomis. Pripažino, kad kartais telefonas pamokose reikalingas, pavyzdžiui, nuskaityti QR kodui.

Griežtų draudimų nežada imtis ir Lietuvos valdžia, esą taisykles priimti turi pačios mokyklos.

„Turėtume skatinti pačias bendruomenes priimti sprendimus mokykloje, kad pamokų metu telefonas nebūtų naudojamas, jeigu nėra reikalingas kaip ugdymo priemonė. Suprantam, kad išsivysto ta priklausomybė“, – tikino švietimo ministras Gintautas Jakštas.

Turėtume skatinti pačias bendruomenes priimti sprendimus mokykloje, kad pamokų metu telefonas nebūtų naudojamas, jeigu nėra reikalingas kaip ugdymo priemonė.

Ministras tikino, kad daugelyje Lietuvos mokyklų jau ir dabar taikomos savitos sistemos. 

„Dažnai matome klasės priekyje stendą, kur visi atėję į pamoką pasideda mobiliuosius telefonus. Tiesiog, kad neblaškytų, jeigu toje pamokoje jis nebus naudingas kaip ugdymo priemonė“, –  tęsė G. Jakštas.

Švietimo atstovai siūlo atsakomybę prisiimti ir patiems tėvams, kurie neretai rodo netinkamą pavyzdį.

„Jeigu vaikas matys, kad tėveliai, nuėję į spektaklį ar kino filmą, o gal vairuodami naudojasi mobiliuoju telefonu, tai vadinasi normalu juo naudotis ir pamokos metu“, – sakė G. Trinkaitė.

Mokinius drausminti griežčiau raginami ir mokytojai, pavyzdžiui, per atsiskaitymą, jei vaikas naudojasi telefonu, jo darbą vertinti neigiamai. 

Konservatorius Justas Džiugelis teikė pataisą, kad mokyklos taryba privalėtų nustatyti informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo mokykloje asmeninėms reikmėms tvarką.

Seime po pateikimo už projektą balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 17 ir 67 parlamentarai susilaikė. Projektas grąžintas iniciatoriui tobulinti.

Pataisą inicijavęs J. Džiugelis pažymėjo, kad jis nesiūlo išvis uždrausti mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais, bet nustatyti aiškią tvarką visoje mokykloje.

„Šitas įstatymo projektas kalba ne apie draudimą, o apie apsisprendimą kiekvienai mokyklai, nes 63 proc. mokyklų niekaip nėra reglamentavusios šio klausimo“, – sakė J. Džiugelis.

Jis tvirtino, jog patvirtinus tvarkas mokyklų mastu butų išvengta bereikalingų konfliktų dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo, kuriuos dabar turi spręsti mokytojai.

„Ši priemonė palengvins darbą mokytojams, jie galės vaikams pasakyti, kad arba galima neštis telefonus, arba negalima, ir tai bus ne vieno arba kito mokytojo sprendimas, bet visos mokyklos bendruomenės sprendimas, kuris mokinių ir tėvų turėtų būti gerbiamas“, – teigė J. Džiugelis.

Konservatorius Edmundas Pupinis kalbėdamas apie pataisą abejojo, ar išmaniųjų įrenginių tvarkas reikia nustatyti mokyklos tarybos lygmeniu, anot jo, tai galėtų nuspręsti mokytojų taryba, nes dalis pedagogų naudoja technologijas pamokose ir tokiu atveju turėtų būti nustatytos išimtys.

Kitas konservatorius Linas Slušnys tuo tarpu teigė, jog šios pataisos yra „pigaus populiarumo vaikymasis“.

„Kai sakoma, kad visi suaugę pritaria draudimams, aš norėčiau pasakyti kaip žmogus, vaikų sferoje pradirbęs jau tikrai sočiai metų, būdamas pediatru, kad draudimai vaikams iš suaugusiųjų pusės yra tradicinis smurtavimo būdas“, – sakė L. Slušnys.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Antanas Vinkus teigė, jog teikiama pataisa užpildytų spragą, nes dabar „nei mokyklų pedagogai ,nei moksleiviai nežino tvarkos, kaip mokyklos patalpose gali būti naudojami mobilieji telefonai, planšetės ar kitos komunikacinės priemonės“.

Psichologai savo ruožtu mano, kad diskutuoti apie griežtesnį išmaniųjų telefonų ribojimą – būtina.

Galimybes mokyklose naudotis mobiliaisiais neseniai sugriežtino Prancūzija, įstatymu numačiusi, kad nauji ribojimai mokyklose naudoti išmaniuosius telefonus, planšetes ir kitus įrenginius galios mokiniams iki 14-15 metų amžiaus.

„Tokių planų uždrausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais artimiausiu metu nesvarstome“, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos komentare BNS.

Jame pažymima, kad dabar dėl telefonų naudojimo apribojimų Lietuvoje gali spręsti pačios mokyklos. Kai kurios iš jų juos jau yra uždraudusios įrenginius pamokose.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė BNS šią savaitę sakė, kad išmanieji įrenginiai pamokose turėtų būti naudojami nebent ugdymui.

„Jeigu jie pamokų metu yra naudojami ne mokymosi ar mokymo tikslais, tai yra tikrai blaškymo priemonė, kuri tikrai nepadeda susikoncentruoti, tai tokiu atveju tikrai mokytojams, ką irgi girdime, kyla iššūkių užtikrinti ir pamokos kokybę“, – sakė ministrė.

Šiuolaikinė liga

Anot jos, mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose ribojamas ne tik Prancūzijoje, bet daugelyje Europos Sąjungos šalių. Vienose tai sprendžiama įstatymai, kitose susitariama mokyklos lygmeniu.

„Ta diskusija tikrai yra ir Lietuvoje, aš manau, kad turime pasitarti su visa bendruomene, čia labai svarbi yra ne tik mokytojų, moksleivių, bet taip pat ir tėvų nuomonė. Turime pasikonsultuoti, aptarti ir žiūrėti, ar mes esame pribrendę tam sprendimui“, – teigė J. Petrauskienė.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys, psichologas Andrius Atas savo ruožtu BNS sakė, kad išmaniųjų telefonų naudojimas tarp vaikų turi būti reguliuojamas griežčiau, nes šie įrenginiai ne tik trukdo mokytis, bet ir kelia priklausomybę.

Gavęs telefoną, vaikas patiria kompiuterinę emocinę narkozę, žaidimai, įrašų žiūrėjimas veikia narkotizuojančiai, raminančiai, dėl to vaikas, kai iš jo norima tą narkotiką atimti, reaguoja labai gynybiškai, pyksta, nes nenori likti vienas su savo nerimu, nors to ir neįsisąmonina.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai susiduria su mokymosi, emocijų valdymo, bendravimo su tėvais problemomis, yra kartais iš tikrųjų sunkiai šeimoje žabojamas naudojimasis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriniais žaidimais. Tai yra didelė šiuolaikinė liga, aš labai pritarčiau, kad šitas dalykas būtų tvarkomas valstybiniu mastu. Aš manau, kad bent jau mokyklose tikrai gali būti draudimas, vienareikšmiškai, nes tai neduoda nieko gero“, – teigė A. Atas.

Kartu jis pažymėjo, kad svarbu ne mechaniškai nukopijuoti prancūzų idėjas, bet pradėti diskusiją. Anot jo, pokalbiai apie naujus draudimus, pavyzdžiui, galėtų startuoti nuo tėvų apklausos per elektroninį dienyną.

A. Atas taip pat aiškino, kad dėl to, jog vaikai per daug naudoja telefonus, dažnai būna kalti tėvai, todėl būtinas ir suaugusiųjų švietimas šia tema.

„Iš esmės labai gerai, kad vaikas turi telefoną, kuriuo gali susisiekti su tėvais, bet yra vienas ėduonis mūsų visuomenėje – nepilnavertiškumo kompleksas, kuris šioje vietoje reiškiasi konkrečiai tuo, kad tėvai nori, jog vaikas nesijaustų blogesnis už kitus. Visa ta piramidė prasideda nuo tėvų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių jaučia kaltę – intuityviai arba įsisąmoninę, kad nesu labai geras tėtis, esu nelabai gera mama, tada reikia vaikui nupirkti kažkokį džiaugsmą (...). Tada kitas vaikas grįžęs namo sako, kad Jonukas turi normalų telefoną, o aš – tik mygtukinį. Ir tuomet nemaža dalis tėvų stengiasi, kad vaikas nepasijustų blogesnis už kitus. Taip tėvai aprūpina vaikus šituo žalingu daiktu, kuris po to kenkia ir emociškai, ir mokslumas dėl to nukenčia, ir t.t.“, – dėstė psichologas.

Veikia kaip narkotikas

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad telefonai gali veikti kaip narkotikas.

"Vaikai į tuos telefonus sulenda, nes realiai jie negauna pagalbos pirmiausiai iš tėvų, taip pat iš bendruomenės, čia mūsų visų atsakomybė turėtų būti, ir mokyklos taip pat. Vaikams nėra padedama sumoderuoti egzistencinį nerimą, o nerimo augdamas vaikas patiria nemažai. Gavęs telefoną, vaikas patiria kompiuterinę emocinę narkozę, žaidimai, įrašų žiūrėjimas veikia narkotizuojančiai, raminančiai, dėl to vaikas, kai iš jo norima tą narkotiką atimti, reaguoja labai gynybiškai, pyksta, nes nenori likti vienas su savo nerimu, nors to ir neįsisąmonina“, – aiškino A. Atas.

Nauji draudimai Prancūzijoje nėra sutinkami vienareikšmiškai. Pasak dalies šios šalies parlamentarų, naujasis įstatymas yra nieko nepakeisiantis „reklaminis triukas“. Naują draudimą per savo rinkimų kampaniją buvo pažadėjęs prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Naujajame teisės akte numatyta, kad mokyklos galės padaryti išimčių ir leisti telefonais naudotis „pedagoginiais tikslais“ arba per papildomus užsiėmimus. Be to, išmaniaisiais įrenginiais bus galima leisti naudotis neįgaliems mokiniams.

Vidurinės mokyklos savo ruožtu galės spręsti, ar drausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais visiškai, ar tik iš dalies.

2010 metais Prancūzijoje priimtu įstatymu jau buvo draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais pamokų metu.