Kas atsakys už sužeistą žmoną?
Žinomam uostamiesčio advokatui kilo klausimas dėl netikėtumo efekto eismo kontrolės sistemoje.
"Tamsiu paros metu man, vairuojančiam automobilį pirmąja eismo juosta, matuoklis fiksuos antrąja juosta važiuojančią mašiną, kodėl mane turėtų netikėtai akinti matuoklio blykstė? O gal aš į griovį nuvažiuosiu, į stulpą atsitrenksiu, pats susižalosiu ir mano žmona liks sužalota? Koks čia netikėtumo efektas? Tai kas yra svarbesnis: eismo saugumas ar netikėtumo efektas?" – klausimus bėrė advokatas Mindaugas Kepenis.
Kol kas teisininkas tikino dar nesulaukęs nė vieno kliento, kuris būtų mėginęs ginčyti baudą, gautą dėl naujųjų matuoklių.
"Ir pats dar "neužšokau". Dėl stacionariųjų matuoklių niekam nekyla klausimų – jie turi būti paženklinti įspėjamaisiais ženklais, o dėl šių matuoklių diskusijų tikrai kyla. Policija aiškina, jog tai tas pats, kaip pareigūno rankose laikomas matuoklis. Aš nemanau, kad tai tas pats. Važiuoji naktį, matai policijos automobilį, tegul matuoja tą greitį, jokios baimės, nes matyti skiriamieji policijos mašinos ženklai. O jei kas nors iš pakelės ims žybčioti vairuotojui vidury nakties, nemanau, kad tai labai gerai. Kalbame apie saugumą. Eismo saugumas nėra aukščiau už vieno konkretaus vairuotojo saugumą", – argumentavo M.Kepenis.
Mindaugas Kepenis / Redakcijos archyvo nuotr.
Perspėjančių ženklų reikia
Kitas dalykas, kuris kliūva vairuotojams, – skirtinga įvairių šalių praktika šiuo klausimu.
Vieni vairuotojai socialiniuose tinkluose dalijasi žiniomis, kaip tokias problemas sprendžia įvairios Europos šalys.
Vienose tokie matuokliai žymimi perspėjančiais kelio ženklais, kitose – ne.
"Pavyzdžiui, Lenkija išsprendė teisinius ginčus visiems laikams – įvažiuojant į bet kurį didesnį Lenkijos miestą prieigose pasitinka specialus ženklas, kuris perspėja, jog visame mieste vyksta greičio kontrolė. Niekas dabar nebegali priekaištauti, kad žymi ar nežymi policija matuoklių", – pasakojo M.Kepenis.
Ir pats dar "neužšokau".
Baudai sumokėti – 10 dienų
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika teigė, kad uostamiestyje ir jo prieigose statytų greičio matuoklių duomenys šiuo metu yra apdorojami.
"Sistema dar laukia automatizuoto protokolo "paleidimo". Šiomis dienomis sistema turėtų "pasileisti", tad netrukus vairuotojai sulauks pranešimų. Skirtą nuobaudą privalu susimokėti per dešimt dienų, jei bus delsiama, suma didės. Tokių pranešimų turbūt bus tūkstančiai", – prognozavo M.Džermeika.
Policija perspėja, kad piliečių bandymai trikdyti prietaiso darbą gali užtraukti 60–600 eurų baudą.
"Mes turime kitą problemą – plakatų gatvėse demonstravimą. Esą tokiais plakatais bus sutrukdyta gaudyti pažeidėjus. Mes sakome, jog mūsų tikslas – ne pažeidėjų skaičius, o eismo saugumas. Tai yra prevencijos reikalas, tuo siekiama kelti žmonių sąmoningumą. Vairuotojas turi žinoti, jog greičio ribojimo reikalavimų jam reikia laikytis", – tikino M.Džermeika.
Dėl ginčų – į teismą
Policijos teigimu, šiuo metu daugiausia avarijų kyla dėl viršyto greičio, o ne dėl alkoholio vartojimo.
"Mes turėjome bylų dėl vairuotojų skundų, kai buvo sukeisti vietomis stacionarūs matuokliai Klaipėdos mieste. Įrenginiai fiksavo pažeidimus, tačiau įspėjamųjų ženklų dar tuo metu nebuvo. Vairuotojams aiškinome, jog gali skųsti teismui skirtas nuobaudas, jei nori. Pažeidimai buvo fiksuoti tinkamai. Aš nežinau nė vienos bylos, kuri būtų laimėta ir protokolas būtų panaikintas dėl to, jog nebuvo informacinio ženklo prieš matuoklį", – tikino M.Džermeika.
Vis dėlto M.Džermeika pritarė minčiai, kad informacinės lentelės iš tiesų galėtų atsirasti miesto prieigose.
Keturi: tiek naujųjų matuoklių šiuo metu turi uostamiesčio pareigūnai, kurie kiekvieną dieną įrenginius dėlioja įvairiuose užmiesčio keliuose ir miesto gatvėse. Už vieną tokį įrenginį iš valstybės biudžeto buvo sumokėta po 30 tūkst. eurų. (Policijos nuotr.)
"Dėl to nesiginčiju, gal tikrai miestas turėtų įrengti tokias lenteles visuose keliuose, vedančiuose į uostamiestį. Niekas negalėtų ginčytis teisme. Tačiau kol kas teismai nesuformavo teisinės praktikos. Jei bus pasisakyta, jog matuokliai turi būti žymimi informaciniais ženklais, žymėsime", – žadėjo M.Džermeika.
Baudas teisėjai panaikina
Vis dėlto teismų praktika jau byloja, kad stacionariems greičio matuokliams informaciniai kelio ženklai yra būtini.
Pavyzdžiui, Panevėžio, Vilniaus, kitų apskričių teismai yra panaikinę vairuotojams skirtas nuobaudas vien dėl to, jog stacionarūs matuokliai nebuvo pažymėti perspėjančiais ženklais.
"Greičio matavimo prietaisu be įrengto tokio įspėjamojo ženklo užfiksuoti rodmenys negali būti traktuojami kaip įrodymas administracinio nusižengimo byloje, nes yra surinkti neteisėtai, todėl administracinė nuobauda paskirta neteisėtai ir turi būti panaikinta", – aiškinama vienoje nutarčių.
Tokią matuoklių ženklinimo tvarką nusako susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymas, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, taip pat ir Kelių eismo taisyklės.
Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys tikina, kad toks ženklinimas iš tiesų privalomas tik stacionariems matuokliams.
"Kelio ženklas Nr. 645 "Automatinė greičio kontrolė" aiškina, jog juo žymimas kelio ruožas, kuriame įrengti greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Jie turi būti įrengti, ne pastatomi. Šie matuokliai yra kilnojami, todėl ženklinimas yra nereikalingas. Beje, kiek žinau, įvažiuojant į Lietuvos Respubliką visuose keliuose yra ženklas, jog visoje šalies teritorijoje yra vykdoma greičio kontrolė", – aiškino V.Grašys.
Viršininkas prisiminė Kėdainių savivaldybės pavyzdį, kai mieste buvo sustatyti matuokliai, o ženklinimas neįrengtas. Vairuotojai masiškai skundė policijos protokolus teismams.
"Aukštesnės instancijos teismai vis dėlto pripažino, jog prievolė laikytis taisyklių yra aukščiau", – aiškino V.Grašys.
Dėl pažeidimų – protokolų lavina
Vien uostamiesčio policijos pareigūnai yra gavę nurodymus, kad keturi vadinamieji trikojai matuokliai per mėnesį turi "dirbti" ne mažiau 240 valandų.
Preliminariais skaičiavimais, per valandą toks matuoklis Klaipėdoje vidutiniškai fiksavo 14 pažeidimų.
Išeitų, kad vien uostamiestyje keturi matuokliai per mėnesį turėtų užfiksuoti apie 3,4 tūkst. pažeidėjų.
Ar Administracinių nusižengimų registro informacinė sistema pajėgs tinkamai informuoti piliečius apie tokius nusižengimus?
Aiškinama, kad pranešimai žmogų pasieks dviem kanalais – policijos informacine sistema "epolicija.lt" ir mokesčių inspekcijos paskyra "ManoVMI".
Tačiau yra pavyzdžių, kad duomenys šiose sistemose vis dar klaidžioja.
"Per "Mano VMI" kelerius metus gaunu svetimam žmogui skirtus pranešimus, tiesa, tokia pat pavarde ir vardu kaip aš", – dienraščiui savą patirtį pasakojo klaipėdietis Vidas.
Kita klaipėdietė patikino, kad į savo privatų elektroninį paštą gauna tokia pat pavarde registruotos kaunietės sąskaitas apie ryšio paslaugas.
"O aš turiu kitą pavyzdį – mano draugą pranešimas per VMI pasiekė greičiau nei jį paštu pasiekė policijos pranešimas", – tikino V.Grašys.
Baus už akių?
Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu toks reikalavimas nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios.
Tačiau tokio prašymo negavus, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Išeitų, jog už akių?
Visai gali būti, kad daugelio piliečių tokie pranešimai gali net nepasiekti, o tai reikš, jog apie nuobaudas jie sužinos tik tuomet, kai į procesą įsijungs antstoliai.
Automobilių kelių direkcijos Teisės skyriaus vadovas Andrej Karšul nesistebėjo.
"Iki šiol žmonės apie baudas taip pat kartais sužinodavo tik gavę antstolių pranešimus ar net po to, kai areštuojamos sąskaitos. Tačiau net ir tuomet galima ginti savo teises, galima kreiptis dėl nutarimo vykdymo sustabdymo. Tam tikrų nepatogumų gali kilti, bet nieko nėra tobulo", – tikino A.Karšul.
