Dažniau kamuoja moteris

Žmogus nuolat ašaroja be aiškios priežasties. Ir tai ne vienintelis tokių pacientų skundas. Juos dažnai kamuoja besikartojantys akių uždegimai, skausmas, niežėjimas. Akys būna paraudusios. Nenutekančios ašaros sudaro puikias sąlygas vystytis įvairioms bakterijoms.

Kaip paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies ir gerklės skyriaus gydytojas otorinolaringologas Modestas Maslovas, taip dažniausiai nutinka dėl tam tikrų anatominių veido pakitimų, kartais šią patologiją sukelia trauma.

Dažniau šia problema skundžiasi vyresnio amžiaus moterys. Jos sudaro apie 70 proc. pacientų.

Pasak gydytojo, ašarų latakų nepraeinamumas nėra dažna patologija, bet tokių pacientų pakanka.

Neseniai Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiems pacientams pradėta daryti endoskopinė ašarų nutekėjimo atstatymo operacija (endoskopinė dakriocistorinostomija). Jau operuota per 10 pacientų.

Per operaciją atveriamas ašarų maišas, kad jos galėtų nutekėti. Po mažos rizikos endoskopinės operacijos nelieka jokio pjūvio.

Nauja Vakarų Lietuvoje

Pasak M.Maslovo, ašarų nutekėjimo operacija nėra nauja pasaulyje ar Lietuvoje, ji kol kas nauja tik Vakarų Lietuvoje, kur iki šiol tokių procedūrų niekas nedarė. Tad pacientams tekdavo važiuoti į Vilnių arba Kauną.

Pacientus operacijai turėtų nukreipti akių gydytojas. Otorinolaringologas pabrėžė, kad mūsų regione kol kas trūksta informacijos apie šį gydymo būdą, tad būtinas glaudus bendradarbiavimas su akių ligų gydytojais.

M.Maslovas atkreipė dėmesį, kad dėl tam tikrų anatominių struktūrų ne visus pacientus dėl ašarų nutekėjimo patologijos galima operuoti – tai nustatoma po išsamios apžiūros.

Įsigijo naują aparatūrą

Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje įsteigtame otoneurologijos kabinete atliekamas naujas modernus tyrimas – videonistagmografija, padedanti nustatyti tikrąsias galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastis.

Kaip pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės otorinolaringologai Donatas Boveinis ir Modestas Maslovas, svaigstanti galva – gana dažnas pacientų skundas, tačiau nustatyti tikrąsias šios ligos priežastis iki šiol buvo gana sudėtinga.

Atsiradus naujoms diagnostikos galimybėms, pacientams bus galima lengviau padėti. Jiems dėl šio tyrimo nebereikės važiuoti į Vilnių ar Kauną.

Videonistagmografijos tyrimas trunka apie 30 minučių. Pacientui uždedami infraraudonųjų spindulių akiniai, į ausis pučiamas šiltas ir šaltas oras. Kompiuterinė programa braižo atitinkamas kreives pagal nevalingus akių obuolių judesius.

Įvertinęs gautus tyrimo rezultatus, gydytojas nustato svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastis. Tyrimas padeda įvertinti, ar svaigimą, pusiausvyros sutrikimą sukėlė vidinės ausies labirintų pažeidimas,taip pat tai, kurioje pusėje jis yra.

Otoneurologinis tyrimas modernia aparatūra taip pat rekomenduojamas pacientams po galvos smegenų traumų, vidurinės ausies infekcijų. Turint šeimos gydytojo, neurologo ar otoneurologo siuntimą, tyrimas atliekamas nemokamai.

Tai gana naujas tyrimo metodas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šią diagnostinę įrangą kol kas turi tik Vilniaus, Kauno gydymo įstaigos ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Pagydo greitai

Pasak D.Boveinio, galvos svaigimą dažniausiai sukelia staigus kūno padėties pakeitimas. Toks galvos svaigimas gana greitai užeina ir praeina, tačiau būna ganėtinai stiprus. Jis vadinamas gerybiniu poziciniu paroksizminiu galvos svaigimu, kurį sukelia atsipalaidavę vidinės ausies kanaluose judantys kristalėliai.

Toks galvos svaigimas dažniau pasitaiko moterims, nepriklausomai nuo amžiaus.

Kai kurie pacientai su šia problema bando susitvarkyti vaistais, geria "plečiančiuosius", tikėdamiesi pasveikti. M.Maslovas pažymėjo, kad šio sutrikimo vaistai negydo.

Gydytojai juokauja, kad šis sutrikimas sudėtingu pavadinimu – lengvai ir greitai pagydomas. Kai kuriems pacientams kartais net būna sunku patikėti, kad taip greitai išspręsta ramybės nedavusi sveikatos problema.

"Tiesiog gydytojo kabinete tam tikrais judesiais atsilaisvinusius kanalėlius atstatome į vietą", – nesudėtingą gydymo metodą atskleidė D.Boveinis.

Prireikia ir vaistų

Otorinolaringologai paaiškino, kad galvos svaigimo priežasčių gali būti ir daugiau.

Galvos svaigimą, stojantis iš gulimos ar sėdimos padėties, gali sukelti ir vadinamosios ortostatinės reakcijos, kurias lydi mirguliavimas akyse. Jas sukelia širdies ir kraujagyslių sistema, nespėjusi prisitaikyti prie pasikeitusios kūno padėties.

Kai kuriais atvejais reikalingas medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, Menjero ligai, kai galvos svaigimą lydi vienos ausies užgulimo jausmas ar ausies ūžesys.

D.Boveinis paaiškino, kad, prireikus medikamentinio gydymo, rezultatai ne visada būna geri – po kurio laiko galvos svaigimas gali atsinaujinti.