„Kokybinis aspektas yra labai svarbus, nes mokesčių srityje turbūt kas blogiausia gali būti, tai dažnas keitimas ir taisyklių kaitaliojimas. Aš suprantu, kad gali būti įvairūs motyvai būtinai spėti su biudžeto procesu, bet, mano galva, kokybinis elementas yra svarbesnis“, – žurnalistams pirmadienį sakė

„Jeigu mokesčiai yra peržiūrimi, tai turbūt turėtų būti nukreiptas dėmesys į pačios peržiūros kokybę, negu būtinai spėti į vieną arba kitą terminą“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino dar Seimo rudens sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių – jais būtų siekiama tolygesnio ir teisingesnio skirtingų visuomenės grupių apmokestinimo.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, jog sprendimas mažiausių pajamų gavėjams didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) galėtų įsigalioti jau nuo 2022 metų pradžios, tuo metu kiti pakeitimai – nuo 2023 metų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat mano, kad NPD galėtų keistis jau nuo kitų metų pradžios, kartu su sprendimu dėl minimalios mėnesio algos didinimo.

Tačiau, jų teigimu, reikšmingų ekonominių nuosmukių ateityje nenumatoma, o atlyginimai bent jau pirmoje metų pusėje ir toliau reikšmingai augs.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė Eltai sakė, kad šie metai nustebino, nes teko gerinti makroekonomines prognozes, tačiau antroje metų pusėje ekonomiką pradėjo veikti eksporto sulėtėjimas.

„Vidaus paklausa ir į vidaus rinką orientuoti sektoriai iš tiesų vis dar rodo pakankamai aukštą tempą, yra dinamiški, gyvybingi. Kalbant apie tuos rizikos židinius, dalis jų jau pradėjo daryti įtaką ne tik euro zonai, bet ir Lietuvai per eksportą“, – teigė ekspertė.

Tačiau šių metų pabaiga, pasak I. Genytės-Pikčienės, įnešė neapibrėžtumo, nes ilgą laiką nebuvo žinoma, kokie mokestiniai pakeitimai įsigalios kitais metais. 

„Mokestiniai chaotiški pakeitimai, kurie tai atsirasdavo, tai išnykdavo, tai pasikeisdavo, rodo, kad turime rimtą mokestinės sistemos formavimo problemą, nes tie sprendimai visiškai nekoreliuoja su mokestinės sistemos tvarumu ir toliaregiškumu. Dėl kitų metų tai įnešė neapibrėžtumo“, – tikino ekonomistė.

Jai pritarė ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, politinis chaosas metų pabaigoje padidino neapibrėžtumą verslui ir gyventojams.

„Ekonomine prasme metų pabaiga yra pakankamai gera. Bet, politine prasme kalbant, Vyriausybės veiksmai skiriasi kaip diena ir naktis, kas buvo prieš prezidento rinkimus ir po. Tai, be abejo, sukėlė tam tikrų klausimų ir neapibrėžtumą padidino tiek verslui, tiek gyventojams“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, kai kurie mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, susiję su selektyviu kredito įstaigų apmokestinimu, prastina Lietuvos reputaciją ir verslo aplinką, kai kalbama apie kitų metų investicijas.

„Jeigu matome kažkokį diskriminacinį sprendimą, susijusį su tam tikru sektoriumi, kas dabar liečia bankus, ir taikomu aukštesniu pelno mokesčiu bankų sektoriui, kiekvienas ateinantis investuotojas jaus nerimą ilgesniuoju ar vidutiniu laikotarpiu. Jeigu biudžetui pritrūks pajamų, ar nebus aukštesnis tarifas taikomas dar vienam sektoriui“, – teigė ekonomistė.

„Tokių neapgalvotų neišdiskutuotų mokesčių įvedinėjimas vienareikšmiškai prastina Lietuvos verslo aplinką ir natūralu, kad ateityje prognozuoja prastesnius ateinančių investicijų rezultatus“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Ž. Mauricas taip pat teigė manantis, kad Lietuva nebesusidėlioja prioritetų ir nerodo ryžto tapti patraukliausia šalimi investicijoms.

„Galbūt dar per drąsu teigti, kad investicinė aplinka tapo nepatraukli investuotojams, bet Lietuva nerodo tolimesnio ryžto tapti patraukliausia valstybe investicijoms ir pradėjo stoviniuoti, blaškytis, nebesusidėlioja prioritetų. Dar prieš kelis metus investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas buvo prioritetas numeris vienas. Dabar jau pereinama į atskirties mažinimą, perskirstymo didinimą, ir investuotojams kyla klausimų, kaip bus toliau, ar tai nebus investicinės aplinkos bloginimo sąskaita“, – teigė ekonomistas.

I. Genytė-Pikčienė tikino, kad nerimą kelia ir tai, kad, matant kuklesnes makroekonomines prognozes, projektuojami pakankamai aukšti tiek pajamų, tiek išlaidų augimo tempai, nors atlyginimai viešajame sektoriuje auga greičiau nei privačiame, neįgyvendinami PVM ir akcizo mokesčių įgyvendinimo planai. Tuo metu akcizų kėlimas kitais metais, pasak ekspertės, paskatins šešėlį. Vis dėlto reikšmingo sukrėtimo ekonomikoje, pasak jos, nenumatoma.

Kalbėdama apie atlyginimų augimą kitais metais, LLRI vyriausioji ekspertė sakė, kad veiklose, kur sukuriama aukštesnė pridėtinė vertė, jie tikrai augs, tačiau regionuose besivystantiems verslams atlyginimų augimas bus labai skausmingas.

„Yra atskiros ekonominės veiklos, kaip tekstilės pramonė, medienos pramonė, maisto sektorius, kur iš tikrųjų konkurencingumui atlyginimų augimas daro pakankamai nemažą žalą ir būtent toms veikloms savo produkciją realizuoti išorės rinkose dėl brangstančių darbo kaštų darosi vis sunkiau. Periferijoje besivystantiems verslams, kurie dirba mažomis maržomis, labai skausmingas atlyginimų augimas, jie tos erdvės didinti neturi ir čia netgi gali tapti išlikimo klausimu ateinančių kelių metų perspektyvoje“, – sakė ekspertė.

Tuo metu Ž. Mauricas, paklaustas apie kitų metų ekonomines prognozes, teigė, kad, nors pirmą pusmetį dar bus jaučiama inercija, antras pusmetis bus kupinas iššūkių.

„Manau, kad kitais metais bus nemažai inercijos, ypač pirmą pusmetį, nes ir minimalus darbo užmokestis kils, ir pensijos pakankamai sparčiai kils, ir nedarbo lygis žemas. (...) Antras pusmetis gali būti ne toks geras. Be abejo, tai sutaps su rinkimais, ir manau, kad tam tikrų grėsmių bus, nes partijos dalys pažadus, kurie nebūtinai bus nukreipti į investicijų pritraukimą“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomisto įsitikinimu, Lietuvos prioritetas ateinančiais metais turi likti investicijų pritraukimas ir tvarus augimas, bet, jo manymu, tai mažai tikėtina.

„Lietuva turi rezervų pakankamai nemažai ir neturi labai didelių išorės bei vidaus nesubalansuotumų. Tuo požiūriu tikrai mes, drįsčiau teigti, esame aukščiau nei Latvija, Estija ir daugelis Vidurio Europos valstybių. Tačiau, kaip minėjau, didžiausią nerimą kelia tai, kad prioritetai keičiasi“, – sakė Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad Seimas po ilgų diskusijų kartu su biudžetu nuo kitų metų nusprendė didinti pelno mokestį bankams nuo 15 iki 20 proc., išplėtė nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę ir įvedė automobilių registracijos mokestį.

Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro.

Prognozuojama, kad 2020 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 396,97 euro, t. y. 8,9 proc. didesnė nei 2019 metais.

Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. Vaiko pinigai padidės iki 60 eurų, o neįgaliems ir nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 100 eurų. Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.

Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.

S. Krėpšta pripažino, kad šalies biudžetas yra vienas mažiausių Europoje dėl didelio šešėlio ir neefektyvaus lėšų valdymo bei dėl esamos mokestinės sistemos. Vis dėlto G. Nausėdos patarėjas atkreipė dėmesį, kad tobulinti šias sritis reikia kompleksiškai.

„Abiem šioms kryptims reikia judėti į priekį, negalima statyti vieną priešais kitą, laukti, kol bus pasiektas absoliutus efektyvumas ir sumažintas šešėlis iki nulio, ir tik tada liestis prie mokesčių – tai tikrai būtų nerealu. Reikia abiem frontais judėti į priekį ir tik taip galima bus pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.

G. Nausėdos patarėjas taip pat patikino, kad prezidentas ketina pateikti ir savų pasiūlymų, kur ieškoti trūkstamų lėšų.

„Prezidentas pritaria pasiūlymams kaip įmanoma sparčiau mažinti šešėlį. Prezidentas teigiamai žiūri į efektyvų pajamų ir išlaidų valdymą ir taip pat pateiks pasiūlymą, kaip galima būtų tobulinti viešuosius pirkimus, kur tikrai yra įvairių nemenkų finansinių rezervų lėšų taupymui, bet tuo pat metu reikia žiūrėti ir į mūsų mokestinę sistemą – matyti netolygumus bei spragas ir bandyti ją tobulinti“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas Eltai tvirtino, kad liberalai svarstytų palaikyti Vyriausybės teikiamą kitų metų biudžeto projektą, jeigu nebūtų įvedami nauji mokesčiai. Finansinių resursų, pasak jo, reikia ieškoti efektyvinant valstybės valdymo administravimą bei daugiau lėšų išieškant iš šešėlinės ekonomikos.

„Seime chaotiškai skubos tvarka registruojami mokesčių įstatymų pakeitimai kelia pavojų mokesčių sistemos stabilumui ir vos šiemet įsigaliojusios reformos tikslams. Priėmus šiuo metu siūlomus pakeitimus, mokesčių mokėtojams liktų itin mažai laiko prie jų prisitaikyti, dalies projektų įsigaliojimas numatytas jau nuo kitų metų pradžios. Be to, visuomenei beveik nebuvo palikta laiko susipažinti su projektais, matome, kad atmestinai atliktas ir jų poveikio vertinimas. Metai po metų besitęsiantis įprotis priimti mokesčių pakeitimus kartu su biudžetu paliekant mažiau nei mėnesį iki jų įsigaliojimo yra žalingas visiems ekonomikos dalyviams – gyventojams, šalies verslui ir užsienio investuotojams“, – teigia vieno iš kreipimosi iniciatorių – Lietuvos laisvosios rinkos instituto – laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė.

Viešą laišką šalies vadovams išplatinusios skirtingiems sektoriams atstovaujančios organizacijos ir asociacijos atkreipia dėmesį, kad dauguma šiuo metu svarstomų mokesčių pakeitimų pažeidžia gyventojų ir verslo lūkesčius dėl darbo mokesčių naštos mažinimo ir mokesčių sistemos stabilumo. Šie įsipareigojimai buvo įtvirtinti Vyriausybės, verslo konfederacijų atstovų, profesinių sąjungų vadovų pasirašytame Susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų.

Valdžia taip pat raginama svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Tai užtikrintų mokestinės politikos tęstinumą ir stabilumą, gerintų veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, skatintų atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų.