Prieš artėjantį šildymo sezoną savo administruojamiems namams „Mano BŪSTAS“ tradiciškai skyrė daug dėmesio. Visą vasarą įmonės darbuotojai aktyviai vykdė pasiruošimo darbus, kurie būtini, kad šaltuoju metų laiku šiluma daugiabučiuose būtų vartojama kuo taupiau ir efektyviau.

„Mano BŪSTO“ specialistai daugiabučiuose izoliavo ir tvarkė vamzdynus, keitė susidėvėjusius ventilius, įvairias sklendes, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, atliko šilumos punktų hidraulinius bandymus, tvarkė susidėvėjusias tarpblokines siūles ir vykdė kitų sistemų patikrą. Šių darbų visuma leis įmonės klientams žiemą pasitikti ramiau, nes visos inžinerinės sistemos sustyguotos ir parengtos šildymo sezono pradžiai.

„Kompleksinę šildymo sistemų priežiūrą vykdome tam, kad eliminuotume kuo daugiau dedamųjų, kurios turi įtakos šilumos vartojimui name. Kitaip sakant, nuosekliai vykdydami sistemų priežiūrą užtikriname, kad į namą nebūtų patiekta daugiau šilumos, nei jos iš tiesų reikia, o gyventojai nepermokėtų. Kadangi mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose 90 proc. šilumos punktų yra modernizuoti, klientai už šildymą mokės 8–15 proc. mažiau nei tų namų gyventojai, kurių šildymo sistemos yra senos ir nemodernizuotos“, – sakė už šilumos ūkio priežiūrą atsakingas „Mano BŪSTO“ atstovas Julius Žilinskas.

Vykdydami šildymo sistemų priežiūrą užtikriname, kad į namą nebūtų patiekta per daug šilumos, o gyventojai nepermokėtų.

 

Jo teigimu, nemažai įmonės prižiūrimų daugiabučių šildymo sistemų yra reguliuojamos pasitelkus išmaniuosius sprendimus, realiu laiku stebint visus reikalingus parametrus. Tai reiškia, kad išmanioji sistema, stebėdama lauko temperatūros pokyčius, automatiškai reguliuoja šilumos punkto pajėgumus ir užtikrina, kad, orui sušilus, gyventojų butuose radiatoriai neperkaistų ir, atvirkščiai, orui atvėsus, tiektų reikiamą energijos kiekį. Dėl to namai suvartoja mažiau šilumos, o gyventojai taupo.

„Pavyzdžiui, Vilniuje jau yra 89 proc. namų, kuriuose šiluma reguliuojama automatiškai. Taigi tokių namų gyventojai gali būti ramūs, nes jų daugiabučiuose šiluma artėjantį šildymo sezoną bus vartojama taupiai, palyginti su tais, kur šilumos sistemos reguliuojamos rankiniu būdu“, – sakė ekspertas.

Jis pateikia konkretų pavyzdį, kai, pasitelkus išmaniuosius sprendimus, praėjusį šildymo sezoną vien tik Vilniuje pavyko sutaupyti 11,1 mln. kWh šilumos energijos, arba beveik 1 mln. eurų.

„Dauguma mūsų klientų praėjusį šildymo sezoną gavo iki dešimtadalio mažesnes sąskaitas nei tie, kurių namuose įrengti seni šilumos punktai, o jų priežiūrą vykdo įmonės, dirbančios pagal pasenusias metodikas. Šiemet taip pat padėsime klientams nepermokėti už centralizuotai tiekiamą šilumą, nes visą šaltąjį sezoną užtikrinsime kokybišką šildymo sistemų veikimą ir priežiūrą daugiabučiuose namuose“, – pabrėžė J. Žilinskas.

Vis dėlto ekspertas pažymi, kad artėjantį šildymo sezoną mažiausiai rūpesčių dėl sąskaitų už šildymą turės renovuotų namų gyventojai, kadangi jie, palyginti su neatnaujintų namų gyventojais, gaus 40–70 proc. mažesnes sąskaitas. „Mano BŪSTAS“ iki šiol Lietuvoje padėjo modernizuoti 233 daugiabučius namus, tad taupymo ir mažų sąskaitų naudą pajus apie 15 tūkst. butų gyventojai.

Vykdydami šildymo sistemų priežiūrą užtikriname, kad į namą nebūtų patiekta per daug šilumos, o gyventojai nepermokėtų.

Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad Valstybinė miškų urėdija valdo apie pusę Lietuvos miškų ir gali rinkai patiekti iki milijono tonų biokuro – tai, pasak jo, kiek sumažintų jo kainą biržoje.

Pasak jo, svarstoma galimybė leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus.

„Šilumos kaina būtų padalinta per visus metus, būtų mokama ne vien per šildymo sezoną, o ir  tada, kai nėra šildymo“, – BNS ketvirtadienį po šilumininkų, valstybės institucijų, Savivaldybių asociacijos ir premjerės susitikimo teigė D. Krinickas.

„Energetikos ministerija pateiks savo išvadas dėl papildomo šilumos sektoriaus reguliavimo, kad būtų galima subalansuoti kainos augimą: kad nebūtų staigaus šuolio ir nebūtų tokio poveikio vartotojams“, –  sakė D. Krinickas. 

Konkrečius pasiūlymus ministerijos įpareigotos pateikti per porą savaičių.

Jo teigimu, biokuro ir gamtinių dujų kainos biržoje pastaruoju metu yra išaugusios apie 40 proc.

„Tokia tendencija stebima jau kurį laiką, kad kainos grįžta į 2018 metų lygmenį ir tai gali turėti įtakos šilumos kainos kilimui ketvirtadaliu, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, t. y. apie 25 proc. gali padidėti kaina, jeigu išliks tokios pačios kuro kainos kilimo tendencijos iki šildymo sezono pradžios“, – BNS aiškino premjerės patarėjas.

Pasak D. Krinicko, ar įvyks dar vienas toks pasitarimas, priklausys nuo konkrečių siūlymų.

„Jeigu bus pakankamai aiškiai suformuluotos tam tikros iniciatyvos iki ministerijų ar Vyriausybės sprendimų ar įstatymų pataisų, jeigu tokių reikėtų, gal ir nebereikės papildomo pasitarimo“, – teigė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas sako, kad savivaldybės tikrai bus pajėgios tiek priimti, tiek kompensuoti išaugusį poreikį.

„Savivaldybės vertina (kompensacijų už šildymą – BNS) gavėjus ir būstus. Socialinei paramai visa savivalda metams gauna per 223 mln. eurų, pernai ši suma nebuvo išnaudota. Šių metų tendencija  labai panaši“, – BNS sakė jis. 

Pasak jo, šilumos kainos didėjimas didžiausios įtakos turėtų, kai būsto plotas yra didesnis už  normatyvą: „ Augant kainai, nepasiturintiems gyventojams didėja mokestis už būsto viršnormatyvinį plotą“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, pabrangus šildymui, dėl kompensacijų galėtų kreiptis dar apie 7,4 tūkst. būstų savininkų, jiems papildomai reikėtų apie 5,2 mln. eurų.

Dabar paramos gavėjų yra apie 95 tūkst., arba 3,35 proc. visų Lietuvos gyventojų.