Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusios diskusijos objektas buvo, ar prastėjant ugdymo rezultatams reikia sutrumpinti ir taip vienus trumpiausių Europoje mokslo metus. Tačiau karštų ginčų nekilo, nes sveikas protas neleistų pasakyti, kad juo labiau kur atsilieki, tuo mažiau reikia skirti laiko darbui.
Pagrindinis argumentas prieš ilgesnius mokslo metus, tiksliau tokius, kokie jie buvo prieš keletą metų ir kokie dar vis yra trumpesni nei nemažoje dalyje valstybių, – karštis. Tačiau tereikia, kaip ir per speigą, kad specialistai įvardytų higieninės normos kartelę, kada galima į mokyklą neiti. Be to, juk kažkaip mokosi kur kas karštesnio klimato šalių vaikai, o pasaulis seniai išrado kondicionierius.
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai.
Galų gale, labiausiai mūsų mokyklose trūksta patirtinio, projektinio mokymo ne klasėse, o gamtoje, muziejuose, bibliotekose, kitose įstaigose. Ir nemažai mokyklų mokėsi jose, kol kitos įkaitusioje klasėje pasodindavo vaikus žiūrėti filmukų.
Agituojantys už trumpesnius mokslo metus užmiršta ir nuolatinius skundus, kad mokiniai perkrauti, programos neįmanomai plačios ar kad vasarą vaikų nėra kur dėti.
Diskusijoje dauguma siūlė daugiau lėšų skirti pažintinei veiklai, aprūpinti mokyklas kondicionieriais, o ne trumpiau mokytis. Tačiau šį renginį ministerija organizavo, nes Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje net 81,6 proc. savivaldybių, o būtent jos yra mokyklų steigėjos, siūlė grįžti prie trumpesnių mokslo metų. Tad ką apklausė Savivaldybių asociacija, galų gale, kokiu tikslu?
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai. Kur kas sunkiau – kokybišku ugdymu užtikrinti savo vaikams ir visai valstybei ateitį.
