Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento.

Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Nuo sausio valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga padidės 206–371 eurų iki mokesčių, vyresniojo mokslo darbuotojo – 179–287 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 179–219 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 170–203 eurų.

ŠMSM nurodo, kad kitais metais bendras valstybės ir savivaldybių finansavimo prieaugis švietimui sieks 344 mln. eurų.

„Planuodama papildomus finansus kitų metų biudžete Vyriausybė įgyvendina nacionaliniame susitarime dėl švietimo politikos numatytus įsipareigojimus nuo 2022 metų kasmet tolygiai auginti valstybės finansavimą švietimui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot pranešimo, taip pat kitais metais papildomai 10 mln. eurų skirta mokslo duomenų bazėms prenumeruoti ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose.

Vyriausybės sprendimu, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos išplėsti daugiau nei 8 procentais. Šiems Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikisi, kad tai padidins mokslinės karjeros patrauklumą.

„Nuoseklus ir akademinės bendruomenės lūkesčius atitinkantis atlyginimų augimas paskatintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidintų šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarytų geresnes sąlygas didinti mūsų šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą,” – pranešime sako A. Monkevičius.

Ministras pažymi, kad šiuo metu visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija, mokslininkų indėlis yra ypatingai reikšmingas, jiems ieškant tiek šios ligos efektyvaus gydymo, tiek mažinant įvairias šio viruso sukeltas neigiamas pasekmes.

Seimui pritarus, nuo rugsėjo 1-osios vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kiltų 149–268 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 eurų. Mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo atlyginimas kiltų 130–158 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 eurų iki mokesčių.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti 2020 m. numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Pernai metų trečiąjį ketvirtį vidutinis aukštojo mokslo veiklos darbuotojų mėnesinis atlyginimas į rankas siekė 1,1 tūkst. eurų.

„Estijos mokslo finansavimas iš valstybės biudžeto sumažėjo iki maždaug 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl netrukus bus nebeįmanoma palaikyti mokslo sistemos, – sakoma mokslininkų laiške. – Estijos mokslo sistema iš esmės yra prie žlugimo slenksčio ir situacijai reikia skubaus įsikišimo.“

Minėtos trys organizacijos pažymi, kad gruodžio mėnesį visuomenė sutarė mokslo finansavimą didinti iki 1 proc. BVP. Pasak organizacijų, aukščiausios kvalifikacijos specialistų atlyginimai privačiajame ir viešajame sektoriuose dabar skiriasi taip smarkiai, kad be reikšmingų pakeitimų Estijoje greitai neliks mokslininkų.

„Atlyginimai universitetuose pasidarė mažesni už mokytojų atlyginimus... Visuomenėje chroniškai trūksta mokytojų ir gydytojų, o netrukus išnyks ir juos rengiantys mokslininkai. Tuomet Estijos ekonomika dar labiau nutols nuo išmaniosios ekonomikos, o tai kaip tik priešinga siekiamam tikslui“, – sakoma peticijoje.

Už tokias pataisas antradienį balsavo 96 Seimo nariai, du susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

„Nuo 2019 metų sausio šiuo pakeitimu dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus siūloma padidinti dar 16 procentų, tuomet, palyginti su 2017 metais, jų darbo užmokestis vidutiniškai galėtų išaugti apie 40 procentų“, – pristatydama pataisas Seime sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

ŠMM pataisos apie 16 proc. didina mokslininkų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatines ir viršutines ribas, vadinamąsias šakutes.

Ministerijos skaičiavimais, dėl to vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–115 eurų iki mokesčių.

Pagal dabartinius koeficientus, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginis atlyginimas gali siekti 571–719 eurus (iki mokesčių), padidinus koeficientus jis galėtų būti 662–837 eurai.

Vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų nuo 857–1375 eurų iki 999–1595 eurų. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginis atlyginimas pagal dabartines „šakutes“ gali siekti 983–1770 eurų, pakėlus jis galėtų siekti 1140–2053 eurus ir t. t.

Aiškinamajame rašte ŠMM pažymi, kad šiuo metu dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje.

Pasak ministerijos, Lietuvos tyrėjų vidutinis atlyginimas, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą, yra keturis kartus mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis.

Norint šalyje išlaikyti mokslininkus, jų algos keliamos etapais – pernai pirmą kartą nuo 2009 metų didėjo mažiausiai uždirbančių mokslo darbuotojų atlyginimai, tam skirta 3,1 mln. eurų.

Šiemet dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. eurų, o 2019 metais dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų algoms didinti papildomai planuojama 22,9 mln. eurų.