Tai Eltai patvirtino KPC direktorius Virgilijus Kačinskas.

„Departamentas buvo davęs mums pavedimą patikslinti pastato vertingąsias savybes, mes tą darbą atlikome ir jau savo išvadas pateikėme departamentui“, – sakė V. Kačinskas.

Jo vadovaujamas Kultūros paveldo centras, pasak V. Kačinsko, rekomenduoja lentos nenukabinti, pripažįstant ją pastato vertingąja dalimi. Tokia rekomendacija buvo suformuota, atsižvelgiant į patvirtintą vertinimo tvarką, sako KPC direktorius.

„Mes siūlome, kad lenta Generolui Vėtrai būtų pripažinta pastato vertingąja savybe ir tai padarėme remdamiesi teisės aktais. Tai yra kultūros ministro įsakymu, kuriuo jis patvirtino vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą. Ten yra punktai tokie, kad jeigu neatitinka amžiaus cenzo dalis ar objektas, yra išimtys numatytos: šiuo atveju pirmoji išimtis yra tai, kad tai susiję su laisvės išsivadavimo kovomis ir rezistenciniu pasipriešinimu“, – Eltai teigė V. Kačinskas.

KPC vadovo teigimu, bendruomenė kreipėsi į centrą, prašydama išsaugoti J. Noreikos atminimo lentelę.

„Dar vienas punktas yra, kuris atitinka išimtį, – tai, kad vietos bendruomenės atstovai kreipėsi su prašymu šitą lentą paskirti vertingąja pastato savybe, nes tai svarbu jų bendruomenės identitetui ir savimonei“, – tvirtino V. Kačinskas.

KPC pateikus rekomendacijas Kultūros paveldo departamentui, šis, pasak jo, turėtų įpareigoti vertinimo tarybą priimti galutinę išvadą.

„Departamento funkcija yra formuoti vertinimo tarybų darbotvarkę. Departamentas turi įtraukti į vertinimo tarybos darbotvarkę šitą klausimą, ir jau tada vertinimo taryba savarankiškai, be visų kitų, kadangi yra sudaryta atskirai iš ekspertų, priima sprendimą galutinai“, – sakė V. Kačinskas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad vertinimo tarybai pritarus Generolo Vėtros lentelę laikyti Vrublevskių bibliotekos pastato vertingąja savybe, jos nebus galima nuimti, V. Kačinskas tai patvirtino.

„Taip, tikrai taip“, – patvirtino V. Kačinskas.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Kritikų teigimu, J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Vėliau prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę J. Noreikos-Generolo Vėtros gerbėjai pareiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, o tuo pat metu ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontraversiškai vertinamai istorinei asmenybei.

Policija, vertindama, ar lentelės pakabinimo metu nebuvo pažeista viešoji tvarka, dalį tyrimo perdavė Kultūros paveldo departamentui, kuris turėtų nustatyti, ar nebuvo pažeistas vertingas pastatas.

„Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos iš JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus?“ – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškime.

„Tai yra minios savivalės aktas. Jis parodo šios akcijos organizatorių, lentelės kabintojų, silpnumą, jų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi“, – tvirtina F. Kukliansky.

Tai yra minios savivalės aktas. Jis parodo šios akcijos organizatorių, lentelės kabintojų, silpnumą, jų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi.

Anot jos, akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, jie primeta savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą.

F. Kukliansky išreiškė viltį, kad valstybės vadovai įvertins naujos atminimo lentos pakabinimą ir imsis deramų veiksmų.

„Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo. Šią proga norėčiau pacituoti garsų rašytoją Šolom Aleichemą, kurio vardu Vilniuje pavadinta mokykla. Vieną iš savo kūrinių jis pradeda žodžiais: „Kaip gerai, kad esu našlaitis...“. Aš irgi noriu pasakyti: „Kaip gerai, kad esu našlaitė ir mano tėvai nemato, kaip išaukštinamas asmuo, visą jų šeimą pasmerkęs į Šiaulių getą“, – rašoma pareiškime.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dalyvaujant keliems šimtams žmonių pakabinta ir atidengta atminimo lenta prieštaringai vertinamam karininkui J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Daugiau nei du dešimtmečius ant bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai buvo nuimta liepos pabaigoje sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Jis teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

Autorius: Jūratė Skėrytė

Pasak jo, tai, kad anksčiau savivaldybės sprendimu nukabinta lenta vėl savavališkai buvo pakabinta, rodo paraštinių politikų kaltę.

„Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža. Lietuva per vykusius rinkimus parodė, kad nenori nacionalistų, lietuviai nenori kategoriškumo, ir tai akivaizdu. Mes einame žingsnis po žingsnio nuo totalitarinio mąstymo, apie istoriją reikia kalbėtis, bet tam reikia drąsos. O tokie dalykai (ažiotažas dėl istorinės atminties. – ELTA) neišvengiami. Tai turėjo įvykti, yra kartų susidūrimas. Kitas dalykas – žaidžiama žmonių jausmais, kurie nėra apsiskaitę, nėra įsigilinę, tačiau yra politikų, paraštinių politikų, kurie naudojasi žmonių nežinojimu“, - Eltai prie Vrublevskių bibliotekos sakė A. Vinokuras.

Šis precedentas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nes kol kas tokių įvykių per maža.

Pasak jo, šiuo metu vyksta neišvengiamas procesas, kurio metu dėl istorinių tiesų bus susitarta.

„Ažiotažas yra naudingas, ar priimami vienokie, ar kitokie sprendimai, jis yra būtinas, mes pagaliau pradėjome kalbėtis. Aš sakau, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta, ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Mums reikia išeiti iš getų ir pradėti kalbėtis. Dabar ir vyksta procesas to kalbėjimo, jis skausmingas, nes žudikai nudvėsė. Dabar reikia kalbėtis“, - sakė jis.

Kol ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta Generolui Vėtrai.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigia, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Susirinkusiems Generolo Vėtros gerbėjams skanduojant „Lietuva, Lietuva, Lietuva“, neteisėtai pakabintą memorialinę lentą atidengė partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė.

Kiek vėliau lentą pašventino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Daukanto aikštėje prasidėjus mitingui, apie 18 val., prie Vrublevskių bibliotekos atvyko automobilis, iš kurio išlipę vyriškiai ėmė kabinti lentą.

Prie bibliotekos buvęs pareigūnas lentos kabinimą užfiksavo filmavimo kamera.

Generolo lentą pradėjus kabinti, prie bibliotekos susirinkę iniciatoriai ėmė dainuoti tautiškas dainas. Generolo Vėtros gerbėjų gretose buvo ir Seimo narys Povilas Urbšys. Jis teigė esąs istorinio teisingumo pusėje ir su savivaldybe nesuderintą aktą sveikino.

„Aš stoviu istorinio teisingumo pusėje, nes dabar, kas čia vyksta, aš suprantu, kad yra atstatoma padaryta žala, žala mūsų istoriniam atminimui ir žala galų gale šiam valstybės saugomam pastatui. Miesto meras vienasmeniu sprendimu inicijavo vandalizmo aktą“, – kabėjo P. Urbšys.

Savo ruožtu susirinkusių oponentų iniciatyvai nebuvo daug. Iniciatorių gretose pasirodęs rašytojas Arkadijus Vinokuras teigė, kad įvykis rodo visuomenės ligos simptomus.

Mes sergame liga, kuria persirgsime, sakė rašytojas A. Vinokuras, ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vėl pakabinus Jono Noreikos - Generolo Vėtros memorialinę lentą. Pasak jo, tai, kad anksčiau savivaldybės sprendimu nukabinta lenta vėl savavališkai buvo pakabinta, rodo paraštinių politikų kaltę.

Ketvirtadienį Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, įvyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika.

Susirinkę mitinguotojai daugiausiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nukabinti atminimo lentą Generolui Vėtrai bei ragino susirinkusiuosius nepamiršti tautos didvyrių. Pasak jų, sostinės savivaldybės sprendimas nukabinti memorialinę lentą sukėlė įtampą visuomenėje.

Mitingas, pavadintas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“, inicijuotas reaguojant į Vilniaus tarybos sprendimą panaikinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymą pašalinti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą.

Vienas iš mitingo iniciatorių profesorius Vytautas Radžvilas prisijungti prie mitingo kvietė ir prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas nuo trečiadienio su darbo vizitu vieši Briuselyje.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero R. Šimašiaus sprendimu. Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Anot LRT.lt, Generolo Vėtros šalininkai žada pagaminti naują jam pagerbti skirtą lentą ir pakabinti ją ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos rugsėjo pradžioje.

Daugiau nei du dešimtmečius kabojusi atminimo lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Vilniaus meras teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir tvarkyti jų turtą.

R. Šimašius, komentuodamas savo kontraversiškai įvertintą sprendimą nukabinti J. Noreikos atminimo lentą, sako žinojęs, kad, nepaisant visų faktų, daliai žmonių skaudės. Meras tuomet socialiniame feisbuko tinkle akcentavo, kad sprendimas nukabinti atminimo lentą J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos buvo vienas emociškai sunkiausių per visą jo darbo laiką savivaldybėje, tačiau, kartu akcentavo jis, miesto vardu šios istorinės asmenybės neleis šlovinti.

Argumentuodamas tokią tezę R. Šimašius deklaravo ne kartą išsakytus teiginius, esą J. Noreika dalyvavo žydų geto steigime.

Sostinės meras visgi pridūrė, kad visuomenėje audras sukėlęs sprendimas nukabinti J. Noreikos atminimo lentą buvo vienas sunkiausių jo, kaip miesto vadovo, sprendimų. Jo teigimu, prieš priimant šį kontraversiškai įvertintą sprendimą jis žinojo, kad dalį žmonių memorialinės lentos nuėmimas įskaudins.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo tarpu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.