„Mūsų paaugliai nuostabūs: įžvalgūs, sąmojingi, atviri ir dažnai turi savo stilių, kaip išgyventi tam tikras nepatogias situacijas ir iššūkių kupiną gyvenimo tarpsnį. Labai svarbu, kad tėvai norėtų suprasti besikeičiančio vaiko mąstymo ypatumus, jį priimtų ir tik švelniai palydėtų reikiama linkme“, – sako šeimos terapijos specialistė Rasa Vėjelytė.

Eksperimentuoti – normalu

Daugelį dalykų suaugusiesiems tiesiog reikia išmokti priimti, o prie kitų rasti būdą prieiti bendradarbiaujant.

„Praktikoje pastebime, kad neretai tėvams sunku pritarti šiuolaikinio paauglio elgesiui, bendravimo, mąstymo stiliui. Dar tenka išgirsti „mūsų laikais taip nebuvo“, „kai buvau jo metų, taip nedariau“ ir pan. Atminkime, kad paauglio įsivaizdavimas apie kasdienius dalykus ir savo ateitį gali skirtis nuo mūsų supratimo, bet nebūtinai bus klaidingas. Paauglys vertina iš savo perspektyvos, kiekvienas turime teisę į saviraišką ir būti unikalus“, – įsitikinusi pagalbą per terapinius pokalbius paauglių šeimoms teikianti praktikė.

Jei bręstantis vaikas tapo irzlus, užmaršus, staigiai susierzina ar dažnai keičiasi jo nuotaika, daugiau laiko ilsisi, ilgiau miega, – tai visiškai normalu. Nebenori atlikti įprastų namų ruošos darbų, vis dažniau atsiskiria nuo šeimos ir laiką leidžia su draugais, drąsiai eksperimentuoja su apranga ar šukuosena, neįprastose kūno vietose atsirado auskarų ar šokiruojančių tatuiruočių – taip pat normalu.

Paauglys vertina iš savo perspektyvos, kiekvienas turime teisę į saviraišką ir būti unikalus.

Kiekvienam vaikui paauglystė vis kitokia, bet kartu ir panaši. Pirmiausia tai yra labai svarbus raidos etapas, kai iš mažo paklusnaus ir taisyklių besilaikančio vaiko pamažu pereinama į jauną suaugusįjį, kuris nuolat bandys tėvų ribas, laužys taisykles, kels nepatogių klausimų. Tai ir svarbiausias kūno ir fiziologinių pokyčių metas, todėl natūralu, kad pokyčiai atsispindės bręstančio vaiko elgesyje.

Dėl ko kyla rūpesčių?

Sudėtingose situacijose šeimoms padedantys multidimensinės terapijos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad tėvai ir paaugliai, kurie kreipiasi pagalbos, dažnai įvardija tuos pačius sunkumus: nesutarimai, nepagarba.

„Tėvai mąsto, kad, jeigu paauglys elgsis kitaip, tuomet jie keisis, mažiau kontroliuos, pasitikės ir pan. Tikisi, kad specialistas vaiką perkeis į patogų jiems. Iš paauglių girdime, kad, jeigu tėvai nustotų kontroliuoti ir reikalauti, tai ir jie būtų kitokie: klusnesni, taikesni. Tokiame užburtame rate sukasi ne viena paauglį auginanti šeima“, – dalijasi R. Vėjelytė.

Kadangi dažniausiai pagalbos į specialistus kreipiasi tėvai, jie pirmiausia įvardija vaiko sunkumus. Rečiau tėvai reflektuoja, kokią įtaką jie patys turėjo savo vaiko elgesiui.

Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad vis dėlto tėvai yra tie žmonės, kuriems tenka žengti pirmą žingsnį ir parodyti, kad santykis gali keistis. Kad ir kaip sunku būtų kai kuriose situacijose įveikti savo nuoskaudas ar nusivylimus, tėvai gali parodyti, kad įmanoma kitokia reakcija į paauglio elgesį, kitokie žodžiai bendraujant, stebuklus daro parodyta pagarba savęs ir savojo gyvenimo kelio ieškančiai atžalai ir pasitikėjimas juo.

Drąsiau priima pokyčius

Jaunuoliai paprastai į pagalbos programas ateina prašomi tėvų ar paraginti specialistų. Į Multidimensinę šeimos terapijos programą kol kas nesikreipė nė vienas paauglys – iniciatyva priklauso suaugusiesiems.

Vienas iš pagalbos per terapinius pokalbius išskirtinumų yra tas, kad dirbama ne su vienu krizę išgyvenančiu paaugliu, bet įtraukiama visa šeima, o jaunuolis keičiasi keičiantis visai artimiausiai jo aplinkai. Tad tėvams ir paaugliui pirmiausia tenka pripažinti, kad pokytis įmanomas tik girdint vienam kitą ir koreguojant savo požiūrį ar elgesį abiem šalims. Tėvams ne visada būna paprasta tai priimti.

Šeimos terapijos specialistė Roberta Avramenko prisimena atvejį, kai dėl nuolatinių kivirčų su sūnumi, kuris namo grįždavo tik pernakvoti, kreipėsi tėvas. Lūžis jų santykyje įvyko tėčio iniciatyva, kai šis pradėjo domėtis jaunuolio mėgstamais kompiuteriniais žaidimais. Apie šiuos žaidimus jie pirmą kartą po pusės metų maloniai pasikalbėjo be moralizavimo, kritikos. Vėliau bendrų temų atsirado daugiau, paauglys vis dažniau rinkosi būti namuose.

„Nesuklyskime – paaugliui vis dar labai reikalingas laikas, praleistas kartu su jumis, vakarienės kartu, jis nori jaustis priimtas, reikalingas. Saugiam jaustis padeda ryšys, įprastas šeimos gyvenimo ritmas, net namų taisyklės. Jei to pagrindo nėra, paauglys ieškos atramos kitur, gali susirasti netinkamą draugiją arba užsidaryti savyje“, – kalba dešimtimis šeimų sėkmės keliu palydėjusi terapeutė.

Silpnėjantis ryšys

„Kartais iš didelio nuovargio, manymo, kad turi mažai įtakos savo vaikui, ateina nusivylimas. Tėvams tikrai didelis iššūkis yra vaikų paauglystės etapas, o jeigu dar jaunuolis vartoja psichotropines medžiagas, neina į mokyklą ir yra agresyvus namuose, tai tada tas sunkumas dar didėja – prisideda gėdos, kaltės jausmai“, – įsitikinusi R. Avramenko.

Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad labai svarbu domėtis jaunuolio aplinka, pomėgiais, tai padeda išlaikyti ryšį su vaiku ir kuria saugią aplinką paaugliui atsiverti jums.

Jeigu jaučiate, kad prarandate ryšį su bręstančiu vaiku, beveik nebekalbate arba visi bandymai kalbėtis baigiasi konfliktu, paauglys tapo uždaras, priešiškas, o gal pastebėjote savęs žalojimo ženklų, tuomet jums praverstų pastiprinimas ir specialisto pagalba. Pirmiausia vertėtų pasikalbėti, o jeigu situacija išlieka ta pati, tada jau kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą, kitą pagalbos specialistą.

Į pagalbą tėvams

Nuo praėjusių metų liepos paauglius auginančios šeimos jautrias santykių su vaikais ir jų elgesio problemas gali spręsti nauju būdu ir padedant profesionaliems šeimos terapijos specialistams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šeimoms padeda pagal Lietuvoje naują, o JAV ir daugelyje Europos šalių dešimt metų plačiai taikomą Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programą.

Tarnyba dalijasi Neringos M. ir Gabijos M. sėkmės istorija: šešis mėnesius šeimos terapijos specialisto lydimos mama ir dukra nuėjo sudėtingų išbandymų kelią, iš naujo pažino viena kitą ir išmoko spręsti nesutarimus.

Perėmė mamos vaidmenį

Gabijos mama ketverius metus dirbo užsienyje, į Lietuvą grįždavo retai ir ryšys su vaikais labai nutolo. Mamai išvykus, tuomet dešimtmetė mergaitė ir du mažesni broliai liko gyventi su patėviu. Vyras rūpinosi vaikais, bet palaipsniui vis daugiau atsakomybės už brolius ir buitį prisiėmė paauglė. Taip neretai nutinka, kai vaikas gyvena emociniame apleistume – vaikas perima suaugusio žmogaus vaidmenį šeimoje.

Mamai visam laikui sugrįžus, tarp jos ir paauglės dukros vis dažniau kilo kivirčų. Jos konkuravo dėl vietos šeimoje, o konfliktui prasidėti užteko neatsargaus žodžio, žvilgsnio ar gesto. Į nesantaikos sūkurį įsisuko visa šeima. Padėtis pasidarė nepakenčiama, maištaujanti paauglė užuovėjos ieškojo netinkamose kompanijose, ėmė vartoti alkoholio, vagiliauti. Gabiją mokykloje paliko kartoti kurso, bet ji toliau mokytis iš viso nebenorėjo.

Nors šeima sulaukė socialinės pagalbos, paauglė kurį laiką lankėsi pas psichologą – pokyčių nebuvo. Išgirdusi apie galimą pagalbą paauglių šeimoms, mama kreipėsi į MDFT programos koordinatorių ir šeimos terapijos specialistą Klaipėdos regione.

Pasirinko globos namus

Programos koordinatorė terapeutė Brigita Mineikienė su šeima pirmą kartą susitiko praėjusių metų liepą. Su abiem, mama ir dukra, buvo sutarta dėl šių tikslų: stiprinti jų ryšį, paskatinti paauglę tęsti mokslus ir atsitraukti nuo netinkamų draugų ir alkoholio. Terapeutė Brigita su šeima bendravo kartą per savaitę šeimos namuose, atsiradus poreikiui pasitarti, dažnai susiskambino.

Reikia spręsti konkrečią situaciją, išsiaiškinti kilusį nesutarimą iki galo ir apie tai daugiau nebekalbėti.

Po dviejų mėnesių gana sėkmingos terapijos, šeimą ištiko krizė. Gabija apkaltino patėvį smurtavus prieš ją. Į įvykį reagavo policija, vaiko teisių gynėjai, o paauglė pareiškė norą palikti namus ir toliau gyventi globos centre.

„Smurtas nepasitvirtino, bet mama išgyveno ne dėl neteisingų kaltinimų jos vyrui, o dėl dukros atsiribojimo nuo artimųjų. Sakė, kad pavargo kovoti, ir jeigu dukra keistis nenori, gal ir geriau, kad gyvens atskirai“, – skaudų momentą šeimoje prisimena specialistė.

Terapeutė pasirinko toliau intensyviai bendrauti su mama ir dukra atskirai ir vesti šeimą sveikimo keliu.

Atpažino vaikystės traumas

Kol paauglė gyveno globos centre, terapeutė Brigita daugiau dėmesio skyrė mamai. Paaiškėjo, kad Neringa M. turėjo sudėtingą vaikystę, kuri paliko ryškių pėdsakų ir tai aštriai iškilo per santykius su paaugle dukra. Mama atpažino savo sunkumus ir labai stengėsi juos įveikti: drąsiai analizavo save, ieškojo atsakymo, ką ji galėtų padaryti tam, kad su dukra sutartų.

Moteris sako, kad, padedama terapeutės Brigitos, suprato, jog anksčiau jos konfliktas su dukra baigdavosi neišspręstas ir vėliau užgriūdavo dvigubai su daugiau nuoskaudų ir priekaištų iš abiejų pusių. Taip pat suprato, kad reikia spręsti konkrečią situaciją, išsiaiškinti kilusį nesutarimą iki galo ir apie tai daugiau nebekalbėti, girdėti ne tik ką sako dukra, be ką ji nori pasakyti.

Mama įsiklausė į specialistės patarimą imtis iniciatyvos, po kivirčo pirmai žengti žingsnį į susitaikymą, nebijoti žodžio „atsiprašau“ – ji aplankė Gabiją globos namuose. Mama neslepia, kad buvo nepaprastai sunku įveikti nuoskaudas ir susitikti su namus palikusia savo mergaite, bet jai pavyko.

Tęsti terapiją padėjo laiškas

Terapeutė Brigita pasakoja, kad jau per pirmąjį mamos ir dukros susitikimą buvo matyti, kad jos viena kitos išsiilgusios: nors žodžių nebuvo daug, tai išdavė kūno kalba. Tačiau vis dar nebuvo aišku, ar pavyks šeimos terapiją tęsti ir išsaugoti per du mėnesius pasiektą pažangą. Nuo artimųjų atsiskyrusi paauglė iš pradžių nerodė noro bendrauti su specialiste. Kad darbas vyktų toliau, reikėjo abiejų įsitraukimo.

Brigita nutarė nepasiduoti ir pasitelkti netradicinį sprendimą – pasiekti Gabiją per laišką. Šiai idėjai atsidėjo visa širdimi ir sumanymas pasiteisino. Kai abiejose lapo pusėse išmargintą laišką nunešė Gabijai į globos centrą, prašė tik jį perskaityti ir duoti atsakymą, ar suteiks jai šansą dar kartą atvykti pokalbio. Paprašė atsakymo vienu žodžiu: „taip“ arba „ne“. Jau kita dieną sulaukė teigiamo atsakymo.

Kas laiške taip paveikė keturiolikmetę? Brigita sako tiesiog buvusi nuoširdi: „Rašiau, kad pamačiau ją labai šiltą, ne pagal amžių subrendusią ir atsakingą, darbščią ir gabią dailei, padėkojau už galimybę ją pažinti. Paskyriau jai daug šiltų, drąsinančių žodžių, kviečiau pradėtą šeimos terapiją tęsti. Greičiausiai apie save ji buvo pratusi girdėti kitokius žodžius.“

Erdvė nestandartiniams sprendimams

„Labai greitai pastebėjau ryškių pokyčių tarp mamos ir dukros: jos tapo atviresnės, tarp jų mezgėsi pasitikėjimas. Dar gyvendamos atskirai jos vis dažniau susiskambino: kalbėjosi apie paauglės draugus, įvairius mergaitiškus reikalus, suartėjo. Galiausiai abi net vakarienę gamino įsijungusios telefono kamerą“, – pasakoja specialistė.

Brigita toliau tęsė šeimos terapijos susitikimus atskirai arba kartu su abiem globos namuose. Darbas baigėsi netrukus, kai paauglė grįžo į namus, o truko iš viso šešis mėnesius. Šiandien šeima gyvena kartu ir džiaugsmingai priima visus paauglį auginančios šeimos iššūkius. Specialistės žodžiais, sunkumų pasitaiko, tai normalu, bet mama ir dukra išmoko kalbėtis ir valdyti konfliktines situacijas. Šeima susijungė ir kiekvienas žino savo vaidmenį joje.

Terapeutė įsitikinusi, kad darbo su šia ir kitomis šeimomis sėkmę iš dalies lemia ir MDFT specialistų lankstumas, gebėjimas būti čia ir dabar: „Esame labai žemiški, nebijome parodyti savo jausmų, niekada nekritikuojame ir nepamokslaujame. Ne mūsų valioje šeimą sukurti iš naujo, bet mes tikrai galime padėti mažais žingsneliais eiti pirmyn ir po truputį viską susidėlioti į savo vietas.“

Nelikite abejingi

Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo ir švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

Kuo Multidimensinės šeimos terapijos programa gali būti naudinga jums?

* Padės keisti vaiko ar paauglio socialiai nepriimtiną elgesį, stiprinti ir atnaujinti santykius šeimoje.

* Šeimos terapija orientuota į visos šeimos sutelkimą siekiant padėti vaikui ar paaugliui.

* Specialistas dirba kartu su tėvais ir paaugliu konsultaciniame kabinete, šeimos namuose ar kitoje jiems patogioje vietoje.

* Šeimos terapija efektyviausia, kai pagalbos šeima kreipiasi tik susidūrus su sunkumais, problemoms dar neįsisenėjus.

* Su šeima bendrauja vienas specialistas, jis užmezga artimą ryšį ir yra lanksčiai pasiekiamas.

* Šeimos terapija skirta 11–17 metų paaugliui, trunka nuo 4 iki 6 mėn., po 1–3 susitikimus per savaitę.

* Šeimos terapija yra nemokama.

Dėl dalyvavimo programoje susisiekite tiesiai su programos koordinatoriumi jūsų regione. Daugiau informacijos apie MDFT programą ir koordinatorių kontaktus: https://vaikoteises.lt/projektai/multidimensine-seimos-terapija/.

Būtent dėl to Lietuva sieki įsigyti pasaulyje pripažintą Multidimensinę šeimos terapijos (MDFT) programą, skirtą keisti vadinamųjų „sunkių“ jaunuolių elgesį. Ji pasiteisino JAV, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje.

Kokia situacija dabar?

MDFT programa skirta 11-19 metų nusikaltusiems vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio problemų. Elgesio problemomis įvardijamas piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, agresija, mokyklos nelankymas ar panašūs elgesio modeliai.

Nors nėra tikslios statistikos, kaip kinta tokių paauglių skaičius, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė, besiremdama savo patirtimi, teigia, kad tendencijos nėra teigiamos.

„Remdamasi savo darbo su vaikais ir paaugliais patirtimi, pastebiu, kad daugėja paauglių, kurie nesilaiko socialinio ir moralinio elgesio normų, o jų amžius – jaunėja“, – sako ji.

Tokiems jaunuoliams padėti galinčių paslaugų prieinamumas – ribotas. 2017 m. buvo atlikta 32 savivaldybių apklausa. Jos metu 75 proc. savivaldybių nurodė, kad šeimoms, susiduriančioms su vaikų paauglystės problemomis, trūksta paslaugų. Apie 60 proc. taip pat nurodė, kad trūksta sėkmingų pagalbos mechanizmų jaunuoliams, linkusiems į nusikalstamą veiklą, ir šeimoms, auginančioms elgesio sutrikimų turinčius vaikus.

Pagrindinė ir bene vienintelė priemonė, kurios iki šiol imamasi siekiant „suvaldyti“ tokius paauglius – socializacijos centrai. Tačiau nevyriausybinių organizacijų ir Valstybės kontrolės atlikti tyrimai rodo, kad tokia priemonė nepakankama, o jų paslaugų poveikis – ne visada reikšmingas vaiko gyvenimui, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime.

Iki šiol, kol vaikas buvo socializacijos centre, nebuvo dirbama su jo tėvais bei kita vaiko artimąja aplinka (pavyzdžiui, mokykla, bendraamžiais), todėl grįžę į savo bendruomenę vaikai ir jaunuoliai susidūrė su stipria stigmatizacija, priešiška aplinka. Tokiu būdu vaiko elgesys ilgainiui vėl blogėja, išmokti socialiniai įgūdžiai neįsitvirtina.

„Socializacijos centrai atskiria vaiką nuo bendruomenės – tai uždaro tipo institucijos, kuriose vaikas atskiriamas mažiausiai 12 mėnesių. O MDFT programa yra intervencija, kuri taikoma tiesiogiai vaiko gyvenamojoje aplinkoje, jam toliau augant šeimoje: mokoma, kaip valdyti vaiko elgesį, kaip jam sukurti aiškią darbotvarkę, tinkamai reaguoti į nepriimtiną vaiko elgesį. Taip pat socializacijos centrai yra suvokiami labiau kaip ugdymo institucijos, o vaikams, kurie susiduria su dideliais elgesio iššūkiais, pirmiausia reikia elgesio korekcijos programų. Būtent to, ką suteikia MDFT“, – teigia SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova.

Kaip tai vyks?

Planuojama, kad Lietuvoje veiks trys MDFT komandos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose. Vieną MDFT komandą sudaro komandos vadovas ir 4–5 terapeutai. Komandos vadovas nuolat prižiūri ir vertina komandos darbą, ją valdo, padeda spręsti sudėtingus klausimus, susijusius su atvejais, tačiau jis taip pat tiesiogiai dirba su jaunuoliais, tik turi mažiau atvejų nei terapeutai.

Specialistai su jaunuoliais ir jų šeimomis dirba jų aplinkoje, tai yra patys važiuoja į namus, į mokyklą ir panašiai. Tokiu būdu mažinamas paauglio ir jo šeimos pasipriešinimas pagalbai, kas yra labai būdinga, kai pats asmuo turi atvykti  pas specialistą. Dirbant su šeima natūralioje jos aplinkoje, galima efektyviau nustatyti priežastis, dėl ko kyla paauglio elgesio problemos. Taip pat šeimai savo aplinkoje lengviau išbandyti naujus įgūdžius ir elgesio modelius, labiau tikėtina, kad jie bus taikomi toliau. Tačiau tuo pačiu MDTF programa yra lanksti, pavyzdžiui, ją galima taikyti ir uždaro tipo institucijose, tokiose kaip nepilnamečių pataisos namai, socializacijos centrai ar kitose.

Vienas terapeutas dirba su 6–8 jaunuolių šeimomis, kai atvejai yra sudėtingi. Kai ne tokie sudėtingi – su 10–12 šeimų. Komandos vadovas dirba su daugiausiai 6 paauglių šeimomis. Tokiu būdu 5 narių MDFT komanda vienu metu gali padėti spręsti nuo 30 iki 54 šeimų problemas.

Kas iš to?

Kaip rodo kitų šalių patirtis, MDTF veiksmingai keičia nepriimtiną paauglio elgesį, kuris pasireiškia nuolatiniu bėgimu iš namų ar piktybiniu mokyklos nelankymu, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimu, nusikalstamais veiksmais. Praktika rodo, kad programa pagerina tokių jaunuolių pasiekimus mokykloje, sustiprina šeimos funkcionavimą, padeda spręsti jauno žmogaus psichinės sveikatos iššūkius – socialiai nepriimtinas elgesys dažnai siejamas su menku savęs vertinimu, trauminėmis patirtimis.

Tikimasi, kad įgyvendinant programą, kaip ir kitose šalyse, mažės vaikų ir jaunų žmonių alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, jie rečiau pažeis egzistuojančias elgesio normas, kas taip pat mažins ir vaikų skaičių uždarose institucijose.

„Reali MDFT programos nauda gali būti dar didesnė – programos vertinimai rodo, kad intervencija taip pat žymiai padeda stiprinti jaunuolių santykius su tėvais ar kitais šeimos nariais, spręsti mokykloje kylančias problemas ir emocinius sunkumus, mažinti agresijos pasireiškimo atvejus, stiprinti bendrąją psichinę sveikatą“, – vardija Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė.

MDFT yra sukurta JAV. Pats programos kūrimas ir jos bandymai truko 25 metus, o nuo 2001 m. ji pradėta įgyvendinti. JAV ir Europoje šiuo metu veikia daugiau nei 150 MDFT komandų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, imdamasi įgyvendinti programą „sunkaus“ elgesio jaunuoliams remiasi Estijos pavyzdžiu – šioje valstybėje programa startavo 2015 m., o jos rezultatai rodo teigiamus pokyčius vaikų ir jaunų žmonių gyvenime.

Planuojama, kad programos įgyvendintoju Lietuvoje bus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 

Skaičiuojama, kad MDFT programos įdiegimui Lietuvoje prireiks 1,2 mln. eurų dvejų metų laikotarpiui.