Lietuvos gyventojai konkursui atsiuntė per 300 nuotraukų, vertinimo komisija atrinko 20 pačių geriausių darbų, eksponuojamų parodoje Nacionalinėje bibliotekoje.

Susirinkusius į išskirtinį renginį pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas. Jis pažymėjo, kad kartu su fotografijų paroda „Sakuros Lietuvoje“ šiemet minime ir istorinius įvykius – draugiškų atkurtos Lietuvos valstybės ir Japonijos diplomatinių santykių 30 metų sukaktį ir Vilniaus sakurų parko 20-metį.

Pavasarį Japonijoje galima pamatyti rožinį kalnų peizažą, tikiuosi, kad Lietuva ir Japonija tęs draugystę ir Lietuva pavasarį irgi nusidažys rožine spalva.

„Per visus šiuos metus Lietuvoje buvo pasodinta daugybė šalių draugystę simbolizuojančių sakurų medelių. Jie prigijo, lietuviams sakuros tapo savos. Tai liudija parodos dalyvių gausa, sakurų sodų geografija ir, žinoma, atsiųstose nuotraukose užfiksuotas žiedų grožis. Nacionalinė biblioteka, aktyviai veikianti kultūrinės diplomatijos srityje, maloniai priėmė Japonijos ambasados pasiūlymą savo erdvėse eksponuoti parodą „Sakuros Lietuvoje“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Japonijos ambasadorius Lietuvoje S. Yamasaki nuoširdžiai dėkojo fotografijų konkurso dalyviams, organizatoriams ir rėmėjams. „Japonijoje po žiemos pirmosios pradeda žydėti slyvos, po to – sakuros. Lietuvoje būtent sakuros sužydi pirmos, mums tai – malonumas ir garbė. Sugalvojome šį fotografijų konkursą norėdami paskatinti Lietuvos žmones pažinti sakuras ir padidinti jų mylėtojų gretas. Pavasarį Japonijoje galima pamatyti rožinį kalnų peizažą, tikiuosi, kad Lietuva ir Japonija tęs draugystę ir Lietuva pavasarį irgi nusidažys rožine spalva“, ­– sakė diplomatas.

V. Juozaičio nuotr.

Ponia D. Nausėdienė padėkojo už Japonijos ambasadoriaus ir jo žmonos iniciatyvas plėtojant labdaros ir meno projektus, kurie suartina žmonių širdis, kultūrines bendruomenes ir universitetus, pasidžiaugė bendrais japonų ir lietuvių medikų projektais.

„Lietuvoje žydi jau ne vienas sakurų sodas. Sakuros mūsų tautai yra ir gamtos atgimimo, ir nuolat naujais žiedais pražystančios draugystės su Japonija simbolis, puošiantis Lietuvos ir Japonijos bendrystę bei žmonių bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė ponia D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pasveikino konkurso nugalėtoją Kšyštofą Jankunecą ir įteikė jam apdovanojimą.

Konkurso nugalėtojams buvo įteikti žinomos japonų kompanijos „Canon“ vertingi prizai – fotoaparatai. Dvidešimt geriausių konkurso nuotraukų iki liepos 22 d. eksponuojamos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Vėliau planuojama šią parodą pristatyti ir kitose šalies bibliotekose, kad maloniai visiems primintų apie sustabdytas šių metų sakurų sezono akimirkas Lietuvoje.

Vertinimo komisiją sudarė ponia D. Nausėdienė, kultūros ministras S. Kairys, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, asociacijos „Lietuvos bonsai“ vadovas Kęstutis Ptakauskas, profesionalus fotografas Žygimantas Gedvila, Japonijos ambasadorius S. Yamasaki.

Biblioteka, gavusi paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, iš viso nusipirko 131-ą unikalų spausdintinį ir rankraštinį dokumentą bei tikisi, kad jie sudomins tyrėjus.

Tarp jų – 25 A. Kuršaičio, gyvenusio 1867-1944 metais, rankraščiai ir nuotraukos, ten pat yra ir du jo paskaitų konspektai, du 1919 metų laiškai žmonai Juttai Kretschmer (Jutai Krečmer) bei jos atminimų knygelė, pildyta 1905-1016 metais.

Biblioteka taip pat įsigijo ir baltą keraminę kabineto durų lentelę su metalo apvadu ir A. Kuršaičio pavarde – „Prof. A. Kurschat“. Anot bibliotekos, lentelė mena pedagoginę A. Kuršaičio veiklą Tilžės gimnazijoje 1882-1922 metais.

Nacionalinės bibliotekos pirkinių sąraše – ir 53 garsaus keliautojo, žurnalisto Mato Šalčiaus, gyvenusio 1890-1940 metais, dokumentai.

Tarp jų – dviejų rankraštinių veikalų apie Amerikos mokyklas ir lietuvių kalbą fragmentai, įvairių asmenų laiškai ir atvirlaiškiai, taip pat 27 paskaitų Irane, JAV, Urugvajuje 1915-1936 metais plakatai.

Įsigytas ir 1930 metais rašytas M. Šalčiaus laiškas poetui, vertėjui ir diplomatui Jurgiui Baltrušaičiui apie lietuvių emigrantų gyvenimą Kinijoje, ateities planus.

Anot bibliotekos, šie dokumentai svariai papildys joje saugomą M. Šalčiaus fondą, didžiausią iš visų atminties institucijų Lietuvoje.

Kultūros taryba, anot bibliotekos, finansavo ir pusšimčio lietuviškų ritinėlių pianolai – mechaniniam pianinui arba fortepijonui – įsigijimą.

„Popieriaus ritinėliai pianolai su lietuviškos muzikos įrašais yra vertingi XX amžiaus pradžios lietuvių muzikinio gyvenimo liudininkai. Visi jie įrašyti, pagaminti ir platinti tik JAV. Lietuvoje pianolos nebuvo populiarios“, – teigia biblioteka.

Šie egzemplioriai papildys bibliotekoje saugomą didžiausią Lietuvoje – 1916-1934 metų 70 vienetų tokių ritinėlių kolekciją. Visi jie yra originaliose XX a. pradžios dėžutėse.

Nacionalinė biblioteka įsigijo ir dvi retas lietuviškas knygas – lietuvių išeivijos JAV leidinį „Laimės spėjimo rateliai ir planetos“ (Bostonas, 1914) ir „Labay dabotins nusidawimas Franciskaus Spiero, Sudponio isz Italijos...“ (Bitėnai, 1903).

Anot bibliotekos, pirmoji knyga yra trečias žinomas egzempliorius Lietuvoje, kita – antras.

Be kita ko, įsigyta ir jėzuito, poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbieviejaus, gyvenusio 1595-1640 metais, poezijos rinkinys lotynų kalba „Lyricorum libri IV...“, išspausdintas 1632 metais garsioje Plantino spaustuvėje Antverpene.

Knygą puošia garsaus flamandų dailininko Peterio Paulo Rubenso frontispisas.

„Pati Tora prabilo: esu išmintis, kuri rado prieglobstį Elijo sieloje, ir per jį tapau žinoma visame pasaulyje“, – šis epitafijos fragmentas, iškaltas Elijo ben Saliamono Zalmano antkapyje, puikiai atskleidžia šio išminčiaus, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų kultūrai. Todėl minėdama Seimo paskelbtus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė leidinių ir dokumentų parodą.

Joje pristatoma Vilniaus Gaono asmenybė, jo intelektinė ir pedagoginė veikla, įtaka Vilniaus žydams, jų mentalitetui ir kultūrai, eksponuojami išminčiaus gyvenimą atspindintys dokumentai, Gaono ir jo mokinių darbai. Vienas svarbiausių parodos eksponatų yra Vilniaus Gaono sinagogos pinkas (metraštis), saugomas YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Šis ypatingos reikšmės rankraštis eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. Ekspozicija, parengta Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Judaikos kolekcijos pagrindu, iliustruoja jos gausą ir įvairovę.

Antradienį per atidarymo renginį įvyks ir muzikos kūrinio „Elijo skambantis trikampis“ premjera (kompozitorius Arkadijus Gotesmanas, instaliacijos autorius Grigorijus Zundelovičius). Jame naudojamos šiuolaikinės vaizdo ir garso technologijos senovinį tekstą paverčia pasakojimu, leidžiančiu susipažinti su unikaliu Gaono mąstymu. Kaip teigiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime, dainuojamo senovinio teksto, trikampių muzikos, gyvo performanso, lazerių ir šviesos jungtis yra visiškai naujoviška Gaono paveldo interpretacija.

Taip pat bus pristatyta 10 eurų kolekcinė sidabro moneta, skirta Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms. Ją spalio 20-ąją išleidžia Lietuvos bankas (monetos grafinį projektą sukūrė dailininkai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas).

Šiais metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius teiks apdovanojimus aštuoniose kategorijose.

Į Prano Mašioto premiją už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams pretenduoja Selemonas Paltanavičius už knygą „Sniego žmogelių žiema“, Dovilė Zavedskaitė – už knygą vaikams „Lietus ir skafandras“ bei Kotryna Zylė – už knygą paaugliams „Sukeistas“.

Premijai už geriausią paveikslėlių knygą vaikams nominuota Ieva Babilaitė už betekstę knygą „(Ne)vienas“, Benas Bėrantas ir Tania Rex už paveikslėlių knygą „Ponas Kampas“ bei Tomas Dirgėla ir Inga Dagilė už paveikslėlių knygą „Mano tėtis rašo knygą“.

Domicelės Tarabildienės premiją už gražiausią metų knygą gali gauti Inga Dagilė už knygos „Mano tėtis rašo knygą“ iliustracijas, Monika Vaicenavičienė už knygos „Kas yra upė?“ arba

Lina Itagaki už knygos „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ iliustracijas.

Į premiją už geriausią pažintinę metų knygą pretenduoja Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė, Lina Itagaki už knygą „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“, Selemonas Paltanavičius už „Gandriuko metus“ ir Monika Vaicenavičienė už knygą vaikams „Kas yra upė?“.

Taip pat bus įteiktos Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams, Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą paaugliams, Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų debiutą, Vinco Aurylos premija už metų vaikų literatūros tyrinėjimus, sklaidą ar skaitymo skatinimo veiklą,

Vaikų knygų kūrėjų apdovanojimo įteikimo ceremonija turėjo vykti balandžio 4-ąją, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginys buvo perkeltas.

„Nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios akto signatarų autentiškus autografus. Šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse“, – pasakoja L.Mažylis.

Pasak profesoriaus, Akto atsiradimas Berlyne 2017 m. kovo 29 d. nenumaldė aistros toliau gilintis į plačią ir gilią signatarų veiklą įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais.

L. Mažylis pristatys, ką reikia nuveikti tokio, kad tavo veidą atpažintų minioje, o po 100 metų – knygose ir laikraščiuose, pašto ženkluose ir paveiksluose, galiausiai – kas gali būti privačioje kolekcijoje, ko nebūtinai yra muziejų eksponatuose?

Parodos atidarymo metu vyks diskusija „Mūsų signatarai: išskirtinės asmenybės neeiliniuose vaidmenyse“. Jos metu istorikė Vilma Bukaitė, politologė Rasa Zozaitė ir kolekcijos autorius mėgins atskleisti nestandartinius tų išskirtinių asmenybių charakterių bruožus, jų pomėgius, paties įvairiausio pobūdžio jų veiklas – ir iki 1918-ųjų Vasario 16-osios, ir po jos.

„Į diskusiją kviesime įsitraukti ir parodos lankytojus. Tikiuosi, kad per tai pavyks atkurti įvairialypius, galbūt ir primirštus mūsų signatarų asmenybių bruožus. Bus gera proga apžvelgti ir mūsų visuomenės raidos etapus: juk toje raidoje – ryškūs tų žmonių pėdsakai“, – sako L. Mažylis.

Europos Parlamento nariui prof. L. Mažyliui itin aktualios išlieka istorinės atminties temos, o Vasario 16-oji tarp jų užima reikšmingą vietą. Parodos atidaryme profesorius kvies diskutuoti, kodėl ši data Lietuvai yra tokia svarbi, ir kartu paminėti valstybės gimtadienį.

„Nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto Signatarų autentiškus autografus. Šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse“, – pasakoja Europos Parlamento narys L. Mažylis.

Pasak profesoriaus, Akto atsiradimas Berlyne 2017 m. kovo 29 d. nenumaldė aistros toliau gilintis į plačią ir gilią Signatarų veiklą įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais.

Parodos dalyviams L. Mažylis pristatys, ką reikia nuveikti tokio, kad tavo veidą atpažintų minioje, o po 100 metų – knygose ir laikraščiuose, pašto ženkluose ir paveiksluose, galiausiai – kas gali būti privačioje kolekcijoje, ko nebūtinai yra muziejų eksponatuose?

Parodos atidarymo metu vyks pokalbis-diskusija „Mūsų Signatarai: išskirtinės asmenybės neeiliniuose vaidmenyse“. Jos metu istorikė Vilma Bukaitė, politologė Rasa Zozaitė ir kolekcijos autorius mėgins atskleisti nestandartinius tų išskirtinių asmenybių charakterių bruožus, jų pomėgius, paties įvairiausio pobūdžio jų veiklas – ir iki 1918-ųjų Vasario 16-osios, ir po jos.

„Į diskusiją kviesime įsitraukti ir parodos lankytojus. Tikiuosi, kad per tai pavyks atkurti įvairialypius, galbūt ir primirštus mūsų Signatarų asmenybių bruožus. Bus gera proga apžvelgti ir mūsų visuomenės raidos etapus: juk toje raidoje – ryškūs tų žmonių pėdsakai“, – sako L. Mažylis.

Europos Parlamento nariui prof. L. Mažyliui itin aktualios išlieka istorinės atminties temos, o Vasario 16-oji tarp jų užima reikšmingą vietą. Parodos atidaryme profesorius kvies diskutuoti, kodėl ši data Lietuvai yra tokia svarbi, ir kartu paminėti Valstybės gimtadienį.

Paroda Nacionalinėje bibliotekoje veiks iki kovo 2 dienos.

Šiais metais jau 19 kartą vykęs Berlyno literatūros festivalis kasmet sulaukia garsiausių pasaulio autorių ir patenka į geriausių pasaulio festivalių dešimtuką.

„Tačiau ir mes pradžioje susidūrėme su problema – į festivalį pirmaisiais metais sunkiai galėjome prisikviesti vaikų ir jaunimo. Situacija pasikeitė tik tuomet, kai pradėjome bendrauti ir draugauti su mokyklomis“, – iš Berlyno kalbėjo Christophas Riegeris. Jis visiškai tikras: 4-8 metų vaikai privalo tapti festivalio dalimi. Tik šitaip festivalis ateityje turės lankytojų.

Vienas iš Berlyno literatūros festivalio organizatorių atvirai kalbėjo apie tai, kad vaikų literatūrai tenka mažiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, ji tarsi nustumiama į kampą. Tą patį jaučia ir literatūros festivalių Lietuvoje organizatoriai.

Šiais metais Berlyno literatūros festivalyje su savo knyga „Sibiro haiku“ dalyvavusi iliustruotoja L. Itagaki pasakojo, kad festivalyje knyga pristatyta ne vaikams, o suaugusiems – komiksų ir grafinės novelės programoje.

„Knyga turi du lygius – vienas skirtas vaikams, kitas – suaugusiems. Šį kartą teko kalbėti jiems ir diskusijoje aiškiai supratome, kad festivalio lankytojai apie trėmimus, Sibirą ir mūsų tautos istoriją nežino beveik nieko. Jie turėjo daugybę istorinių klausimų“, – pasakojo iliustruotoja.

Po garsiausius pasaulio literatūros festivalius keliauja ir knygos „Laimė yra lapė“ iliustruotoja A. Kiudulaitė. Ji gali palyginti, kuo skiriasi literatūros festivaliai ir knygų mugės.

„Per metus sudalyvavau penkiuose festivaliuose, - kalbėjo Aušra Kiudulaitė. – Juose rengiau kūrybos dirbtuves, iš labai arti bendravau su vaikais ir jų tėvais. Mugėse tokio artumo neįmanoma patirti. Man visada atrodė, kad festivalis - ne mano formatas, esu intravertė, kuriai bendrauti nėra labai paprasta. Tačiau daugelis, kurie suvažiuoja į festivalius, yra tokie. Ir visi susikalba. Festivalio atmosfera labai skiriasi nuo knygų mugės atmosferos, patirtis, kurią gavau yra nuostabi“.

Lietuvei labiausiai įstrigo visame pasaulyje žinomas „Hay“ literatūros festivalis Velse. „Žmonės į susitikimą su mumis pirko bilietus, sunku patikėti, bet kai vyksta tokie dalykai, negali savo darbo daryti bet kaip. Be to, tai gera pamoka, kaip autoriui save parduoti“, - sakė populiarios ir jau keliomis kalbomis išverstos knygos „Laimė yra lapė“ iliustracijų autorė.

Lietuvos kultūros instituto Projektų ir programų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė teigė, kad į garsiausius pasaulio literatūros festivalius patekti knygų autoriams iš Lietuvos nėra labai paprasta. „Bolonijos knygų mugėje į Lietuvos knygų stendą užsuko „Hay“ festivalio organizatorė. Užtruko metus, kol jie apsisprendė pakviesti lietuvius į savo festivalį“, - pasakojo ji.

Vaikų rašytojas T. Dirgėla turėjo galimybę dalyvauti vaikų rašytojų rezidencijoje, „Writing Borders“, kurią rengia literatūros festivalis „Hexham Book Festival“.

„Mes taip pat stengiamės šalia vaikams ir jaunimui skirtų festivalių organizuoti satelitinius renginius, skirtus kūrėjams ir literatūros profesionalams“, - sakė lapkričio 16-17 dienomis Vilniaus mokytojų namuose vyksiančio literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“ organizatorius Justinas Vencevičius.

„Vaikų knygų salos“ metu vyksta pokalbių renginys „Knygų kūrėjų vakaras“, o prieš festivalį „Nuotykiai tęsiasi“, kurį rengiame birželio mėnesį Anykščiuose, planuojame organizuoti savaitės trukmės kūrybines dirbtuves rašytojams ir iliustruotojams“.

Pokalbis „Vaikų literatūros festivaliai. Kodėl jie svarbūs?“ yra renginių ciklo „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ dalis. Ciklas organizuojamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus.

Prie pokalbio apie vaikų literatūros festivalius organizavimo prisidėjo ir literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“. Visi ciklo „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ renginiai yra filmuojami, o įrašai publikuojami Nacionalinės bibliotekos youtube kanale. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Biblioteka nurodo, kad lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės tyrimas „atliktas neprofesionaliai ir nevisapusiškai“, neįvertinant bibliotekų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat neįsigilinant į Lietuvos bibliotekų sistemos specifiką, tarptautinę nacionalinių bibliotekų praktiką.

„Toks kontrolierius sprendime nurodytų argumentų ydingumas, suponuojamas paviršutiniško ir neadekvataus situacijos traktavimo, nulėmė neteisingą, nepagrįstą ir visuomenę klaidinantį sprendimą, kuris dirbtinai eskaluoja situacijos problemiškumą. Pažymime, kad visuomenės informavimo priemonėse paviešintas tikrovės neatitinkantis kontrolieriaus pranešimas padarė Nacionalinės bibliotekos dalykinei reputacijai didelę žalą. Nacionalinė biblioteka skųs kontrolieriaus sprendimą“, – teigiama bibliotekos pranešime.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sukritikavo tvarką, kad biblioteka neišduoda dalies knygų suaugusiems asmenims.

Skundą pateikusi studentė nurodė, jog jai į namus pasiimti Oskaro Wilde'o (Oskaro Vaildo) knygos, o bibliotekos darbuotojos paaiškino, kad ši knyga priklauso Vaikų ir jaunimo literatūros departamentui bei išduodama tik vaikams ir moksleiviams. Studentei pasiūlyta knygą skaityti pačioje bibliotekoje.

Kontrolierė kreipėsi į bibliotekos generalinį direktorių siūlydama panaikinti registruotų bibliotekos lankytojų amžiaus apribojimą, privilegijuojantį tik kelias vartotojų grupes.

Bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas sako, jog skaitytojai galės pasirinkti skirtingas veiklas. „Mes būsime atviresni nei buvome anksčiau (...). Yra vadinamasis svečio režimas – tu įeini iš gatvės, turi savo kompiuterį ir naudojiesi bibliotekoje esančiais atvirais resursais tiek, kiek jie yra atviri, o jeigu reikia kažkokių gilesnių informacijos klodų, pereini į kitą – informacijos vartotojo - statusą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė bibliotekos vadovas. 

„Mes dirbsime 24 valandas per parą 7 paras per savaitę“, – pridūrė R.Gudauskas.

Anot jo, bibliotekoje bus mažiau nei anksčiau kompiuteriais aprūpintų darbo vietų, bet lankytojai esą dėl to nenukentės. „Kompiuterių tiek daug nereikia, bet kurioje bibliotekoje gal tik ketvirtadalį vietų užima aprūpintos kompiuteriais. Pas mus taip pat tvarka bus pagal tą patį modelį. Tikrai skaitytojas nenuskriaustas. Pamatysite stalus, kur gali grupė studentų būti kartu (...). Tiesiog transformuotos erdvės, atsižvelgiant į tendencijas, kurios dabar grupinio darbo kontekste yra populiarios“, – aiškino R. Gudauskas.

Anot jo, rekonstrukcijai jau išleista apie 26 mln. eurų, o 700 tūkst. eurų rangovei „YIT Kaustai“ bus sumokėta kitąmet.

Skaitytojus biblioteka aptarnavo ir rekonstrukcijos metu, tačiau tai darė ribotai.

Šeštadienį biblioteka kviečia visus norinčius pirmą kartą pamatyti rekonstruotą pastatą iš vidaus. Biblioteka bus atvira ir sekmadienį.

Atidarymo ceremonija – tiesiogiai

Šį ne tik vietos, bet ir šalies kultūriniam gyvenimui svarbų įvykį pažymės oficiali Nacionalinės bibliotekos pagrindinio pastato atidarymo ceremonija, vyksianti penktadienį, rugsėjo 2 d., 18 val. Norintieji kviečiami stebėti tiesioginę renginio transliaciją per televizijos kanalą „LRT kultūra“. Savaitgalį, rugsėjo 3 ir 4 d., dalyvauti renginiuose ar lankytis parodose kviečiami visi vilniečiai ir miesto svečiai. Nuo pirmadienio atsinaujinusios bibliotekos skaityklos lauks grįžtančių lankytojų.

„Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymas po rekonstrukcijos yra labai reikšmingas įvykis mūsų miestui ir bibliotekos lankytojams. Atnaujinta biblioteka tarsi vainikuoja viso Gedimino prospekto atgimimą – jau netrukus atkarpoje nuo Muzikos ir teatro akademijos iki Seimo bus sutvarkyta Lukiškių aikštė, iškils viešbutis su verslo centru, tad ši miesto arterija kartu su atnaujinta biblioteka priešakyje taps dar patrauklesnė vilniečiams. Smagu, kad M. Mažvydo biblioteka taip pat pasiūlys vilniečiams įvairios naujos veiklos, ypač džiaugiuosi dėl šiuolaikiškų bendradarbystės, mokslo, parodų ir muzikos erdvių. Linkiu bibliotekai dar daugiau lankytojų“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Nacionalinę biblioteką atidarymo proga sveikino ir Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai Faustas Latėnas: „Svarbiausios mūsų valstybės bibliotekos rekonstruoto pagrindinio pastato atidarymo laukėme daug metų. Po Nacionalinės galerijos atidarymo sostinėje šis nacionalinis kultūros įvykis yra visuotinai brangi ir prasminga Lietuvos šventė, nes tauta auga ir subręsta tik pažinimu ir išmintimi, kuri kaip tikroji sąmonės šviesa ateina iš tyliųjų mūsų susitikimų su knyga, rankraščiais, meno leidiniais, visais elektroniniais pavidalais sukauptais ir mums atveriamais pažinimo šaltiniais. Nuo šiol modernizuota ir daug naujų galimybių atverianti Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka mums visiems tampa tikrais tautos namais, išminties ir pažinimo šventove, saviugdos ir kūrybinių galių brandinimo rūmais. Labiausiai, ko reikia 1918 m. vasario 16 d. paskelbtai nepriklausoma ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Lietuvai, – asmenybių šviesos, kūrėjų išminties, dvasinės brandos ir pasiaukojimo kuriant bendrą gėrį. Nacionalinė biblioteka yra aukščiausias mūsų tėvynės pažinimo medis, po kurio galingomis išminties šakomis tebūna gera ir jauniausiam vaikiškos knygelės skaitytojui, ir jaunam mokslininkui, ir pripažintam profesoriui, ir žilagalviam senjorui.“

Skaitytojui reikia ne tik knygų

Senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija iš viso kainavo 26 mln. eurų, po jos bibliotekos plotas padidėjo dvigubai. Anot Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. R. Gudausko, „atnaujintose Nacionalinės bibliotekos erdvėse bus sudarytos palankios sąlygos lankytojų, skaitytojų kūrybai, darbui ir laisvalaikiui“. Naujos erdvės ir paslaugos atsivers laipsniškai, bet pirmieji lankytojai jau galės naudotis Socialinių, Humanitarinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Retų knygų ir rankraščių skaityklomis ir pamažu pasitikti ateinančias naujoves.

Integravus modernias technologijas ir atsižvelgus į pasaulines tendencijas, Nacionalinėje bibliotekoje naujų veiklos galimybių bus pasiūlyta ne tik tradiciniams bibliotekos lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams. Jau netrukus įvairių sričių profesionalai galės bendrauti susitikimų kambariuose, dirbti specialiose bendradarbystės erdvėse, naudotis konferencijų sale ir net aštuoniomis specializuotomis skaityklomis. Darbui ir prasmingam laisvalaikiui bus atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) metodiką taikančios dirbtuvės; veiks bibliotekos TV studija. Bibliotekoje bus pasirūpinta ir šeimomis: jų patogumui bus įrengtas vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, motinos ir vaiko kambarys.

„Lietuvos nacionalinės bibliotekos misija – būti visos šalies žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. Tai modernios, inovatyvios bibliotekos ženklas. Prasidėjus globalaus informacinio tinklo erai inovatyviausios pasaulio bibliotekos permąsto savo, kaip atminties institucijų, statusą ir vaidmenį besikeičiančioje visuomenėje. Kyla naujų funkcijų ir paslaugų, įvertinančių virtualaus socialumo iššūkius ir teikiamas galimybes, poreikis“, – apie Nacionalinės bibliotekos ateitį kalbėjo R. Gudauskas.

Daugiau informacijos – www.lnb.lt.