-
Kokius „Kino pavasario“ filmus rekomenduoja žinomi žmonės? 1
Grupės „ba.“ lyderis B. Aleksandravičius sako, kad labiausiai norėtų išskirti ne vieną filmą, bet jų įvairovę festivalyje. „Tą pačią dieną žiūrėjau ir režisieriaus Emanuele Crialese „Begalybę“, ir Quentino Dupieux „Rūkymas sukelia kosulį“. Labai rekomenduočiau abu, bet jie skirtingi kaip diena ir naktis, – sako jis. – „Begalybę“ žiūrėti buvo sunku. Aš mėgstu žiūrėdamas filmus garsiai juos komentuoti, pykti, jei filmas mane įtraukia. Tai žiūrėdamas šią dramą sunkiai susilaikiau nerėkdamas, nes buvo sunku susitaikyti su tėvo elgesiu. Iškart po „Begalybės“ teko žiūrėti absurdišką, bet labai gerą komediją „Rūkymas sukelia kosulį“. Nuotaika staigiai pasikeitė, nes tai buvo vienas labiausiai nenuspėjamų mano matytų filmų.“
„Wow, tokio gerumo filmas! – po Felixo van Groeningeno ir Charlotte Vandermeersch „Aštuoni kalnai“ seanso susižavėjimo neslėpė šokėjas, fotografas, nuomonės formuotojas N. Bierancas. – Labai labai patiko: ir liūdnas, ir sentimentalus, ir be galo gražus filmas apie draugystę. Ir, o dieve, dabar noriu važiuoti vasarą į kalnus, kai viskas žaliuoja ir yra gražu. Na, nerealiai! Labai rekomenduoju.“
Menininkė J. Vaitkutė pasakoja, jog jai labai patiko Pietų Korėjos kino meistro Park Chan-wooko detektyvas „Metas išeiti“. „Filmas buvo prikaustantis ir nenuspėjamas. Labai žaviuosi režisieriaus vizija, meistriškai atskleista realybe, kuri kartais būna sapniška ir visiškai priklausoma nuo žiūrėtojo. Grožėjausi filmo scenomis, sukurta tikrove ir poezija“, – sakė menininkė.
Menotyrininkei, meno konsultantei ir komunikacijos specialistei Karolinai Tomkevičiūtei „Kino pavasaryje“ rodomas Lauros Poitras dokumentinis filmas „Tiek grožio, tiek skausmo“ priminė ne taip ir seniai per pasaulio meno institucijas nuvilnijusį Sacklerių skandalą, kai muziejai ryžosi atsisakyti vienos turtingiausių šeimų mecenatystės ir nutarė pašalinti jų vardą iš muziejų ir universitetų.
„Filmas pasakoja apie garsią fotografę Naną Goldin, kuri pasinaudojo savo statusu meno pasaulyje, kad pareikalautų Sacklerių – farmacijos verslininkų ir filantropų šeimos – atsakomybės už opioidų krizę. „Tiek grožio, tiek skausmo“ – stiprus filmas, kuris liudija, kad net vieno žmogaus valia ir teisybės troškimas gali sukelti didelį domino efektą, kuris išjudina tvirčiausiai stovinčias kaladėles“, – sako K. Tomkevičiūtė.
28–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks iki kovo 26 dienos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Daugiau apie programą čia.
Vilniaus miesto kino festivalį „Kino pavasaris“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA.
-
Meksikoje slaptai susituokė N. Bierancas ir L. Gricius 53
Apie savo ir Naglio Bierancio vedybas L.Gricius prabilo viešėdamas Delfi laidoje „Nepatogūs klausimai su Rolandu Mackevičiumi“.
Laidos vedėjui paklausus, ar tai gandai, ar tiesa, kad jie su Nagliu yra susituokę, Lukas atsakė: „Blemba, tiesa“.
L.Gricius pridūrė, kad tai įvyko Meksikoje, 2021 metų gegužę.
Ateityje pora planuoja iškelti vestuvių šventę ir Lietuvoje.
Blemba, tiesa.
Neseniai vykusių M.A.M.A. apdovanojimų metu pora sulaukė išskirtinio dėmesio, kai ant scenos pasibučiavo.
Jiedu į sceną buvo pakviesti paskelbti nominacijos „Metų atlikėjas“ laimėtojo.
Prieš įvardydamas nugalėtoją, N. Bierancas sakė: „Noriu pasinaudoti proga ir perduoti didžiausius linkėjimus visiems tiems, kurie vis dar nesugeba savo vaikams paaiškinti, kas yra meilė“.
Po šių žodžių pora pasibučiavo, o tuo metu salėje nuskambėjo plojimai ir ovacijos.
T. Biliūno / BNS nuotr.
-
M.A.M.A organizatoriai apie N. Bieranco ir L. Griciaus bučinį: scenarijuje tai nebuvo numatyta 48
Apie tai „Facebook“ paskyroje paskelbė ir Lietuvos gėjų lyga: „Džiaugiamės M.A.M.A apdovanojimų drąsa ir vėl paskatinti diskusijas apie LGBT teises. Dirbame kartu su progresyviais muzikos pasaulio atstovais, kurdami šventę pagrindinėje „Baltic Pride“ scenoje prie Baltojo tilto“.
Kaip rašoma organizatorių pranešime, asociacija M.A.M.A jau anksčiau yra deklaravusi, kad neskirsto muzikos pasaulio atstovų pasiekimų pagal lytį, todėl jau keletą metų nebėra atskirų Metų atlikėjo vyro ir Metų atlikėjos moters nominacijų – jos sujungtos į vieną.
Šiais metais būtent šios nominacijos laimėtoją buvo pakviesti paskelbti žinomi fotografai, nuomonės formuotojai Naglis Bierancas ir Lukas Gricius, neslepiantys, kad yra pora. Prieš paskelbdami nugalėtoją, scenoje jie perdavė linkėjimus „visiems tiems, kas vis dar nesugeba savo vaikams paaiškinti, kas yra meilė“. Šiuos žodžius palydėjo poros bučinys.
T. Biliūno / BNS nuotr.
„Scenarijuje tai nebuvo numatyta, todėl transliacijos režisierius negalėjo šiam epizodui deramai pasiruošti. Tačiau bučinys buvo parodytas TV eteryje, iškart po to parodyta ir publikos reakcija į jį. Ypač džiaugiamės, kad tai buvo pozityvi reakcija. Jei prieš septynerius metus vien pasirodęs ant scenos LGL vadovas girdėjo švilpimą, tai šįkart ant jos užlipusi pora sulaukė karšto salės palaikymo, vėliau persikėlusio ir į socialinius tinklus. Todėl tik sveikiname laisvėjančią ir tolerancijos ribas plečiančią visuomenę. Ir tikrai prisidėsime prie birželį sostinėje vyksiančių „Baltic Pride“ renginių“, – teigia organizatoriai.
M.A.M.A 2021 iškilmių rengėjai taip pat dėkoja visiems, susirinkusiems į areną ir geranoriškai besilaikiusiems saugumo reikalavimų. Anot jų, visi nuo šventės pradžios iki pabaigos dėvėjo respiratorius, laikėsi kitų taisyklių. Kaip rašoma pranešime, pavyzdį rodė ir M.A.M.A apdovanojimų laimėtojai: iki pat savo šlovės pjedestalo jie ateidavo su respiratoriumi ir tik prieš padėkos kalbą jį nusiimdavo.
Asociacijos M.A.M.A pirmininkas Martynas Tyla teigia, kad šiais metais vyko bendradarbiavimas su visomis tarnybomis, kurios dirbo arenoje ir vėliau gyrė už nepriekaištingą tokio masto renginio organizavimą.
„Noriu pabrėžti, kad M.A.M.A visada taiko novatoriškus sprendimus ne tik ant scenos, bet ir kuriant viso renginio strategiją, – teigė M. Tyla. – Praėjusiais metais negalėjome į „Žalgirio“ arenoje vykusį M.A.M.A apdovanojimų filmavimą pakviesti žiūrovų. Tačiau kūrėme naujos koncepcijos transliaciją su virtualios realybės efektais ir geriausių pasirodymų įrašais. Ėmėmės maksimalių saugumo priemonių, konsultavomės su kolegomis iš didžiųjų Vokietijos televizijų kanalų, kaip vis dėlto galima organizuoti tokias transliacijas net ir pandemijos akivaizdoje. Tiek pernai, tiek šiais metais visus susirinkusius dalyvius testavome, jie buvo raginami dėvėti apsaugines kaukes ar šiuo atveju – respiratorius, valytis rankas dezinfekuojančiais skysčiais, laikytis atstumų.“
Kaip rašoma pranešime, į pernykštį organizatorių komandos sukurtą precedentą sureagavo veikėjai, kuriems aktualus jų sekėjų dėmesys socialiniuose tinkluose.
„Tačiau turiu juos nuvilti: M.A.M.A teismus laimėjo, o šiais metais dar ir bendradarbiavo su pareigūnais ir pasidalino naudinga praktika. Jokių galiojančių pandemijos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Todėl ir ateityje kviečiu visus mažiau vieni kitiems kaišioti pagalius į ratus. Geriau drauge ieškoti sprendimų, kaip gaivinti muzikos bei renginių verslą. Ačiū visiems, kurie padėjo šiais metais sukurti didelę šventę. Pelnėme ne tik didžiausios žiūrovų auditorijos dėmesį, bet ir visuotinį palaikymą“, – sakė M. Tyla.
-
Neverk, M.A.M.A., sex revolution? 46
Viešo dviejų vyrų bučinio interpretacijos varijuoja nuo pasipiktinimo dėl asmeniškai kylančių seksualinių fantazijų apie vyrų seksą iki paskatintos diskusijos apie įvairovę ir įtrauktį.
Statistinė, subalansuota Lietuvos gyventojo neva tai tolerantiška reakcija yra maždaug tokia: „Tegul bučiuojasi sau namuose, kodėl reikia demonstruotis?!“ Ir TV3 televizija, atrodo, tam pritaria, apdairiai nusukdama kameras.
Lukas Gricius ir Naglis Bierancas. T. Biliūno / BNS nuotr.
Viskas, kas vyksta ant scenos, labiausiai yra skirta ne scenos partneriui, bet plačiajai auditorijai – perduoti kokią nors svarbią meninę, politinę ar socialinę žinutę. Ar M.A.M.A renginyje dviejų menininkų siekis buvo nepadoriai seksualiai sujaudinti publiką ir sužadinti aistras? Visi supranta, kad tokiam tikslui yra kitų, gerokai paveikesnių priemonių.
Man šio bučinio žinutė paprasta, bet labai svarbi mūsų šalyje – vienalytės poros egzistuoja ir gyvena gyvenimus. Ir taip – bučiuojasi ir mylisi irgi. Šito fakto didelė dalis bendruomenių ir politikų nenori girdėti ir matyti.
LGBTQ bendruomenei, ypatingai jauniems žmonėms, tai yra labai svarbi palaikymo žinutė. Juk aistra, meilė ar artumas – tai ne įstatymų normų ar visuomenės nuostatų kausimas, o universali tiek vienalyčių, tiek skirtingų lyčių porų patirtis. LGBTQ žmonėms trūksta palaikymo, padrąsinimo, kad viskas su tavimi gerai, jeigu tave traukia tos pačios lyties žmogus, ar nori su juo būti kartu, kad tu turi teisę būti tokiu(-ia), koks(-ia) esi.
LGBTQ patirčių normalizavimas mūsų šalyje – vis dar didelis iššūkis. Nuoširdžiai manoma, kad du kartu gyvenantys yra, žinoma, besidalinantys būstu kambariokai, o už rankų gatvėje susikibusios moterys – tikrai tik labai geros draugės. Tokiame kontekste belieka nusukti kameras nuo dviejų vyrų bučinio.
Milžiniškas skaičius – 84 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTQ žmonių – nepasisako atvirai apie savo seksualinę orientaciją. Jokioje kitoje Europos Sąjungos šalyje tiek daug apie save neprabylančių LGBTQ žmonių nėra.
Suvokimas apie tai, kad tavo seksualinė orientacija skiriasi nuo daugelio aplinkinių, ateina ankstyvoje paauglystėje, maždaug sulaukus 13 metų, teigiama tyrėjų, nagrinėjusių LGBTQ jaunimo patirtis Anglijoje. Paauglystė – sudėtingų patirčių kupinas amžius dėl kintančios savasties ir identiteto paieškų. Tačiau LGBTQ jaunuoliai yra ypatingoje rizikoje patirti psichikos sveikatos sunkumus, ir tai susiję su tuo, kad jie nuolat ir mato ir girdi savo atžvilgiu neigiamas nuostatas ir diskriminaciją aplinkoje įvairiomis formomis. LGBTQ žmonių psichologinė savijauta Lietuvoje yra viena prasčiausių visoje Europos Sąjungoje: vienas iš trijų apklaustųjų nurodė, besijaučiantys nuolatos arba didesnę dalį laiko prislėgti, išgyvenantys depresyvias būsenas.
Mokslo tyrimai rodo, kad LGBTQ žmonėms psichikos sveikatos paslaugų ir pagalbos gavimas yra gerokai apsunkintas, lyginant su kitais žmonėmis. Ir tai nėra nuostabu, kadangi istoriškai psichologija ir psichiatrija turi milžinišką moralinę skolą LGBTQ bendruomenei. Homoseksualumas ilgai buvo ne tik kriminalizuotas, bet ir patologizuotas. Ilgas kelias siekiant suprasti ir priimti LGBTQ žmones kaip įvairovės dalį, psichikos sveikatos politikoje atsispindi dešimtmečiais, o Lietuvos profesinėse bendruomenėse šis diskursas deramai neaktyvuotas iki šiol.
1973 m. Amerikos psichiatrų asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos sveikatos sutrikimų sąrašo.
1975 m. Amerikos psichologų asociacija paskelbė, kad homoseksualumas nėra psichikos sveikatos sutrikimas.
1990 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija patvirtino Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10, kurioje homoseksualumo kaip sutrikimo nebeliko.
2018 m. Pasaulio sveikatos organizacija pristatė Tarptautinės ligų klasifikacijos vienuoliktąją redakciją TLK-11, kurioje translytiškumas nebėra klasifikuojamas kaip psichikos sveikatos sutrikimas. Tokiu būdu tikimasi mažinant stigmą ir diskriminaciją bei gerinti sveikatos paslaugas.
2019 m. Amerikos psichoanalitikų draugija išreiškė viešą atsiprašymą dėl to, kad homoseksualumas buvo traktuojamas kaip psichikos sveikatos sutrikimas ir praeities klaidos prisidėjo prie LGBTQ žmonių diskriminacijos ir psichologinio traumatizmo.
2021 m. Australijos Parlamentas pirmąkart pasaulyje uždraudė įstatymu praktikuoti konversinę terapiją (kai psichikos sveikatos specialistas konsultacijų metu siekia pakeisti seksualinę orientaciją į numanomąją tradicinę), kaip pseudomokslinę LGBTQ žmones žalojančią praktiką, kurie ir taip yra neigiamai yra paveikti stigmos diskriminacijos.
2021 m. pirmasis tyrimas apie tos pačios lyties šeimas parodė, kad tokios šeimos ne tik jaučiasi teisiškai nesaugios, tačiau susiduria su neigiamais homofobijos padariniais, nesijaučia galintys lygiavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Taigi LGBTQ žmones supanti nedraugiška aplinka nuo patyčių klasėje iki istorinio sisteminio traumatizmo, reikalauja įveikimo. Todėl aistringą vienalytės poros bučinį matau ne tik kaip asmeninio seksualumo išraišką, bet ir kaip svarbų save įtvirtinantį LGBTQ bendruomenės socialinį – politinį aktą, reiškiantį primestos gėdos jausmo ir nenormalumo etiketės atmetimą, veiksmą už lygiateisiškumą ir priėmimą, už savo ir kitų bendruomenės atstovų, o ir visos visuomenės gerovę. Ar tai šitaip baisu, kad tikrai reikia nusukti kameras?
Amerikos psichologų asociacijos paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad persikėlus gyventi iš šalies, kurioje stigma LGBTQ žmonių atžvilgiu yra didelė, į kitas lygiateisiškumu pasižyminčias šalis, gėjai ir biseksualūs vyrai patiria ženkliai mažesnę savižudybės ir depresijos riziką, ypač kai naujoje šalyje jie gyveno penkerius ar ilgiau. Kokia šalimi mes renkamės būti?
Scenos grandai BIX, kurie, beje, tuose pačiuose M.A.M.A. apdovanojimuose buvo pagerbti už nuopelnus Lietuvos muzikai, 1991 metais išleisto pirmo savo albumo „Akli kariai“ pirmoje dainoje traukė: „Daug kas bus, nusiauk batus, mokytojas Froid tavo galvoj <...> Neverk, mama, sex revolution!“
-
„Kaunas Pride“ eitynėse apsilankė ir žinomi žmonės: tarp jų – A. Armonaitė, N. Bierancas 27
Palaikymą LGBTQ+ bendruomenei išreiškė nuomonės formuotojai Agnė Kulitaitė, Naglis Bierancas, ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Manau, kad tai yra nuostabi šventė, eisena. Labai gera ir graži diena Kaunui“ , – žurnalistams iš karto po eisenos kalbėjo A. Armonaitė.
Kaip praneša ELTA, ekonomikos ir inovacijų ministrė laikosi pozicijos, kad pareigūnai padarė nuostabų darbą užtikrinant dalyvių saugumą. Nuotaikos politikei nesugadino ir iš oponentų į ją renginio metu paleistas kiaušinis.
„Gavau kiaušinį į nugarą, bet tai nieko tokio“,– tikino Laisvės partijos pirmininkė.
Politikė įsitikinusi, kad įvykusi eisena rodo, jog Partnerystės įstatymas šalyje yra reikalingas.
„Tai rodo, kad žmonėms reikia politinių pokyčių, partnerystės įstatymo“, – mano A. Armonaitė.
Prieš renginį organizatoriai yra pateikę 14 punktų reikalavimų sąrašą, kuriame minimos teisės į santuoką ir įsivaikinimą nepriklausomai nuo partnerių lyties, įstatymų, kurie, pasak jų, leidžia cenzūruoti informaciją apie LGBTQ+ asmenis ir neužtikrina pakankamos jų apsaugos, pakeitimas.
Eitynių dalyviams besirenkant, Nepriklausomybės aikštėje skambėjo tiek palaikančių juos miestiečių pasisakymai, tiek pasipiktinusių gyventojų balsai.
„Niekas jų... aš taksistu buvau, veždavau juos ir panašiai. Lai susirenka, bet žmonės labiausiai piktinasi dėl eitynių, o ne dėl to, kad jie yra“, – kalbėjo buvęs politikas Vytautas Šustauskas, taip pat atėjęs į renginį.
-
Su mylimuoju gyvenantis N. Bierancas: valstybei sumoku daug mokesčių, bet vienodų teisių neturiu 152
Su mylimuoju gyvenantis N. Bierancas: valstybei sumoku daug mokesčių, bet vienodų teisių neturiu 152
Laidoje „Bučiuoju, Rūta“ savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir nuomonės formuotojas ir fotografas Naglis Bierancas, po vienu stogu gyvenantis su mylimuoju, fotografu Luku Griciumi.
Jis viešai prisipažįsta, kad yra homoseksualus, o garsiai prabilęs apie šiltus jausmus L. Griciui sulaukė ne tik gražių palinkėjimų, bet ir itin piktų žodžių ir net grasinimų.
„Mes gyvename savotiškame burbule ir kai gyveni tarp savo draugų, atrodo, kad viskas yra gerai. Tik, kai pradedi skaityti komentarus po feisbuko straipsniais, grupėmis, kur žmonės lieja savo pyktį ir neapykantą, tada supranti, kad tikrai gyveni burbule. Ką rašo? Tai py***, gaidžiai, duskit, mirkit, lochai, iškrypėliai, atiduokit vaikams vaivorykštę“, – N. Bierancas teigė, kad tokia situacija jį liūdina, nes labai gaila matyti visuomenę, susiskaldžiusią į dvi dalis.
„Aš, atrodo, niekam blogo nedarau, neateinu į tradicinę šeimą ir neatiminėju jų vaikų. Aš neatimu iš žmonos jos vyro. Aš nieko blogo nedarau, bet toks jausmas, kad mes esam didžiausias, nežinau, Lietuvos, o gal ir pasaulio blogis“, – vyras teigia nesuprantantis, kodėl prieš juos taip yra kovojama.
Kodėl aš negaliu susituokti? Negaliu to, ką gali eilinė, tradicinė pora. Tai tada duokite man mokėti mažiau mokesčių, kaip tokiam ne viską iki galo gaunančiam. Nes moku pilnai už viską, bet pilno paketo negaunu.
„Aš Lietuvai, valstybei, sumoku labai daug mokesčių. Iš tikrųjų, labai daug. Bet vienodų teisių, kaip turi vadinamoji tradicinė šeima, aš neturiu. Kodėl aš negaliu susituokti? Negaliu to, ką gali eilinė, tradicinė pora. Tai tada duokite man mokėti mažiau mokesčių, kaip tokiam ne viską iki galo gaunančiam. Nes moku pilnai už viską, bet pilno paketo negaunu“, – sakė N. Bierancas.
Ar N. Bierancas ir L. Gricius laiko save šeima? „Mes dabar gyvename kartu, turime bendrą buitį. Man jis tikriausiai šiuo metu yra šeima. Tik, kad ta šeimos samprata dabar tokia keista ir iškreipta. Nes rėkia, kad jie negali pasidaryti vaikų, vyras su vyru gi vaiko nepasidarys. Tačiau kartais net gi vyro ir moters pora negali turėti vaikų. Tai jie irgi nebe šeima?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Pasiteiravus, ar jis įsivaizduoja save tėčio vaidmenyje, N. Bierancas teigė, kad būtų geras tėtis, o jo antroji pusė taip pat puikiai sutaria su vaikais. „Tikrai įsivaizduoju. Manau, būčiau labai geras tėtis. Lukas taip pat gerai sutaria su vaikais, tad jis irgi būtų geras tėtis“, – laidoje „Bučiuoju, Rūta“ sakė N. Bierancas.
