ELTA jau skelbė, kad festivalį „Namas Nr.2“ surengė viešoji įstaiga INCA.LT, finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Kauno miesto savivaldybė. Jame dalyvauti šiemet buvo pakviesti Suomijos bei Lietuvos, taip pat ir Nyderlandų, JAV, Italijos menininkai. Festivalio programoje – spektakliai, improvizuoti pasirodymai bei edukacinės veiklos.

Anot organizatorių, festivalio uždarymo vakarą italų ir lietuvių kūrybinė komanda pakvies į įtraukiančio teatro pasirodymą, o esminės šios teatrinės kelionės kryptys susijusios su fiziniu kontaktu tarp „aktorių“ ir „žiūrovų“ bei subtiliu dalyvių juslių dirginimu.

V. Bacevičiaus mokykloje rasti daiktai ir jos erdvės įkvėpė kūrybinę komandą pro padidinamąjį stiklą pažvelgti į žmogaus gyvenimą – jo kelionę nuo gimimo iki mirties, kupiną įvairiausių jausmų, aistrų, patirčių. Pasislėpę po kaukėmis pasirodymo dalyviai klaidžios mokyklos koridoriais ir ieškos, kur aktoriai kuria veiksmą, prie jo prisijungs, o gal patys taps veiksmo centru.

Istorijos telefonų ekranuose

„Tai istorijos žmonių, kurie paliko atsiliepus internete apie tai, kaip jaučiasi teatre. Atrinkti komentarai tęsia bendrą festivalio temą, kur yra teatro vieta Kaune, kokios tos vietos reikia, kas yra svarbu atėjus į teatrą. Atrinkinėjant komentarus, nuoširdžiai nustebau, kad labai daug jų buvo ne apie spektaklius, o apie teatro erdvę. Tai tik dar kartą patvirtino mintį, kokia yra svarbi teatrui fizinė erdvė, kurioje jis vyksta“, – apie sumanymą pasakojo Renata Bartusevičiūtė.

Norint perskaityti istoriją, žmogus turi atsistoti tiesiai prieš langą ir nufotografuoti jį mobiliuoju telefonu su blykste. Telefono ekrane pasirodys istorija. Tekstas nuotraukoje išryškėja tik fotografuojamas naktį, dėl to prie mokyklos apsilankyti kviečiama jau saulei nusileidus, bet dar nepatekėjus.

Istorijos slepiasi ant pirmojo aukšto pastato langų. Skaityti istorijas bus galima iki liepos 10 dienos, kol pastate (Savanorių pr. 91) vyks festivalis.

„Atrinkti žiūrovų atsiliepimai ir komiški, ir graudūs, ir malonūs. Visi jie leidžia bent trumpam susimąstyti, kas žmonės svarbu apsilankius teatre. Vieniems labiau įstrigo aktorių darbas, kitiems šampanas pertraukų metu. Ir vienas, ir kitas komentaras gali būti vertingas tiek teatro žmonėms, tiek ir patiems žiūrovams“, – teigia R.Bartusevičiūtė.

Telefonas, kaip įrankis, kuris leidžia perskaityti lango istoriją, pasirinktas neatsitiktinai. Net ir atėję į teatrą, žiūrovai dažnai negali išjungti mobiliųjų įrenginių, žvilgčioja į ekranus spektaklio metu. Kartais net ir atsiliepimas paliekamas dar nepasibaigus spektakliui, o ir ne vienas žiūrovas puola pasidaryti asmenukę arba pasižymėti socialiniuose tinkluose, jog šiuo metu yra teatre. Išryškėjusi istorija telefono ekrane, tarsi, trumpas manifestas žiūrovui nuo pačių žiūrovų.

Pernai metais festivalio organizatorės taip pat į festivalį kvietė netradiciškai. Grafikos dizaineris Justinas Petrovskis V. Putvinskio gatvės penktojo namo kieme, kur vyko festivalis, išpiešė juokdarį, kuris kvietė prisėsti šalia ant suoliuko. Siena sulaukė nemažo lankytojų susidomėjimo, o ir namo šeimininkai džiaugėsi papuoštu kiemu.

Atrinkti žiūrovų atsiliepimai ir komiški, ir graudūs, ir malonūs. Visi jie leidžia bent trumpam susimąstyti, kas žmonės svarbu apsilankius teatre.

Ilgą istoriją menantis medinukas

Pastatą, kuriame šiemet vyks festivalis, 1903-1904 m. pastatė ir fundavo žydas Leiba M. Markusas. Vos pastačius statinį, jame įsikūė 2-asis Kauno tvirtovės pėstininkų pulkas. Tai  pirmasis Lietuvoje išlikęs pastatas, kuris visų pirma buvo panaudotas Lietuvos nepriklausomybei išsaugoti. 1920-1926 m. jame buvo įsikūrusios įvairios Lietuvos kariuomenės įstaigos: Karo milicijos mokykla, Kauno komendantūros įstaigos, 3-asis pėstininkų pulkas ir kt.

Kai stabilizavosi valstybės gyvenimas, nuo 1935 m. pastate ėmė veikti 28-oji Kauno miesto pradinė mokykla. 1961-1989 m. pastate gyvavo 9-oji vakarinė – pamaininė mokykla. 1993 m. birželio mėn. 1 d. čia buvo įkurta Žaliakalnio pradinė mokykla. 2011 m. mokyklai suteiktas „Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos“ vardas.