NTAKD kartu su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA) pernai kovą–balandį atliktame tyrime iš viso apklausė beveik 50 tūkst. jaunų suaugusiųjų, per pastaruosius metus vartojusių bent vieną iš nelegalių narkotikų.

Internetu vykdytame tyrime, veikiant COVID-19 suvaržymams, apklausus 1 206 respondentus iš Lietuvos, 95 proc. jų nurodė bent kartą per metus rūkę kanapes. ES narėse ir Šveicarijoje, kur vykdytas tyrimas, bent kartą vartojusiųjų kanapes dalis sudaro kiek mažiau – 93 procentus.

Tyrimo duomenimis, 35 proc. europiečių bent kartą vartojo MDMA/ekstazį, 34 proc. – kokainą ir 28 proc. – amfetaminą.

Lietuvoje šios tendencijos kiek skiriasi:  MDMA/ekstazi per pastaruosius 12 mėn. nurodė vartoję didesnė dalis tiriamųjų – 43 proc., trečia pagal populiarumą narkotinė medžiaga – LSD (36 proc.), jai nusileidžia kokainas, kurio vartojimas Lietuvoje atitinka Europos šalių vidurkį – 34 proc., mažiau populiari narkotinė medžiaga Lietuvoje – amfetaminas (24 proc.).

Pasak NTAKD, pastebima, kad COVID-19 pandemijos metu pasikeitė narkotikų vartojimo įpročiai: beveik trečdalis respondentų (32 proc.) nurodė, kad pandemijos laikotarpiu dažniau vartojo kanapes (Lietuvoje – 29 proc.) didelė dalis (42 proc.) vartojo mažiau MDMA/ekstazi (Lietuvoje – 43 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad populiariausia narkotikų vartojimo vieta – namai (89 proc.). Lietuva šiuo klausimu neišsiskyrė: 86 proc. Lietuvos tiriamųjų nurodė narkotikus vartojantys namuose.

„Manytina, kad tam įtakos turėjo pasilinksmino vietų uždarymas bei kitos įvestos apribojimo priemonės pandemijos metu“, – teigė departamentas.

Keturi iš penkių respondentų tiek Lietuvoje, tiek visoje ES nurodė, kad siekis sumažinti stresą ar atsipalaiduoti buvo pagrindinis motyvas vartoti kanapes, apie pusė tiriamųjų nurodė vartojantys siekiant pagerinti miegą.

MDMA/ekstazį dažniausiai buvo vartojamas pasiekti pakilimo būseną  (87 proc. visose šalyse, Lietuvoje – 81 proc.), maždaug kas antras Lietuvoje tvirtino vartojantis šią medžiagą norėdamas socializuotis.

„Iš esmės, narkotikų vartojimas yra padidėjęs, lyginant su ta situacija, kurią turėjome prieš penkerius metus“, – pristatydama ataskaitą spaudos konferencijoje teigė laikinai NTKAD vadoves pareigas einanti Gražina Belian.

Remiantis 2021 metų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenimis 2016 metais narkotikų vartojimas siekė 11,5 proc., tuo tarpu 2021 metais vidurkis siekė 14,1 procentų.

Vartojimo tendencija didesnė tarp vyrų nei moterų, atitinkamai 21,2 proc. ir 7 procentai.

Lyginant su ES vidurkiu (29 proc.), Lietuvoje bent kartą narkotikus bandžiusių gyventojų dalis yra mažesnė.

„Lyginant Lietuvos padėtį su ES, narkotikų vartojimas yra dvigubai mažesnis, o lyginant moterų vartojimą tris kart mažesnis“, – sakė G. Belian.

Lietuvoje dažniausiai vartojamu narkotiku išlieka kanapės. Pasak pranešimo, Lietuvoje bent kartą gyvenime kanapes vartojo 13,7 proc. gyventojų, o per paskutinius dvylika mėnesių – 8,8 procento.

Lietuvoje per penkerius metus padidėjo kokaino vartojimo paplitimas. Nuo 2016 metų, kuomet Lietuvoje bent kartą bandžiusių vartoti kokainą gyventojų skaičius buvo 0,7 proc., 2021 metais jis siekė 1,8 procento. Taip pat didėjo vidutinis narkotiko grynumas didėjo.

Tarp vartojamų narkotikų Lietuvoje MDMA (ekstazio) bent kartą gyvenime bandė 1,8 proc., per paskutinius dvylika mėnesius vartojimo kiekis siekė 0,8 procento. 

Specialistai teigia matantys tendenciją, kad kanapių dervos, džiovintų kanapių, kokaino kainos išliko stabilios, o jų stiprumas, grynumas – augo.

2020 metais Lietuvoje nuo neteisėtai įsigytų narkotikų perdozavimo mirė 47 asmenys, 50 proc. mirčių susijusios su opioidų vartojimu. Mirusių asmenų amžiaus vidurkis – 38 metai.

Laikinai NTKAD vadoves pareigas einanti G. Belian paklausta ar atsakomieji veiksmai, kovojantys su narkotikų vartojimu yra pakankami, teigė, jog veikti galima aktyviau.

„Pas mus yra atskiros sritys. Gydymas, kaip ir viskas gerai, prevencija irgi yra. Žalos mažinimas iškritęs iš mūsų narkotikų politikos, ne visai skiriamas tinkamas dėmesys. Bendros sintezės, tos kombinacijos, mes pasigendam“, – sakė G. Belian.

Pranešime nurodoma, jog ES kreipiantis dėl priklausomybės gydymo 28 proc. žmonių kaip pagrindinį vartojamą narkotiką nurodė opioidus, tuo metu Lietuvoje šis skaičius siekė 82 procentus.

„Lietuvoje yra dauguma švirkščiami opioidai, todėl perdozavimai lengvesni. (...) Tradiciškai opioidai labiausiai paplitę Lietuvoje, tam yra gydymo paslaugos, todėl turbūt ir kreipiasi“, –  BNS tokį skirtumą aiškino Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.

Palyginti su 2020 metais, narkotikų vartojimo tendencijos trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose pernai šiek tiek keitėsi: aptikta didesnė kokaino, amfetamino ir metamfetamino likučių koncentracija, MDMA (ekstazio) – mažesnė, tyrimo duomenis pirmadienį pristato Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).

Pasak NTAKD pranešimo, Vilniuje nustatytas didžiausios kokaino ir amfetamino koncentracijos savaitės dienų vidurkis, MDMA – Vilniuje ir Kaune, metamfetamino – Kaune. Tuo trapu 2020 metais didžiausi kokaino kiekiai aptikti Klaipėdoje, MDMA – Vilniuje, amfetamino – Vilniuje ir Kaune, metamfetamino – Kaune. 

Kokaino vartojimas visuose trijuose Lietuvos miestuose išaugo, labiausiai – Vilniuje (70 proc.), Kaune – 31 proc., Klaipėdoje – 21 procento, bet Lietuva tarp kitų Europos šalių vis dar išsiskiria nedideliu kokaino vartojimo paplitimu. Stebėtas koncentracijų kiekis nuotekose rodo, kad kokaino vartojimas išlieka didžiausias vakarų ir pietų Europos miestuose, ypač Belgijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.

Tuo tarpu ekstazio vartojimas Lietuvoje jau buvo kritęs ankstesniais metais, o 2021-aisiais dar labiau sumažėjo. Klaipėdoje ekstazio likučių koncentracija buvo nustatyta perpus mažesnė, Vilniuje – 37 proc. mažesnė, Kaune – 14 proc.

Vilniuje fiksuota didžiausia MDMA likučių koncentracija tarp Lietuvos miestų ir yra 23-oje pozicijoje tarp visų 78 tirtų Europos miestų, Kaunas – 29-oje, Klaipėda – 55-oje. Didžiausios MDMA koncentracijos buvo nustatytos Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos ir Norvegijos miestų nuotekose.

Pastebima, kad MDMA vartojimas darbo dienomis yra mažesnis nei savaitgaliais: Vilniuje savaitgaliais ekstazio likučių koncentracija ūgteli beveik pustrečio karto, Klaipėdoje ir Kaune – pusantro karto.

NTAKD pranešime pažymima, kad panašūs svyravimai buvo stebimi 2019 metais dar iki pandemijos, o 2020 metais skirtumai nebuvo tokie ryškūs, tikėtina, dėl tais metais uždarytų pasilinksminimo vietų karantino metu.

Visuose trijuose miestuose nuo 2018 metų fiksuojamas amfetamino likučių didėjimas. Pernai, palyginti su 2020 metais, didžiausias padidėjimas fiksuotas Klaipėdoje – 87 proc., Vilniuje – 37 proc., Kaune – 12 proc.

Amfetamino kiekis įvairių Europos šalių miestų nuotekose labai skyrėsi. Kaip ir ankstesniais metais,  didžiausias kiekis fiksuotas šiaurės ir rytų Europos miestuose ir daug mažesnis kiekis – pietų Europos miestuose. Vilnius tarp visų tirtų miestų yra 21-oje pozicijoje, Kaunas – 23-oje, Klaipėda – 27-oje.

Metamfetamino likučių koncentracijos miestuose 2020 metais itin sumažėjo, tačiau pernai gerokai šoktelėjo – grįžo į 2019 metais buvusį ar net didesnį lygį. Vilniuje, palyginti su 2020 metais, šios medžiagos koncentracijos kiekis padidėjo 14 kartų, Kaune – 7, Klaipėdoje – beveik 5.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (angl. European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addictions) kartu su Europos vandens nuotekų tyrimų grupe (angl. The Sewage Analysis Core Group Europe , SCORE) atliktas tyrimas apėmė apie 80 Europos miestų 26-iose Europos šalyse, tarp jų – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.

Mėginius iš Lietuvos projekto vykdytojų SCORE laboratorijai Belgijoje pateikė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Pranešime nurodoma, kad nuotekų mėginiai reprezentuoja beveik 1 milijono gyventojų populiaciją, gyvenančią šiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurie naudojasi centralizuotu vandentiekiu.

Nuotekų sudėtiniai paros mėginiai, kuriuose buvo ieškoma amfetamino, kokaino, MDMA ir metamfetamino metabolitų skilimo produktų buvo renkami visą savaitę praėjusių metų balandžio mėnesį.

Pranešime nurodoma, kad epidemiologija, grįsta nuotekų tyrimu, yra sparčiai besivystanti mokslo sritis, kuri padeda nustatyti nelegalių narkotikų vartojimo tendencijas populiacijoje beveik realiu laiku. Žinant susidarančių nuotekų šaltinį, pvz., iš kur atiteka nuotekos į nuotekų valymo įrenginius, mokslininkai gali įvertinti bendruomenėje naudojamų narkotikų kiekį, matuodami neteisėtų narkotikų ir jų metabolitų kiekį.