Apie šį žingsnį Minskas pranešė Briuseliui įvedus naujų sankcijų Baltarusijai dėl oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinio nutupdymo ir žmogaus teisių pažeidimų.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad „negalime vykdyti įsipareigojimų pagal šį susitarimą Europos Sąjungos įvestų sankcijų ir suvaržymų sąlygomis“. Ministerija pridūrė, kad Baltarusijos pasiuntinys prie ES buvo atšauktas konsultacijų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis (Šarlis Mišelis) pirmadienį pasmerkė šį Baltarusijos žingsnį.
„Baltarusija šiandien žengė dar vieną žingsnį atgal, sustabdydama dalyvavimą Rytų partnerystėje“, – per „Twitter“ parašė jis ir pridūrė, kad toks sprendimas „dar labiau eskaluos įtampą“.
Baltarusijos URM pranešė, kad „priverstinis susitarimo veikimo sustabdymas neigiamai paveiks bendradarbiaujant su Europos Sąjunga kovos su neteisėta migracija ir organizuotu nusikalstamumu srityje“.
Ministerija pažymėjo, kad „dėl Europos Sąjungos įvestų beprecedenčių varžomųjų priemonių Baltarusijos atžvilgiu šiandien į Užsienio reikalų ministerija buvo iškviestas ES atstovybės prie Baltarusijos Respublikos vadovas Dirkas Schuebelis (Dirkas Šiubelis)“.
„Per susitikimą Europos Sąjungos pasiuntiniui buvo pareikšta tvirta Baltarusijos pozicija dėl sankcijų kaip įrankio spausti suverenią ir nepriklausomą valstybę naudojimo. Diplomatui buvo pateikta informacija apie konkrečius žingsnius, priverstinai reaguojant į veiksmus, keliančius pavojų Baltarusijos nacionaliniam saugumui ir darančius tiesioginę žalą jos ekonomikai bei piliečiams“, – sakoma URM pranešime.
Europos Sąjunga, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada praeitą savaitę išplėtė sankcijas Baltarusijai, reaguodamos į gegužės 27 dieną įvykusį incidentą, kai „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske. Tuomet Baltarusijos saugumo tarnybos sulaikė tuo lėktuvu skridusį baltarusių opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo draugę – Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.
Naujausi suvaržymai papildė virtinę kitų sankcijų Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, paskelbtų po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis lyderis. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, o jų išprovokuotus kelis mėnesius trukusius beprecedenčius protestus Minsko režimas brutaliai malšino.
„Žalingi sprendimai“
Birželio 24 dieną ES oficialiai paskelbė, kad įvedamos sankcijos Minsko režimui daug pajamų atnešantiems ekonomikos sektoriams, įskaitant baltarusiškų kalio trąšų, naftos produktų ir tabako gaminių eksportą. Be to, Baltarusijos vyriausybei ir valstybiniams bankams buvo uždaryta prieiga prie ES finansų rinkų.
Baltarusijos URM pirmadienį pareiškė, kad atsakant į ES sankcijas Minskas imasi atsakomųjų priemonių – uždraudžia įvažiuoti į šalį ES institucijų pareigūnams ir atšaukia konsultacijoms savo ambasadorių prie Bendrijos.
„Baltarusijos Respublikos nuolatinis atstovas prie ES atšaukiamas į Minską konsultacijų. ES atstovybės Baltarusijos Respublikoje vadovui taip pat pasiūlyta išvykti į Briuselį konsultacijų, kad perteiktų savo vadovybei Baltarusijos poziciją dėl spaudimo ir sankcijų nepriimtinumo“, – sakoma ministerijos pranešime.
Be to, „atsakomąja tvarka bus uždrausta atvykti į Baltarusiją ES struktūrų atstovams ir asmenims iš Europos Sąjungos, prisidėjusiems prie suvaržymų įvedimo“, pridūrė Užsienio reikalų ministerija.
Pranešime sakoma, kad Baltarusija „toliau rengia kitas reagavimo priemones, įskaitant ekonominio pobūdžio“.
„Tikimės, kad ES ir jos valstybių narių pareigūnai suvoks, kokie žalingi ir neperspektyvūs yra sprendimai taikyti jėga grindžiamą požiūrį santykiuose su Baltarusija. Baltarusijos pasiūlymai dėl dialogo vystymo, sąveikos ir bendradarbiavimo su Europos Sąjunga lygiateisiškumo ir tarpusavio pagarbos pagrindu lieka galioti“, – pridūrė ministerija.
Pragmatiška programa
2009 metais ES paskelbė Rytų partnerystės iniciatyvą ir pasiūlė šešioms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms – Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Sakartvelui – geresnius ekonominius ir politinius ryšius, jeigu šios valstybės imsis reformų.
Kai kurios programos partnerės, ypač Sakartvelas ir Ukraina, laiko šią iniciatyvą didinančią jų galimybes kada nors įstoti į Europos Sąjungą. Šios šalys buvo nusiteikusios stumti partnerystę dar ambicingesne kryptimi.
Per vėliausią Rytų partnerystės viršūnių susitikimą 2017 metais ES ir programoje dalyvaujančių šalių lyderiai žadėjo gilinti ryšius, bet jokių pažadų dėl galimos narystės Bendrijoje nebuvo pateikta.
Partnerystė daugiausiai orientuota į apčiuopiamus rezultatus, pavyzdžiui, prekybos tarp ES ir šalių partnerių apimties didinimą, galimą mobiliojo ryšio roumingo mokesčių atšaukimą ir studentų mainų skatinimą.
A. Lukašenka 2017 metais buvo pirmąkart pakviestas į Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimą, kai buvo atšauktos jam ir kitiems Baltarusijos pareigūnams taikytos sankcijos, siekiant paskatinti šioje šalyje teigiamus žingsnius žmogaus teisių srityje.
Tačiau A. Lukašenka delegavo tik savo užsienio reikalų ministrą, o viltis, kad Baltarusijoje bus imtasi demokratinių reformų, išsklaidė pernykščiai prezidento rinkimai ir susidorojimas su protestuotojais.
Briuselis teigia, kad Rytų partnerystė „nėra nukreipta nė prieš vieną šalį“, bet Maskva ją seniai laiko Briuselio mėginimu didinti savo vaidmenį tradicinėje Rusijos įtakos zonoje.
