Tai pirmasis jo vizitas užsienyje po paskyrimo birželio pradžioje, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Naujojo NATO vadavietės vado susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarta saugumo situacija regione ir parama Ukrainai.

Pasak Lietuvos kariuomenės, vizitu taip pat siekiama gerinti Lietuvos kariuomenės ir NATO valdymo struktūrų sąveiką ir toliau stiprinti karinį bendradarbiavimą.

„Karas Ukrainoje suvienijo NATO vadovybės ir sąjungininkų reakciją į išaugusią grėsmę. Tai aiškiai matėme ir NATO viršūnių susitikimo metu. Siekdami įgyvendinti sprendimus, turime daug dirbti ir vienas iš tokių darbų – operacinių planų peržiūrėjimas ir pritaikymas, – pranešime cituojamas V. Rupšys. – Su naujuoju JFCBS (angl. Allied Joint Force Command Brunssum) vadu aptarėme jo atsakomybės rajone esančių pajėgų generavimo ir Lietuvos nacionalinių planų integravimo į regioninius planus klausimus. Siekiant efektyvumo ir savalaikiškumo, tokios diskusijos būtinos visuose lygmenyse ir nuolatos“.

NATO Jungtinė pajėgų vadavietė Brunsume yra operacinio lygmens NATO štabas, atsakingas už vadovavimą budinčioms NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir už NATO ypač greito reagavimo pajėgų sukūrimą.

Taip pat šis štabas užtikrina ryšį tarp NATO valdymo ir karinių pajėgų struktūrų bei NATO atgrasymo priemonių ir pasirengimo gynybai koordinavimą regione.

Pasibaigus numatytiems susitikimams su Lietuvos kariuomenės atstovais G. L. Miglietta apsilankys Rukloje, kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto tarptautinio NATO sąjungininkų bataliono vadu pulkininku leitenantu Danieliu Andra (Danieliu Andre), bendraus su vieneto kariais.

Tai pirmas generolo J. Vollmerio vizitas einant šias pareigas, iki tol jis dažnai lankėsi Lietuvoje kaip Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas.

Šio vizito metu jis susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, kitais Lietuvos kariuomenės atstovais.

Lietuvos karinė vadovybė su generolu J. Vollmeriu aptars saugumo situaciją regione, gynybos planavimo aspektus bei Lietuvoje dislokuotų NATO vienetų - priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir pajėgų integravimo vieneto, Baltijos oro policijos misijos - veiklą.

NATO Jungtinė pajėgų vadavietė Brunsume yra atsakinga už vadovavimą NATO misijai Afganistane „Resolute Support" („Tvirta parama"), taip pat NATO atgrasymo priemonių ir pasirengimo gynybai koordinavimą.

Bulgarija penktadienį atvėrė kelią naujai NATO vadavietei įkurti buvusioje Varšuvos sutarties šalyje, siekiant sustiprinti Aljanso rytinį sparną dėl potencialios Rusijos agresijos.

Šis centras yra vienas iš šešių, kurie per ateinančius metus bus įkurti NATO rytinėse šalyse kartu su ypač greito reagavimo pajėgomis, kurias sudarys 5 tūkst. karių, reaguojant į numanomus Rusijos veiksmus Ukrainos konflikte.

Įstatymai iki šiol draudė Bulgarijos kariškiams dalyvauti šalies teritorijoje vykdomose misijose, kurioms vadovauja tarptautinės struktūros, bet penktadienį parlamentas priėmė pataisą, pašalinusią šią kliūtį.

Pusė iš 40 darbuotojų naujajame centre, kuris įsikurs netoli sostinės Sofijos, bus bulgarai.

NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas Adrianas Bradshaw (Adrianas Bradšo) antradienį sakė, kad steigiamas centras „koordinuos įvairių šalių pajėgas, dalyvaujančias karinėse pratybose Bulgarijoje. ... Tai ne kovinis dalinys – tai štabo būstinė.“

Vengiant be reikalo provokuoti Maskvą, naujai kuriamos antžeminės pajėgos bus dislokuojamos toliau vakaruose, bet jos gali būti greitai permestos į NATO rytines šalis.

Naujasis NATO koordinavimo centras Gorna Malinoje, esančioje už 20 km į rytus nuo Sofijos, bus atidarytas iki šių metų pabaigos, sakė gynybos ministras Nikolajus Nenčevas.

Tuo tarpu NATO karinių jūrų pajėgų informacijos mainų centras statomas Bulgarijos Juodosios jūros uostamiestyje Varnoje ir pradės veikti ateinančiais metais, nurodė kariškiai.

Bulgarija tapo NATO nare 2004 metais. Kitos penkios naujos NATO vadavietės įsikurs Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė susitarimą, reglamentuojantį NATO vadaviečių Lietuvoje teisinį statusą, pirmadienį pranešė ministerija.

Susitarimas sudaromas su Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiąja vadaviete (SHAPE) ir Sąjungininkų pajėgų transformacijos vado vyriausiąja vadaviete (ACT). Dokumentas reglamentuoja NATO vadaviečių Lietuvoje teisinį statusą.

Susitarimu reglamentuojami į Lietuvą atvykstančio NATO personalo ir šeimos narių privilegijos bei imunitetai, judėjimo ir buvimo Lietuvoje, naudojimosi transporto, medicinos paslaugomis, vietos personalo įdarbinimo klausimai.

„Papildomas susitarimas yra būtinas Lietuvoje jau veikiančių NATO tarptautinių vienetų statusui įtvirtinti ir sudaryti sąlygas tolesnei Lietuvos integracijai į NATO struktūras ir intensyvesniam tarptautiniam bendradarbiavimui“, - teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. 

Šiemet Lietuvoje veiklą pradės NATO pajėgų integravimo vienetas (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU), kuriame tarnaus apie 40 karių iš skirtingų NATO šalių ir maždaug tiek pat iš Lietuvos. Šis NATO štabas bus atsakingas už Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgų pratybų organizavimą ir ryšio tarp jų ir NATO operacinių vadaviečių palaikymą.

Krašto apsaugos ministro pasirašytas dokumentas bus siunčiamas pasirašyti kitoms sutarties šalims. Visų šalių pasirašytą susitarimą turės ratifikuoti Lietuvos Seimas.

Lietuva tikisi, kad tarptautinė NATO vadavietė Vilniuje pradės veikti dar šią vasarą, trečiadienį pareiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

NATO pajėgų integravimo vienetais vadinamų vadaviečių steigimą Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje ministras pavadino svarbia atgrasymo priemone, Rytų Europos šalims nerimaujant dėl Rusijos.

„Šie vienetai (...) demonstruoja NATO įsipareigojimų vykdymą ir yra svarbi atgrasymo priemonė. Dedame visas pastangas, kad ši tarptautinė vadavietė Lietuvoje pradėtų dirbti jau šių metų vasarą“, - žurnalistams Vilniuje sakė J.Olekas po susitikimo su Lenkijos gynybos ministru.

Vadavietėje turėtų dirbti iki 50 karininkų, per pusę iš Lietuvos ir kitų NATO sąjungininkų. Apie planus steigti vadavietes Rytų Europoje pranešta pernai rugsėjį per NATO viršūnių susitikimą Velse, galutinai šiuos planus praeitą savaitę patvirtino NATO gynybos ministrai. Šios vadavietės turėtų koordinuoti tarptautines pratybas, atvykstančių pajėgų sąveiką su nacionalinėmis pajėgomis.