Incidentas sostinės Naugarduko ir Švitrigailos gatvių sankirtoje įvyko pirmadienio, rugpjūčio 16 dienos, popietę.

Apie jį pareigūnams pranešė paskambinęs vyras, kuris teigė, kad elektromobilyje „BMW X3“ nušovė savo žmoną ir nori atiduoti ginklą.

Į nelaimės vietą sulėkę mažiausiai septyni policijos ekipažai blokavo minėtai transporto priemonei kelią. Jos viduje rado 1974-aisiais gimusios moters kūną su šautinėmis žaizdomis. Įtariamasis, gimęs 1964 metais, buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pareigūnai paėmė teisėtai laikomą pistoletą.

Portalo delfi.lt turimais duomenimis, vyras susitiko su žmona, siekdamas susitaikyti, nes jų santykiai buvo pašliję, bet bandymas buvo nesėkmingas – vyras iš žmonos lūpų išgirdo neigiamą atsakymą. Būtent pastarasis, galimai, moteriai ir kainavo gyvybę.

Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šeimos nario nužudymo.

Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė, kad ikiteisminiame tyrime atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai, aiškinamos aplinkybės. Dėl kardomųjų priemonių įtariamajam skyrimo bus sprendžiama artimiausiu metu.

„Asmuo yra sulaikytas 48 valandoms. Prokurorai per 48 valandas, iki trečiadienio vidurdienio, turi įvertinti visus duomenis – apklausų ir taip toliau“, – sakė pašnekovė.

Ji patvirtino, kad nušauta moteris ir įtariamasis yra sutuoktiniai. Vyras anksčiau teistas nebuvo.

Kaip praneša Vilniaus apskrities pareigūnai, balandžio 5 d. apie 11.30 val. buvo gautas pranešimas, kad sostinėje, Naugarduko gatvėje, iš kavinės, išlaužus vidinę durų spyną, pavogti kalnų ir miesto dviračiai, profesionalus juostinis fotoaparatas, veidrodinis fotoaparatas, įvairūs įrankiai.

Taip pat sulaužytas kasos aparatas.

Nuostolis siekia 3 950 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Sostinės savivaldybė pranešė, kad gatvė bus nepravažiuojama nuo 9.30 iki 14.30 valandos.

„Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad tuo metu Naugarduko gatvės dalyje nuo Švitrigailos iki Vytenio gatvės laikinai keičiamas 73-iojo maršruto autobusų eismo organizavimas.

Autobusai kursuodami Justiniškių kryptimi, iki Migracijos departamento stotelės važiuos įprasta trasa, toliau Kauno gatve, o įsukę į Švitrigailos gatvę grįš į įprastą trasą.

Važiuodami pakeista trasa autobusai nestos Naugarduko, Švitrigailos (Vilkpėdės kryptimi) ir Vytenio stotelėse, tačiau papildomai stos Naujamiesčio bei „Spartos“ stotelėse.

Pilotiniam projektui pasirinkta Naugarduko gatvė, kur automobiliai jau juda lėčiau, o pati gatvė žingsnis po žingsnio formuojama kaip viešoji erdvė, atveriant ją dviratininkams, pėstiesiems. Pagal šiuos principus neseniai baigta tvarkyti Giedraičių gatvė, ramaus eismo gatvių privalumus mato keliaujantieji Islandijos ir I. Šimulionio gatve, šiuo metu pradėtos tvarkyti Šaltkalvių gatvė jungiamoji gatvė ties Vilniaus rajono poliklinika, jungianti Laisvės prospektą su J. Baltrušaičio gatve.

Planuojama, kad per artimiausius metus visame Vilniuje atsiras bent 10 ramaus eismo zonų, o per dešimtmetį – iki 2030 metų – ramaus eismo principais bus pertvarkytos dauguma privažiavimui prie namų ar įstaigų skirtų gatvių. Šį modelį naudoja dauguma Europos didmiesčių – nuo Amsterdamo iki Vienos.

„Vilnius kaip ir dauguma miestų siekia kurti geresnę gyvenimo kokybę, saugesnę ir malonesnę aplinką, mažinti neigiamą transporto poveikį. Tas gatves, kurios skirtos privažiuoti prie namų ar darbo, o ne pravažiuoti, palaipsniui visame mieste norime paversti ramaus eismo zonomis – gyvybingesnėmis erdvėmis, užtikrinti saugumą judant įvairiai, ypač dviračiais, pėsčiomis. Tokios gatvės skiriasi nuo pagrindinių miesto transporto arterijų – jos pirmiausia reiškia lėtesnį automobilių eismą, dėl to didesnį eismo saugumą, mažesnį triukšmą, taip pat erdvesnius šaligatvius, gausybę želdinių“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Ramaus eismo zona – tai gatvė, kurioje taikant įvairius infrastruktūrinius, eismo organizavimo ir kitokius sprendimus užtikrinamas lėtesnis transporto judėjimas, aplinka tampa švaresnė, draugiškesnė žmonėms ir mažiau triukšminga. Tai vieni pagrindinių ir Vilniaus darnaus judumo plane numatytų kriterijų aplinkos humanizavimui.

Pavyzdžiui, automobiliai čia juda 20-30 km/val. greičiu, eismo juostos siaurinamos, įrengiama daugiau želdinių ir erdvių pėstiesiems, gatvės saugumą ir matomumą lemia ir atitinkama parkavimo tvarka, dviračiai juda bendrame sraute kartu su automobiliais ar taikomi kitokie sprendimai.

Pirmieji žingsniai lėtinant automobilių eismą ir vis labiau humanizuojant erdvę jau pradėti Naugarduko gatvėje. Šį rudenį čia įrengtos iškiliosios sankryžos, išskirtinai ryškiai sužymėtos perėjos, dviračių takai, pėsčiuosius nuo gatvės eismo saugo daugelyje vietų įrengti papildomi želdiniai, pristatyti stabtelėti kviečiantys „keliaujantys kiemeliai“.

Tai tik pradžia Naujamiestyje – pagal ramaus eismo principus 2021 metais planuojama tvarkyti ir kitas šio rajono gatves, pavyzdžiui, Vytenio, Švitrigailos ir kitas. Šiuo metu architektūros ir urbanistikos ekspertai ruošia šių gatvių pritaikymo analizę, kurios metu atliks ir gyventojų apklausas, įtrauks visuomenę.
Baigus pilotinį projektą ir atradus tinkamiausius sprendimus, ramaus eismo gatvių koncepciją Vilnius taikys daugelyje nepagrindinių miesto gatvių. Pirmiausia – ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių, taip pat tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose.

Daugiau saugumo, socialinių ryšių ir aktyvumo

Anksčiau ramaus eismo gatves įrenginėti pradėjusiuose kituose Europos didmiesčiuose pirmiausia galvota apie siekiamybę padidinti visų eismo dalyvių saugumą. Esant mažesniam greičiui vairuotojai spėja apžvelgti platesnį lauką, geriau pastebi kitus eismo dalyvius, trumpėja stabdymo kelias. Pavyzdžiui, važiuojant 30 km/val. greičiu jis yra 14 metrų, o padidinus greitį iki 50 km/val. sustoti pavyks tik nuvažiavus triskart ilgesnį kelią – 42 metrus.

„Natūralu, kad tokie pokyčiai kelia klausimų, nes kol kas Vilniuje siauresnio eismo gatvių nėra daug, jomis reikia išmokti ir įprasti važiuoti lėčiau. Ilgainiui tokios erdvės sukurs ramesnę ir patrauklesnę aplinką, jos bus patogesnės judėti dviračiais ar paspirtukais, jaukesnės pasivaikščiojimams, saugesnės savarankiškoms vaikų kelionėms“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas.

Ramaus eismo gatvėse dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai įprastai juda bendrame sraute su automobiliais, o tai užtikrina platesnį tinklą darniam judumui, nes nereikalingi atskiri takai. Vairuotojų prašoma atidumo – jie tokiuose ruožuose matys vis daugiau dviratininkų ir turės suteikti jiems pirmumą.

„Sąvoka „lėto eismo gatvė“ gali gąsdinti potencialia grėsme ilgiau užtrukti kelyje, bet gerosios užsienio patirtys rodo, kad neretu atveju įvyksta priešingas efektas – nes eismas tampa sklandesnis. O ir įtakos greičiui tai praktiškai neturi pirmiausia dėl to, kad pertvarkomos būna nepagrindinės miesto gatvės, be to, mažesnis greitis leidžia tolygiau judėti.

Kai sumažėja poreikis stabdyti ir įsibėgėti, vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, vieni su kitais gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau įsirikiuoti. Kitų miestų praktikoje randame duomenų, kad sumažinus greitį apie 10 proc. sumažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas. Tuo pačiu tolygesnis važiavimas gali prisidėti ir prie oro taršos, triukšmo mažėjimo, – komentavo A. Nikitinas. – Be to, moksliškai nustatyta, kad greitas eismas daro neigiamą poveikį socialiniams ryšiams.

Žmonės, gyvenantys šalia triukšmingų ir taršių gatvių, kur judama maksimaliais mieste leidžiamais greičiais, yra mažiau socialiai aktyvūs – tokios gatvės tiesiog nepatrauklios socialiniam gyvenimui. Tad planuojami pertvarkymai gali paskatinti ir naujų ryšių, bendruomenių kūrimąsi.“

Gyventojai nuo pat ryto bus laukiami prekiautojų, čia atvešiančių produkciją tiesiai iš savo ūkių. Bus prekiaujama ne tik daržovėmis, bet ir ekologiškais pieno produktais, mėsa ir jos gaminiais, žuvimi ir duona. Alkanieji čia pat vietoje ras ir pagaminto kaimiško maisto – pavyzdžiui, karštų bulvių ir kastinio su kanapių sėklomis.

Prieš mėnesį pristačiusi unikalų „keliaujančių kiemelių“ projektą – mobilias platformas, suteikiančias gyventojams galimybę prisijaukinti įprastai automobilių užimamas vietas, planuodama tolesnį ne tik šios gatvės, bet ir viso Naujamiesčio humanizavimą, Vilniaus miesto savivaldybė palaiko ir privačias, iš namų ir automobilių gyventojus išviliojančias iniciatyvas.

„Šis sekmadienio turgus bus proga pasitikrinti, ar Naujamiesčiui reikia tokio nuolatinio renginio, vietos, kur trauktų apsipirkti ar papusryčiauti, pasiklausyti muzikos ar tiesiog bendruomeniškai praleisti žiemos dienų“, – sakė turgaus Naujamiestyje iniciatorė Rita Latvytė. 

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė patikino, kad jei toks poreikis bus akivaizdus, miestas įsipareigos dalį Naugarduko gatvės uždaryti automobilių eismui kiekvieną sekmadienį. Kartu bus ieškoma ir racionalių viešojo transporto maršrutų pertvarkymo sprendimų savaitgaliais.

Didžiausioje Naujamiestyje Naugarduko gatvėje jau pradėti diegti ir eismą lėtinantys infrastruktūros sprendimai – čia įrengiamos iškiliosios perėjos, šalia automobilių savo takus turės dviratininkai, pėstieji nuo automobilių atitveriami želdynais, o baigus visus būtinus darbus čia bus įvestas ir greičio apribojimas – ne daugiau nei 30 km/val. Visi šie sprendimai skirti sugrąžinti į gatves pėsčiuosius ir dvirates transporto priemones.

Šį sekmadienį, spalio 18 d., automobilių eismas Naugarduko gatvėje bus uždarytas nuo 9.30 iki 14.30 val. Tomis valandomis Kauno gatve bus nukreipiami 73-iojo maršruto autobusai. Visą informaciją rasite www.stops.lt. 

Jos atstovas spaudai Egidijus Steponavičius BNS teigė, kad pranešimą iš gyventojo apie įgriuvą įmonė gavo apie 13.03 val., o apie 13.19 val. pavojinga eismui vieta buvo aptverta.

„Nieko tragiško nėra, tai buvo laiku pastebėta, mes užtvėrėme tą vietą, kad eismo dalyviai nenukentėtų, informavome tinklų savininką“, – sakė E. Steponavičius.

Jo teigimu, įgriuva susiformavo dėl vandentiekio vamzdžio pažeidimo.

„Paprastai tokios įgriuvos formuojasi dėl labai paprastų dalykų. Jeigu atsiranda kažkur vamzdžio pažeidimas, tai būna išplaunamas gruntas, susiformuoja didelės erdvės ir įdumba asfaltas“, – teigė „Grindos“ atstovas.

„Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai Renata Saulytė-Smalskė BNS sakė, kad jos įmonė pranešimą apie įgriuvą gavo 13.38 val.

„Mes apie 13.38 val. gavome pranešimą apie įgriuvą važiuojamojoje dalyje ties Naugarduko 16a pastatu“, – teigė įmonės atstovė.

Šiuo metu įmonės specialistai aiškinasi, dėl ko įgriuvo asfaltas, tačiau „Vilniaus vandenų“ atstovė svarstė, kad gruntą galėjo praplauti liūtys.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kontrolės skyriaus atstovų, pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Naugarduko gatvėje, užsiliepsnojo vilkiko kabina, gautas 13.16 val.

Atvykus ugniagesiams jau 13.29 val. gaisras buvo lokalizuotas.

Nelaimės metu niekas nenukentėjo. Įvykio aplinkybes aiškinsis policija. 

Lapkričio 12 d. pradedamos ženklinti dviračių juostos, kad šiomis gatvėmis galėtų saugiai važiuoti ne tik automobiliai, bet ir dviračiai. Susiaurinta gatvės važiuojamąja dalimi bus galima važiuoti 30 km/val. greičiu.

Lapkričio 12-14 d. Naugarduko gatvės atkarpoje tarp Švitrigailos ir Pylimo gatvių darbo dienos metu laikinai bus draudžiamas automobilių stovėjimas.

Naugarduko gatvės įkalnėje link Švitrigailos gatvės bus įrengta dviračių juosta, o link Pylimo gatvės dviratininkai leisis drauge su lėčiau važiuojančiais automobiliais.

Gatvė taps saugesnė labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – dėl pokyčių mažės automobilių greitis. Šioje gatvėje bus galima tvarkingiau statyti automobilius – automobilių stovėjimo vietos bus įrengtos toliau nuo gatvės krašto.

Specialistų teigimu, greičio apribojamas iki 30 km/val. užtikrina didesnį eismo saugumą. Yra paskaičiuota, kad, automobiliui važiuojant 50 km/val. greičiu, tikimybė žūti pėsčiajam yra 70–80 proc. Sumažinus greitį iki 30 km/val., mirtinų sužeidimų tikimybė sumažėja iki maždaug 10 proc. Tyrimai taip pat rodo, kad greitį ribojant iki 30 km/val., gatvės pralaidumas kaip tik padidėja, nes eismas juda tolygiau (mažiau greitėjimų-stabdymų).

Primename, kad pernai Naugarduko gatvės atkarpa tarp Smolensko ir Švitrigailos gatvių jau tapo draugiškesne dviratininkams – buvo paženklintos dviračių juostos, iki minimalių parametrų susiaurinta važiuojamoji dalis, todėl sumažėjo automobilių greitis ir gatvė tapo saugesne.

Atnaujintoje Naugarduko gatvės dalyje (tarp Smolensko ir Švitrigailos g.) siaurės važiuojamoji dalis (šiuo metu gatvė yra 14 m pločio), o parkavimo vietos bus paslinktos nuo gatvės krašto. Apibus gatvės tilps vienpusio eismo dviračių juostos su apsaugos zona automobilių durelėms atidaryti.

Siekiant didesnio dviratininkų saugumo, dviračių juostos taip pat atsiras abipus Kęstučio g. (atkarpoje tarp Liubarto ir Sėlių gatvių). Didžiojoje dalyje Kęstučio g. buvo draudžiamas automobilių statymas, o leistinose atkarpose paliekamus automobilius, paženklinus dviračių juostas, prašoma statyti kitose Žvėryno gatvėse.

Dviračių juostomis dviratininkai turės važiuoti ta pačia eismo kryptimi, kaip ir automobiliai.

Gyventojai apie planuojamus ženklinimo darbus bus informuoti likus ne mažiau nei dienai iki planuojamo ženklinimo pradžios. Ilgesniam laikui išvykstantys gyventojai prašomi nepalikti automobilių Naugarduko ir Kęstučio gatvėse.

Vairuotojai prašomi būti atidūs, vadovautis pirmumo taisyklėmis ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius dviratininkus.