-
„Kauno energija“ atveria paslaptingą erdvę Petrašiūnuose 2
Galimybė dalyvauti industrinėse ekskursijoje sulaukė didžiulio susidomėjimo.
„Gana netikėta, bet visos vietos į ekskursijas buvo užpildytos per dvi dienas. Bendrovė ieško galimybių surengti papildomų ekskursijų. Dar yra likę vietų į instaliaciją „Lengvai pakylėtas slėgis“, kuri vyks įspūdingoje erdvėje Petrašiūnų elektrinės viduje“, – „Kauno dienai“ sakė „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
Jis pabrėžė, kad rugpjūčio mėnesį Kaune pirmą kartą vyks AB „Kauno energija“ organizuojamas festivalis „Transformacijos“. Planuojama, kad festivalio metu istorinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje apsilankys iki 5 tūkst. smalsuolių.
Pasak Š. Bulotos, lankomiausių ir populiariausių miesto renginių sąraše atsidurti siekiantis festivalis visuomenei atveria vieną įdomiausių ir mistiškiausių pramoninių objektų.
Tuo galėjo įsitikinti vakar surengtos pirmos ekskursijos dalyviai.
Profesionalūs gidai vedžiojo po neįprastų agregatų pilnus pastatus, klaidžius elektrinės teritorijos kiemelius ir pasakojo šio objekto, kuris tarpukario metais buvo gigantiška įmonė, reikšmę Kauno vystymuisi ir įtaką formuojantis miesto tapatybei.
Gidas Jonas Oškinis atkreipė dėmesį, kad prieš 100 metų Petrašiūnai buvo ne miesto dalis, bet valsčius.
„Tai buvo tiesiog kaimiška teritorija. Viskas ėmė keistis, kai čia sumanyta statyti pagrindinę Kauno ir Lietuvos elektrinę. Taip Petrašiūnuose prasidėjo didelės permainos, kurias lėmė augantis elektros energijos poreikis. Kodėl pasirinkti Petrašiūnai? Čia buvo nederlingos, todėl pigios žemės, šalia – Nemunas. Įrenginių aušinimo sistemai reikėjo labai daug vandens. Buvo kalbama, kad Petrašiūnų elektrinė per dieną sunaudodavo tiek vandens, kiek visas Kauno miesto vandentiekis“, – pasakojo gidas.
Regimanto Zakšensko nuotr.
J. Oškinis neslėpė, kad elektrą naudojantys tuometiniai kauniečiai elektrinės nemėgo, ir ne be pagrindo – jos tiekiama elektros energija buvo brangi, nes elektrinę valdžiusi belgų įmonė naudojosi absoliučiu monopoliu.
Greta įmonės teritorijos iki šiol stovi tuometiniams specialistams statyti mūriniai daugiabučiai, turėję net vonios kambarius, o tai tarpukariu buvo didžiulė retenybė ir prabanga.
Pagrindinis Petrašiūnų elektrinės kuras tuo metu buvo durpės.
„Anglis reikėdavo atsivežti, o durpės – šalia. Tiesa, durpės pasitaikydavo nekokybiškos, sumaišytos su ledu“, – sakė J. Oškinis.
„Nieko nuostabaus. Ir dabar taip pasitaiko. Atvežtame biokure randame ir ledo gabalų, ir metalo, ir net padangų“, – gido pasakojimą papildė ekskursijos dalyvius lydėjęs ir savo pasakojimais ir patirtimi mielai dalijęsis Petrašiūnų elektrinės gamybos vadovas Ernestas Verikas.
Atsakydamas į klausimus, jis informavo, kad „Kauno energija“ dabar gamina apie 40 proc. miestui reikalingos šilumos.
Per parą žiemos metu elektrinėje sudeginama dvylika sunkvežimių biokuro.
Šventė: ekskursijomis, kurios yra festivalio „Transformacijos“ dalis, bendrovė „Kauno energija“ pažymi savo veiklos 60-metį. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Gidas Deimantas Ramanauskas pasakojo dramatiškas istorijas, Petrašiūnų elektrinėje nutikusias karo ir pokario metais.
Ekskursijomis, kurios yra festivalio „Transformacijos“ dalis, bendrovė „Kauno energija“ pažymi savo veiklos 60-metį. Daugiau informacijos: www.festivalistransformacijos.lt.
-
Kaunas pristato naują erdvę inovacijoms: tvarias verslo idėjas paversti realybe galės visi
Stiprins žiedinę ekonomiką
Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje (Studentų g. 54) įkurta švariųjų technologijų ir mokymų erdvė. Čia lankytojai gali naudotis 3D spausdintuvais, kompiuteriais su modeliavimui skirta įranga, lazerinėmis pjaustymo staklėmis, ploteriavimo įrenginiu, siuvimo mašinomis. Taip pat įrengtos patalpos mokymams ar teminiams susirinkimams.
Dirbtuvėse galima taisyti, apdoroti ar perdirbti elektronikos priemones, medieną bei plastiką. Veikia medienos ir aliuminio apdirbimo bei lazerinės pjaustymo staklės, diskinis pjūklas.
„Tvarumas – viena esminių Kauno strateginių sričių. Atverdami dirbtuves, dar labiau stipriname žiedinės ekonomikos procesus mieste. Skatinsime motyvuotus bei kūrybingus žmones drauge įgyvendinti idėjas, pažinti ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, o rezultatus pristatyti tarptautiniuose projektuose“, – naują iniciatyvą mieste sveikino Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Pasak vicemero, nauja erdvė skirta ne tik mokslo atstovams, bet prieinama ir visiems kauniečiams.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Keis įsisenėjusias nuostatas
„Šis inovatyvių technologijų centras – didelių dalykų pradžia. Norime kuo daugiau atliekų prikelti antram gyvenimui ir paversti jas naudingais daiktais.
Erdvė padės kūrėjams išbandyti naujus verslo modelius, pasitikrinti savo idėjas, net jei tam neturi resursų ar pakankamai žinių. Dirbtuvėse vyks ne tik naudojimosi technika mokymai, bet ir kūrybinės sesijos“, – pasakojo Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas V. Varžinskas.
Pasak pašnekovo, naujoji inovacijų erdvė ženkliai prisidės prie tolesnio Kauno augimo žaliojo kurso kryptyje ir siekiamų bei įgyvendinamų pokyčių mieste.
Strateginį plėtros planą iki 2030-ųjų neseniai patvirtinęs Kaunas ypatingą dėmesį skyrė tvarumo idėjoms. Šį dokumentą rengusi darbo grupė iškėlė tikslą keisti įsisenėjusią nuostatą, esą žiedine ekonomika siekiama tik sumažinti išmetamų atliekų kiekį. Tikrasis poveikis ir rezultatas – žymiai platesnis bei daugiau aprėpiantis: mažinti ekonominę priklausomybę nuo pirminių išteklių gavybos šalies viduje ir ypač už jos ribų.
Kaunas – tarp pažangiausių miestų
Žiedinės ekonomikos kūrybinės dirbtuvės – bendras Kauno miesto savivaldybės, KTU bei ISM Ekonomikos ir vadybos universitetų projektas. Įranga įsigyta įgyvendinant Europos Sąjungos „Horizon2020“ programos projektą „Pop-Machina“ (ang. Collaborative Production for the Circular Economy; a Community Approach). Investicijų vertė įrangai įsigyti siekia 100 tūkst. eurų.
„Pop-Machina“ projekto tikslas – sukurti novatoriškus sprendimus, siekiant miestų gyventojus aktyviai įsitraukti į veiklas, grindžiamas žiedinės ekonomikos principais, šiuos sprendimus ištestuoti ir paruošti rekomendacijas jų taikymui kitose šalyse.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės dr. Justinos Gineikienės, tuo pačiu tikslu įgyvendinami moksliniai tyrimai. Jų rezultatai padeda ne tik suvokti, kaip didinti žiedinių produktų populiarumą, bet ir suteikia rekomendacijų, kaip geriausia steigti žiedines kūrėjų dirbtuves kituose miestuose, kaip skatinti gyventojus tapti kūrėjais, o savo pomėgius kurti išvystyti į tvarius smulkius verslus.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
„Žaliąsias idėjas gvildenantiems gyventojams čia bus padedama jas išsigryninti. Tuo tarpu tiems, kurie sumanymus jau įgyvendina – išsiaiškinti galimybes verslą vykdyti efektyviau, sparčiau, didesnėmis apimtimis“, – teigia prof. dr. J. Gineikienė.
Norintieji apsilankyti laboratorijoje turi užsiregistruoti specialiai tam sukurtoje sistemoje. Čia taip pat skelbiamas erdvių ir įrangos užimtumo tvarkaraštis.
-
Šimtmetį švenčiantis teatras iš scenos persikėlė į unikalią galeriją
Istoriniu keliu
"Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją" – taip vadinasi nuo fasado, praėjimo takelio iš Laisvės alėjos, pro vidinį kiemelį, teatro garažus iki Kęstučio gatvės Mažųjų scenų kiemelio ir medinio namelio su katinu vedantis meninių objektų kelias. Jau paklydote? Šios galerijos palydovais taps 100 metų teatro istorijos epizodai, išlaisvinti iš įprastų istorijos rėmų, ir, žinoma, asmenybės, kūrusios šį teatrą.
Vienuolikos kūrinių parodoje jungiasi ir maišosi ne tik asmenybės, praeitis ir dabartis, bet ir skirtingos medijos, meninės formos: skulptūra, fotografija, gatvės menas, keramika, stiklo ir instaliacijos menas pasakoja apie profesionalaus teatro gimimą, kūrimąsi, šiandieninę brandą.
Paroda, kaip ir pats teatras bei jo istorija, – laisva, nevaržoma, neribojama taisyklių ir normų, o, svarbiausia – atvira žiūrovo interpretacijoms.
Neįprastoje parodoje pateikiama alternatyvi profesionalaus teatro istorijos versija: čia nėra chronologijos, linijinio pasakojimo, aiškaus naratyvo. Paroda, kaip ir pats teatras bei jo istorija, – laisva, nevaržoma, neribojama taisyklių ir normų, o, svarbiausia – atvira žiūrovo interpretacijoms, pokalbiui apie teatro praeitį, dabartį ir ateities formas.
Atradimų erdvė
"Teatro galerijos idėja kilo iš noro įdomia ir netradicine forma perteikti teatro istoriją, pažadinti smalsumą ir atrasti teatrą netradicinėse erdvėse, juk teatras visais laikais buvo stebinantis ir maištaujantis!" – sako generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė.
Šmaikštu: NKDT nuo šiol prasidės ne nuo rūbinės, bet nuo „Teatrobromo“.
Šiai idėjai išpildyti puikiai tiko įvairius kūrybinius tarpsnius mačiusios lauko erdvės – nuo modernaus teatro kiemelio prie tarnybinio įėjimo iki archajiškų Mažųjų scenų kiemelio pastatų sienų, kurias savitai įveiklino šiuolaikiniai menininkai.
"Nors parodos idėja buvo pradėta vystyti dar vasarą, prie nuoširdaus jos įgyvendinimo prisidėjo daugiau nei pusšimtis žmonių, siekusių suspėti įgyvendinti visus sumanymus ir pritaikyti erdves, tačiau susiklosčiusios parodos atidarymo aplinkybės nustebino visus. Taigi belieka tikėtis, kad, pasibaigus karantinui, metus veiksianti teatro galerija bus malonių ir netikėtų teatro atradimų erdvė, pažintis su šiuolaikiniais menininkais ir įvairiomis meno formomis, taip pat ir puikus apšilimas prieš vyksiančius spektaklius po ilgai trukusio online sezono", – viliasi A.Burovienė.
Asmenybės ir motyvai
Į šimtamečio teatro ir asmenybių pasaulį simboliškai įveda NKDT archyvinių ir teberodomų spektaklių plakatų reprodukcijos ir menininko Vytenio Jako gatvės meno kūrinys "Teatrobromas". Kūrinys gimė iš pažinties su teatru ir įvietintų istorijų. Ant sienos pasitinkantis užrašas "Tai ne teatras" gimė iš šio namo laiptinės gyventojų frazės, sakomos Ilgosios salės beieškantiems žiūrovams. "Teatrobromas" kupinas dviprasmybių ir ironijos. Jį paveikė nesustojanti suktis pandemijos grandinė, veiklos online, personažų susidvejinimas tarp tikrovės ir iliuzijos, o ir pati arka, jungianti Laisvės alėją su paslaptingu teatro kiemu, primygtinai kelia klausimą, kur yra riba tarp teatro ir realybės? Teatras tai, ar ne teatras?
Įžengus giliau į teatro kiemą-galeriją, pasitinka skirtingų disciplinų ir kartų menininkų – Leono Striogos, Tado Vosyliaus, Alekso Andriuškevičiaus, Miglės Zdanavičiūtės, Milenos Pirštelienės, Valdos Verikaitės, Dainiaus Ščiukos, Tado Vincaičio Plūgo kūriniai. Juose atgarsį randa standartus laužanti režisūra, nepamirštami vaidmenys, įspūdinga ir subtiliai metaforiška scenografija.
Prie teatro tarnybinio įėjimo rymo žymaus skulptoriaus L.Striogos skulptūros eskizas, vaizduojantis dramaturgą Juozą Grušą. Šis gipsinis eskizas buvo sukurtas dramaturgui dar gyvam esant ir labai jam patiko. Norisi tikėti, kad jis kada nors iš tiesų virs Juozo Grušo skulptūra ir įsitaisys kur nors Laisvės alėjoje netoli teatro. Juk šiame teatre buvo pastatyti daugelis jo kūrinių, o jo dramos "Barbora Radvilaitė", "Herkus Mantas" virto šimtmečio legendomis.
Spektaklių aidai
Vidiniame teatro kieme – dar du objektai: menininkės Miglės Zdanavičiūtės instaliacija "Hamleto" tema ir netrukus įsikursianti tarpdisciplininio meno kūrėjo Tado Vosyliaus minimalistinė skulptūra "Įsikūnijimas".
Miglė Zdanavičiūtė savąja "Hamleto" interpretacija kuria asociacijų tinklą tarp šiuolaikinių lietuviškų "Hamleto" pastatymų: nuo Eimunto Nekrošiaus ir Oskaro Koršunovo versijų iki režisieriaus Vido Bareikio "Hamleto" (2015) Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Pilna vaizdo versija pasiekiama dramos teatro interneto svetainėje (tiny.cc/TeatroGalerija100)." Tado Vosyliaus darbas aprėpia teatro procese dalyvaujančių kūrėjų emocijų piktogramas, būsenas, reakcijas, santykius.
Paslaptis: medinuko, esančio adresu Kęstučio g. 64, languose – mozaikų žaidimą primenanti instaliacija teatro tema.
Teatro ir gyvenimo prasmę apmąsto ir Alekso Andriuškevičiaus instaliacija "Klavyrai". Ją, tarsi klavišinį instrumentą, sudaro du klavišai-kūriniai: konceptualus kūrinys "Viskas labai gerai", iš ciklo "Pasikartojimai", ir smėlio instaliacija "Gulsčiukas". Teatro gurmanai turėtų atpažinti jo sąsają su J.Jurašo spektakliu "Smėlio klavyrai".
Pro akis neprasprūs Tado Vincaičio-Plūgo ir Karolio Grubio grandiozinis sienos piešinys, skirtas teatro pirmeiviams įamžinti. Į jus žvelgia tarpukario teatro asmenybės: dramaturgė, literatūros ir meno kritikė, visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, režisierius Jonas Vaičkus ir jo trupės aktorius Petras Kubertavičius.
Už posūkio pamatysite unikalų teatre veikusios pantomimos trupės leisto sienlaikraščio fragmentą, kurį apipavidalino pats trupės įkūrėjas Modris Tenisonas! Smagiai leisitės po tarpukario karikatūrų galeriją, pašiepiančią to meto kultūrinius įvykius ir asmenybes. Ir štai, atsidursite vidiniame kieme. Apleisto teatro pastato languose sutiks įsikūręs keramikos ir stiklo menas.
Menininkės Milenos Pirštelienės keraminius paveikslus "Scenos etiudai" įkvėpė žymios scenografės Janinos Malinauskaitės kūryba. Be J.Malinauskaitės scenovaizdžio neįsivaizduojami ryškiausi XX a. 7 ir 8 dešimtmečio Kauno dramos teatro spektakliai. Keraminiuose paveiksluose – simboliai iš režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklių "Lopšinė", "Karalius Ūbas", "Unija", "Raudona ir ruda" bei režisierės Irenos Bučienės "Sielų mainai". Už M.Pirštelienės kūrinių eksponavimo erdvės – senų spektaklių rekvizito sandėlis, kaip simbolis seno daikto, rasdavusio naują paskirtį Janinos Malinauskaitės scenografijoje.
Aplodismentai kūrėjams
Stiklo menininkės Valdos Verikaitės kūrinys "Teatro atspindžiai"– duoklė aktoriaus profesijai. Kiekvienas langas – tarsi kadras iš spektaklio. "Amerika pirtyje", "Barbora Radvilaitė"... scenografijos fragmentai, įsimintiniausi kostiumai...
Išėję aktoriai, kurie vaikščiojo šio teatro koridoriais, ruošėsi spektakliui grimo kambariuose, lenkėsi publikai, šiandien žvelgia iš stiklo atspindžių. "Aktorių žvilgsniai, atsispindintys fotoobjektyve, veidrodyje, lango stikle, leidžia mūsų vaizduotei keliauti laiku, susitapatinti su asmenybe, personažu, pajusti kūrėjo trapumą ir kūrinio amžinybę", – sako V.Verikaitė.
Mažųjų scenų kiemelyje, kur jūsų laukia spektakliai "Palata", "Vėjas gluosniuose" ir kiti, pasitiks šiandienės teatro trupės narių atvaizdai iš fotomenininko, portretisto Dainiaus Ščiukos ciklo "O koks tu, kai nevaidini?"
Parodą kuravo ir rengė VDU Meno kuratorystės programos ir VU Kūrybos komunikacijos programų studentės Milda Gineikaitė, Agnė Taliūtė, Deimantė Patumsytė, Julija Selezniova ir Viltė Mykolaitytė, Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas Edgaras Klivis ir generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė. Parodą rengiant savo archyvais pasidalijo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Kauno apskrities viešosios bibliotekos senųjų ir retų spaudinių skyrius.
Teatro maršrutas
NKDT kviečia saugoti save ir kitus, tad parodą "Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją" aplankyti virtualiai audiogido dramosteatras.lt puslapyje ar naudojantis programėle "walk15". Čia kiekvienas objektas įgarsintas aktoriaus Dainiaus Svobono balsu ir įamžintas nuotraukoje. Taip galima išvysti ne tik visus parodos objektus, bet ir papildyti žinias apie seniausią, bet nesenstantį Lietuvos teatrą.
O jeigu ir dar pasirodys maža, tai jums turėtų patikti VšĮ "Kaunas IN" parengtas maršrutas "100 metų teatro"! Maršrutas yra įkvėptas ir dedikuotas profesionalaus teatro 100-mečiui paminėti ir atrasti Kauną per teatrą ir jo istoriją, asmenybes. Pasakojimas keliauja nuo Miesto sodo, kuriame dar XIX a. iškilusiame Valstybės teatre debiutavo ir drama, ir opera, užveda į Nacionalinio Kauno dramos teatro galeriją "Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją" ir vingiuoja į kitus mikrorajonus, slepiančius teatro ženklus. Kauno gatvės, skverai, pastatai ir visa, kas tarp jų, yra viena didelė scena. Virtualioji maršruto nuoroda https://kaunastika.lt/map/100-metu-teatro.