-
Prie Kauno lėlių teatro prisėdusi marionetė kviečia nusifotografuoti 6
Kuria naują legendą
„Naujas įdomus kūrinys prie Lėlių teatro ne tik traukia smalsius praeivių žvilgsnius, bet ir savotiškai žymi teatro atsinaujinimą, naujo sezono atidarymą po pastato rekonstrukcijos. Džiugu matyti, kaip Kaune kultūros įstaigos viena po kitos gražėja, darosi šiuolaikiškesnės ir jaukesnės lankytojams“, – pokyčių svarbą pabrėžė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.
Iš bronzos ir pilko granito nulieta naujoji menininko Luko Šiupšinsko skulptūra vaizduoja gyvą lėlių teatro marionetę, kuri per savo pietų pertrauką sėdi ant suoliuko su puodeliu kavos ir kruasanu.
„Personažas yra tarsi lėlių teatro darbuotojas, kuris ne vaizduoja konkretų pasakų personažą ar spektaklio veikėją, o kuria naują Kauno legendą. Skulptūrai gyvumo ir papildomo scenarijaus sukuria šalimais nutūpusi varna, besikėsinanti į kruasaną. Jos personažas pagal kūrinio logiką taip pat yra tarytum lėlė, o ne realistinis gyvūnas“, – savo kūrinį pristato skulptorius L. Šiupšinskas.
Papildė akcentų kolekciją
Marionetė drauge su į jos maistą besitaikančia varna įsikūrė Lėlių teatro kiemelyje, netoli miesto sodo. Jas pastebėti galima ir einant Laisvės alėja – tereikia pro bromą įeiti vidun, pagrindinio teatro įėjimo link.
Pasak S. Kairio, naujas akcentas neabejotinai sulauks ne tik kauniečių, miesto svečių žvilgsnių, bet ir fotoaparatų blyksčių.
Personažas yra tarsi lėlių teatro darbuotojas, kuris ne vaizduoja konkretų pasakų personažą ar spektaklio veikėją, o kuria naują Kauno legendą.
„Pastebime tendenciją, kad žmonės mėgsta nusifotografuoti su miestą puošiančiais akcentais. Kai kurie specialiai ieško, kur jie pasislėpę, „kolekcionuoja“ nuotraukas su menininkų kūriniais. Ir tai tik parodo, kad menas miesto gatvėse – ne tik gražus, bet ir gyvas“, – pridūrė Kauno mero patarėjas.
Matydamas tokį kauniečių pomėgį, autorius L. Šiupšinskas, kurdamas skulptūrą, ant suolelio greta marionetės specialiai paliko vietą prisėsti ir norintiems nusifotografuoti.
Unikalus idėjų konkursas
Marionetė ir varna – jau nebe pirmas šio skulptoriaus darbas, papildęs vis labiau gausėjančią „Kauno akcentų“ kolekciją. Kauno senamiesčio prieigas ties išėjimu iš požeminės perėjos Vilniaus gatvės pradžioje nebe pirmus metus saugo ZenTriušis, o greta Zanavykų turgavietės praeivius pasitinka legendinė senbernarė Bitė.
Nemažo kauniečių bei miesto svečių dėmesio susilaukia ir dar vienas L. Šiupšinsko kūrinys – Santakos parke įsitaisęs Žmogus kankorėžis.
„Kauno akcentai“ – tai analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias Kauno vietas. Komisijos patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė, kviečianti menininkus siūlyti savo kūrybinius sumanymus ir įgyvendinti juos įvairiose Kauno erdvėse.
Nuo programos pradžios per pastaruosius kelerius metus visame mieste jau galima suskaičiuoti 41 akcentą. Daugiau informacijos apie konkursą – internete.
-
Naujas akcentas Kaune: ant sienos įsitaisė „Šviesos nešėjas“ 10
Nukels į antikos laikus
Kūrinio autorius Vytenis Jakas sieninės tapybos ir veidrodinės mozaikos elementais inkrustuotą „Šviesos nešėją“ nusprendė piešti tuščioje pastato nišoje. Pasak autoriaus, Kaune beveik nėra klasikinės architektūros pastatų, kurių fasadus puoštų antikinės skulptūros, kaip, pavyzdžiui, Europos didmiesčiuose. V. Jako teigimu, savotiška „tuštuma“ arba tuščioji niša tarsi skatina ieškoti dialogo, jos „užpildymo“ galimybės, laikantis ir tradicijos, ir šiuolaikinio meno principų.
Piešinio veikėją autorius taip pat pasirinko ne be reikalo. Tai – antikos tapytojo skulptūrą primenančio herojaus figūra.
„Mąslus, žemyn į praeivius nukreiptas personažo žvilgsnis skatina žiūrovą mąstyti, bandyti išsiaiškinti. Kiekvienas žmogus turi galimybę atrasti savų prasmių, įžvelgti sąsajų su savo turimomis žiniomis“, – teigė V. Jakas.
Kuria iliuziją
Į „Šviesos nešėją“ galima ne tik pažiūrėti – piešinys tarsi savotiškai bendrauja su praeiviais. Kūrinio personažas kairėje rankoje laiko dailininko paletę, o dešinėje – teptuką, inkrustuotus šviesą atspindinčia veidrodėlių mozaika. Inkrustuoti dailės reikmenys blykčioja atspindėdami natūralią saulės, dirbtinę gatvės žibintų bei pravažiuojančių automobilių šviesas, bet kartu interaktyviai mirga ir nuo gatvėje nuolat vykstančio judėjimo, atspindi ir laužo akiratin patekusių objektų spalvas, formas.
„Kauno akcentai“ – tai analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias Kauno vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 23 akcentai, o artimiausiu metu bus įgyvendinta dar 12 projektų. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti čia – http://akcentai.kaunas.lt.
-
Ramybės parke – naujas „Kauno akcentas“: fontanas virto batutu 3
"Fontanas" – taip vadinasi dar vienas dizaino objektas mieste, kurį sukūrė VšĮ "Inovatyvūs kūrybiniai projektai".
Ne vieną dešimtmetį nenaudojamas objektas buvo jau nebepanašus į fontaną – metaliniai strypai ir betono nuolaužos kėlė pavojų parko lankytojams ir smalsiems vaikams iš darželių ir dienos centrų, žaidžiantiems aplinkui. Kauno musulmonų bendruomenė, kuriai priklausančioje teritorijoje stovi fontanas, iš pradžių planavo jį išardyti ir užpilti žeme, tačiau, pasiūlius jį paversti vaikų žaidimo aikštele, iš karto sutiko.
Morfai nuotr.
"Jiems iškart patiko mūsų idėja, todėl ją bendruomenė nusprendė palaikyti ne tik morališkai", – portalui kauno.diena.lt pasakojo kūrinio autorius Morfai, kurio darbai puošia ne vieną Kauno pastatą.
Idėją apleistą objektą paversti rytietiškais motyvais ornamentuota ir visuomenei atvira erdve Kauno musulmonų bendruomenė palaikė ir finansiškai – projektui įgyvendinti skyrė 3 tūkst. savo lėšų.
Naujojo "Kauno akcento" autorius pasakoja, kad idėja šiam projektui kilo spontaniškai – norint dar labiau pagyvinti gražėjantį Ramybės parką.
"Fontanas jau kone 50 metų buvo apleistas, todėl norėjosi į atgaivinti. Kadangi visuomet stengiuosi sugalvoti kažką originalaus, šis kūrinys buvo ne išimtis. Mano žiniomis, tokio laisvai kiekvienam prieinančio batuto Kaune kol kas nėra", – detalizuoja Morfai, kuriam techninius projekto sprendimus padėjo įgyvendinti keramikas Gediminas Šibonis.
Baseino sienelės priderintos prie mečetės fasado, todėl nudažytos baltai, ornamentuose vyrauja melsva spalva. Ant krašto sudėti mediniai suoliukai. Dugne išlieta guminė danga, o viduryje įrengtas didelis batutas.
Rugpjūčio pabaigoje Ramybės parke vykstančios šventės metu jau buvo galima pamatyti šį naują kūrinį, tačiau jo išbandyti nebuvo leidžiama. Pasak autoriaus, buvo laukiama išvadų, ar ši pramoga – saugi.
"Šiandien jau turime visus atsakymus ir patvirtinimus, kad meninė instaliacija atitinka saugos reikalavimus. Tiesa, rekomenduojame ant batuto šokinėti po vieną, taip pat yra nustatyta 120 kg svorio riba", – patarimus planuojantiems išbandyti šią pramogą žeria Morfai.
Menininkas ragina aktyviai naudotis naujai atsiradusiu batutu ir primena, kad jis atviras visiems.
Portalas jau rašė, kad visai neseniai Kauno centre, ant Kęstučio gatvėje esančio pastato sienos, atsirado didžiulio šuns piešinys, kurį sukūrė Morfai. Šis menininko darbas nuo rudens pasitiks svečius iš užsienio ir kitų Lietuvos miestų, kurie gyvens "Solo Society" studentų namuose.
