Pašto ženklo nominalas – 1,2 euro, tiražas – 17 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Druskininkų pašte, adresu M. K. Čiurlionio gatvė 111.

Naujajame pašto ženkle bus vaizduojama Druskininkų panorama.

Tai – jau antras Lietuvos kurortams dedikuotas pašto ženklas. Pirmasis, skirtas Palangai, buvo išleistas 2021-ųjų kovą.

Anot Lietuvos pašto, Druskininkai – seniausias ir didžiausias ištisus metus veikiantis Lietuvos balneologijos, purvo ir klimato terapijos kurortas.

Oficialia Druskininkų, kaip kurorto, įkūrimo data laikomi 1794 metai. Tuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis dekretu suteikė Druskininkams gydomosios vietovės statusą.

Pašto ženklo nominalas – 0,75 euro centai, tai reiškia, kad korespondenciją, pažymėtą šiuo pašto ženklu, galima siųsti ir į užsienį.

Pašto ženklų tiražas – 40 tūkst., jie išleisti lapeliais po dešimt pašto ženklų. Su pašto ženklais bus išleistas pirmos dienos vokas ir analogiškas atvirukas – kartmaksimumas.

Lututė, kuri gyvena visame Šiaurės pusrutulyje spygliuočių, rečiau – mišriuosiuose miškuose, savo pavadinimą gavo dėl ypatingo švelnaus ūbavimo, kuris jau nuo vasario per tuoktuves skamba miškuose – lu-tu-tu.

Tai – viena mažiausių ir todėl, turbūt, paslaptingiausių Lietuvos pelėdų. Ji dažnai tupi prigludusi prie medžio kamieno ar lindi drevėje, o jeigu skraido – praktiškai be garso, todėl šį mažą paukštelį pastebėti gali tik laimingieji.

Kaip ir visos pelėdos, lututė aktyvi būna naktį, o dieną slepiasi tarp medžio šakų arba uokse sukrautame lizde, kuriame kovo viduryje peri 4-5 it teniso kamuoliukai apvalius kiaušinius. Dėl savo mažo dydžio ši pelėdukė minta mažais graužikais bei mažais paukščiukais, o dėl retumo yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Menininkės Ugnės Žilytės pieštas 0,49 euro nominalo pašto ženklas šį penktadienį bus išleistas 100 tūkst. egzempliorių tiražu.

J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas.

Šiemet yra minimos 150-osios J. Tumo-Vaižganto gimimo metinės, 2019-ieji yra paskelbti jo metais.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. 

Ši pergalė yra unikali, nes taip Lietuva atsidūrė prie šalių-pionierių, kurios pirmosios pripažino lygias vyrų ir moterų teises – Prancūzija teisę balsuoti moterims suteikė tik po Antrojo pasaulinio karo, o Šveicarijoje to teko laukti net iki 1971 metų. Pirmoji įteisinusi moterų balsavimo teisę buvo Naujoji Zelandija – tai šalyje įteisinta buvo 1893 m. Pašto ženklo vertė – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vienetų.

Nors kartu su vyrais prisidėti prie valstybės valdymo Lietuvos moterys gali jau šimtmetį, kelias iki šios pergalės nebuvo lengvas. Pirmasis organizuotas moterų, kovojančių už lygias teises bei galimybę balsuoti (sufražisčių), judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti – kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Tik po 13 metų – 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

Už moterų teises Lietuvoje kovojo ir iš istorijos žinomos moterys – rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja Ona Mašiotienė ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja, pirmoji moteris masonė Lietuvoje Felicija Bortkevičienė.

Šiai progai paminėti skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Justinas Dadonas. Kartu su pašto mokos ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti proginiu pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte.

Drąsus, kontroversiškai visuomenės priimtas jo kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ vaizduojamas ant 0,99 Eur vertės pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodys penktadienį, rugsėjo 14 d.

„Š. Sauka meno mylėtojų akiratyje yra jau gerus dvidešimt metų, tačiau vis dar nenustoja stebinti – jam užtenka nutapyti vieną paveikslą, ir jis tampa labiausiai aptarinėjamu Lietuvos meno kūriniu. Taip nutiko ir su „Paveikslu Lietuvos vardo tūkstantmečiui“, kuris šiuo metu kabo Lietuvos Prezidentūroje – vienus Š. Saukos paveikslo idėja pašiurpino, kiti liko sužavėti, tačiau abejingo nėra nei vieno. Bet juk tokia ir yra meno paskirtis? – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. – Lietuvos valstybės šimtmečio kontekste šis paveikslas itin simboliškas, nes meno forma primenama Lietuvos istorija. Paveikslas provokuoja ir priverčia susimąstyti, tad šio pašto ženklo sklaida po visą pasaulį primins, kokį kelią nuėjome kaip valstybė ir visuomenė bei atkreips dėmesį į sunkią, bet garbingą Lietuvos praeitį“.

Paveikslo, kuris žiniasklaidoje buvo pakrikštytas „ne silpnų nervų žmonėms“, centre vaizduojami iš žmonių kūnų pastatyti milžiniški rūmai, simbolizuojantys Valstybę – tai mūsų istorija, sudėta iš ją kūrusių žmonių gyvenimų. Šalia rūmų parimęs žaizdotas, pūliais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu. Po jo kojomis – šią Valstybę kūrę nuogai išrengti paprasti ir vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelnę įvairių epochų bei laikmečių visuomenės veikėjai: rašytoja Žemaitė, poetas Julius Janonis, dainininkas Virgilijus Noreika, poetas Bernardas Brazdžionis, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, kunigas ir poetas Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys, kardinolas Vincentas Sladkevičius ir daugybė kitų. Šią sceną kairiame paveikslo kamputyje stebi susimąsčiusi mergaitė ryškia suknele – Lietuvos ateitis.

Su Š. Saukos kūrybai skirtu pašto ženklo bloku „Šiuolaikinis lietuvių menas. Tapyba“ apyvartoje pasirodys pirmosios dienos vokas, o penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Pašto ženklo blokas bus išleistas 15 tūkst. egzempliorių tiražu.

Pašto ženklų serijai „Šiuolaikinis lietuvių menas“ pradžią 2015 m. davė dizaineris Juozas Statkevičius – jo kurtas pašto ženklas, skirtas Lietuvos madai, buvo pirmasis. 2016 m. specialiame menui skirtame pašto ženkle buvo pavaizduotas Petro Repšio grafikos darbas „Sėdinti“, o 2017 m. – Algirdo Kuzmos skulptūra „Lozoriau, kelkis“.

Š. Sauka gimė 1958 metų rugsėjo 11 dieną Vilniuje. 1985 m. baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), menininkas stebino produktyvumu ir meistryste, kasmet nutapydamas po didelį arba du mažesnius paveikslus. 1989 m. trisdešimtmetį atšventusiam menininkui už paveikslą „Žalgirio mūšis“ buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.