„Lietuvos perkamos artilerijos radarų sistemos reikšmingai sustiprins artilerijos pajėgumus“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, šių radarų tikslas – pagal paleistų sviedinių trajektoriją nustatyti priešininko netiesioginės ugnies sistemų pozicijas ir užtikrinti greitą atsaką į priešo ugnį.

„Tai labai svarbus pirkinys“, – pabrėžė ministras.

Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministerijų pasirašytas susitarimas taip pat numato galimybes bendradarbiauti daugiafunkcinių radarų palaikymo srityje. Svarstoma ir apie Lietuvos gynybos pramonės galimą dalyvavimą įgyvendinant panašius projektus.

Lietuvos perkamos artilerijos radarų sistemos reikšmingai sustiprins artilerijos pajėgumus.

Projekto vertė – 126,7 mln. eurų. Į šią kainą taip pat įeina logistinis paketas: techninė dokumentacija, operatorių ir priežiūrą atliksiančio techninio personalo parengimas, pirminis atsarginių dalių paketas, specialiųjų įrankių komplektas bei testavimo įranga.

Planuojama, kad pirmos radarų sistemos į Lietuvą bus pristatytos 2026 metais.

Bendradarbiaujant su Nyderlandų kariuomene, artilerijos radarų sistemos „Thales GM200 MM/C“ kurtos kaip daugiafunkcinės sistemos, todėl prireikus jos galės būti naudojamos ir oro erdvei stebėti, ir gali būti integruotos į oro gynybos sistemas.

Sistemas „Thales GM200 MM/C“ yra įsigijusios Nyderlandų, Norvegijos kariuomenės.  

Kariuomenė išsamiau nekomentavo būsimo pirkinio detalių motyvuodama noru apsaugoti techniką nuo kontrpriemonių. Pasak jos, kovos su dronais pajėgumus ji vysto jau ne pirmus metus.

„Pagrindinė priežastis – bepiločių skraidyklių išpopuliarėjimas, prieinamumas bet kuriam žmogui ir iš to kylančios rizikos. Kariuomenė turi apsaugoti savo infrastruktūrą, veiklą ir karius nuo neteisėto informacijos rinkimo, objektų patekimo į draudžiamas teritorijas ir kitų rizikų“, – teigiama komentare BNS.

Pasak Lietuvos kariuomenės, dar prieš kelerius metus prasidėjo pirmieji svarstymai apie „antidronines“ priemones, vertinti įvairūs variantai, o pasirinkti naudojami ir plėtojami toliau.

„Priemonių specifikacijų, kurių nėra viešai, komentuoti negalime, siekdami apsaugoti savo įrangą nuo galimų „priešnuodžių“, – teigia kariuomenės atstovai. 

Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas šią savaitę paskelbė įrangos pirkimo konkursą. Jo specifikacijoje skelbiama, kad komplektą sudaro bepiločių orlaivių (BO) radijo ryšio aptikimo įrenginys ir jų užkardymo sistemų priemonė.

Aptikimo įrenginys apie rastus dronus arba valdymo pulto signalus turėtų pranešti LED indikacija, vibracija ir garsiniu signalu. Tuo metu užkardymo sistemų priemonė iš esmės būtų signalo slopintuvas.

„Priemonė skirta BO valdymo, vaizdo perdavimo ir navigacijos signalų slopinimui sukeliant radijo trikdžius šių technologijų naudojamuose dažniuose diapazonuose“, – rašoma dokumente.

Kariuomenė nurodo, kad batalionas yra vienas iš keturių Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) padalinių. Jo užduotys apima specialiąją žvalgybą, reidus, pasalas, vietovės blokavimą ir paramą ugnimi.

Pirkimą vykdo Gynybos resursų agentūra, pirkiniui ketinama skirti apie 39,6 mln. eurų, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Su konkursą laimėjusia laivų statybos kompanija planuojama pasirašyti šiemet lapkritį, o projektą užbaigti numatoma 2022-2023 metais.

Pasak KAM, naujas tokio tipo laivas reikalingas, nes dabar šiems tikslams naudojamas laivas „Šakiai“ ir jo įranga yra pasenę bei nebeleidžia efektyviai vykdyti užduočių.

Pabrėžiama, kad vykdant žmonių paiešką ir gelbėjimą ar likviduojant taršos incidentus svarbus greitas ir efektyvus reagavimas, o 1986-ųjų gamybos perdarytas žvejybos traleris „Šakiai“, pasak KAM, nebeatitinka daugiafunkciniam laivui keliamų reikalavimų. 

„Laivui „Šakiai“ – 2017 metų birželį atliktas inspekcinis dokas, laivo korpuso būklė gera, tinkama naudoti dar 3-4 metus iki kito remonto. Laivo elektros trasų ir vamzdynų gyvavimo ciklo pabaiga neprognozuojama. Vyksta tik lokalinis problemos sprendimas – kur sugedo ten ir remontuojama“, – teigia ministerija.

Bus užtikrintas reikalaujamas jūrinis saugumas ir operatyvus reikalingų funkcijų vykdymas.

Pasak ministerijos, norint toliau eksploatuoti „Šakius“, reikėtų keisti visą elektros instaliaciją, vamzdyną, atlikti pagrindinio variklio bei dyzelinių generatorių kapitalinį remontą. Pabrėžiama, kad paieškos ir gelbėjimo tikslams esant poreikiui galima pasitelkti ir kitus Karinių jūrų pajėgų laivus.

„Tik įsigijus naują paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo laivą bus užtikrintas reikalaujamas jūrinis saugumas ir operatyvus reikalingų funkcijų vykdymas“, – nurodoma atsakyme BNS.

Be kita ko akcentuojama, kad naujasis laivas galės vykdyti avarinį gaisrų laivuose gesinimą, avarinį laivų vilkimą, vykdyti darbus naftos produktais užterštoje aplinkoje bei teikti paramą narams. Jis taip užtikrins Lietuvos nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą jūroje.

Pasak ministerijos, objektą planuojama įsigyti iš Europos Sąjungos paramos fondų lėšų. Planuojam, kad laivas bus pristatytas su visa jo funkcijoms vykdyti reikalinga įranga, visapusiškai sukomplektuotas ir paruoštas operacijoms vykdyti.

Per praėjusius metus Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras užfiksavo 68 įvykius – buvo išgelbėti 28 asmenys, gauti 8 pranešimai apie teršimo incidentus, koordinuota 14 paieškos ir gelbėjimo operacijų. 

Naujo, jokiais skiriamaisiais ženklais nežymėto automobilio, galinčio fiksuoti eismo dalyvių greitį, esą prašė pati policija.

Pareigūnų teigimu, potencialūs pažeidėjai dažniausiai saugaus greičio laikosi tik pažymėtose greičio matuoklių vietose.

Skiriamaisiais ženklais nežymėtas automobilis esą būtų efektyvesnė priemonė kovai su greičio viršijimu.

Lėšų buvo planuota skirti iš Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programos priemonės "Saugus greitis kelyje – saugi šeima".

Diskusijų dėl šio pirkinio kilo dar tuomet, kai klausimas buvo svarstomas komitetuose. Vieni politikai siūlė šiuos pinigus panaudoti vaikų žaidimų aikštelėms, kiti svarstė, ar ne geriau būtų nupirkti įrenginį, fiksuojantį automobilių stovėjimo pažeidimus.

Politikams kilo klausimų ir dėl to, kodėl policija, ką tik apsiginklavusi mobiliaisiais greičio matuokliais, žūtbūt nori įsigyti dar ir naują automobilį?

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys tarybos posėdyje sakė, kad eismo saugumo ir vaikų žaidimo aikštelių nevertėtų supriešinti.

"Saugus eismas svarbus visiems. Ir vaikams", – replikavo politikas svarstyme.

Jie pakeis kariuomenėje iki šiol naudojamus tris sovietmečiu pagamintus „Mi-8“, BNS penktadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija.

Naujieji universalūs kariniai sraigtasparniai būtų naudojami paieškos ir gelbėjimo darbams, Lietuvos kariuomenės ir šalyje dislokuoto vokiečių vadovaujamo tarptautinio NATO bataliono užduotims vykdyti.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad artimiausiu metu pradės derybas su JAV Vyriausybe dėl galimybės įsigyti sraigtasparnius, sutartį siekiama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos.

Planuojama, kad pirmieji sraigtasparniai Lietuvą pasiektų 2024 metų pabaigoje.

Anot ministerijos, JAV Vyriausybė šiuo metu ieško galimybių, kaip galėtų paremti šį pirkimą iš amerikiečių saugumo paramos lėšų.

Nauji sraigtasparniai perkami argumentuojant, kad „Mi-8“ skraidymo resursas netrukus baigsis, o prieš kelerius metus įsigyti sraigtasparniai „Dauphin“ yra daugiausiai skirti paieškai, gelbėjimui ir aplinkos apsaugos stebėsenai, bet ne kitoms užduotims.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad senų „Mi-8“ išlaikymas yra brangus, jie dažnai genda, o remontas yra rizikingas dėl komplikuoto atsarginių dalių tiekimo iš Rusijos.

Lietuva taip pat baigia derinti sandorio detales dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių JLTV įsigijimo.