Jau užregistruoti du atvejai, kai tokioms aukoms įbrukama keliolikos eurų labdara, tačiau iš jų pavagiamos keturženklės santaupos.

Rumšiškėse gyvenanti 82-ejų metų senolė lapkričio pabaigoje sulaukė į savo laidinį namų telefoną moters, pranešusios, kad rytoj atneš jai skirtą labdarą, skambučio. Senolė dar bandė įrodinėti, kad labdara jai nepriklauso. Tačiau skambinusioji buvo neperkalbama.

Kitos dienos popietę senolė sulaukė dviejų jaunų moterų. Viena iš jų buvo tamsesnio gymio.

Viešnios iš tikrųjų turėjo maišelį su maisto produktais. Tačiau padavė namų šeimininkei dar ir 200 eurų. Tačiau teigė, kad jai priklauso tik 50, todėl reikia grąžos.

Tokio dosnumo nesitikėjusi senolė nuskubėjo link savo santaupų ir netrukus viešnios jau buvo gavusios grąžą. Tačiau tada viena iš jų panoro, kad namų šeimininkė pasidalytų su ja moliūgu. Ir palydėjo senolę, išskubėjusią atsinešti peilio, teigdama, kad jos kolegė tuo tarpu užpildys atneštos labdaros dokumentus.

Atpjovus dalį moliūgo, viešnios išskubėjo savo reikalais. Tik joms išėjus, senolė pasigedo ne tik ant stalo pasidėtų 200 eurų, iš kurių atidavė grąžą, bet ir visų savo santaupų – 1 tūkst. eurų.

Į identiškus spąstus praėjusios savaitės pabaigoje pateko ir 94-erių senolė, gyvenanti Kaune – Chemijos gatvės daugiabutyje. Pas ją taip pat apsilankė dvi moterys, nešinos maišeliu su maisto produktais: koldūnais, tokiais pačiais pigiausiais vištienos kepsneliais, šaldytomis daržovėmis, sausainiais bei saldainiais. Kartu su šia labdara buto šeimininkei buvo paduoti ir 100 eurų, iš kurių 50 taip pat reikėjo grąžinti.

Atnešti grąžos išskubėjusią senolę jau lydėjo ir viena viešnia. O joms grįžus, pastarosios kolegė taip pat sugalvojo kažkokią dingstį nukreipti buto šeimininkės dėmesį. O per tą laiką jos bendrininkė grįžo prie senolės santaupų.

Viešnioms išėjus, buto šeimininkė pasigedo apie 4 tūkst. eurų.

Kaip skelbia Vilnaius apskrities pareigūnai, sukčiai, siekdami sudaryti tinkamą įvaizdį ir įgauti pasitikėjimą, profilį iliustruojančią nuotrauką dažnu atveju pasirenka tokią, kurioje nufotografuota moteris su vaiku.

Tada jie susisiekia su asmenimis, kurie ilgai negali parduoti savo siūlomos prekės – parašo būsimai aukai, kad susidomėjo parduodama preke ir nori ją įsigyti, tačiau gyvena kitame mieste ir pirkinį norėtų gauti per kurjerį.

Sukčiai paaiškina, kad patys suorganizuos prekės pristatymą. Pardavėjai dažnai susigundo tokiu pirkėjo paslaugumu, nes jiems patiems nereikia rūpintis kurjerio paslaugomis.

Pagal „scenarijų“ toliau viskas klostosi taip: sukčiai per „Viber“ programėlę atsiunčia nuorodą, kuri yra labai panaši į žinomų Lietuvos pardavimų portalų ar kurjerio paslaugas teikiančių įmonių rekvizitus (Lietuvos pašto kurjerio, „DPD“, skelbiu.lt, – aut. past.) bei nurodo pardavėjui paspausti šią nuorodą ir suvesti elektroninės bankininkystės duomenis – prisijungimo ID, asmens kodą, slaptažodžius arba mokėjimo kortelės ilgąjį numerį, galiojimo terminą ir apsauginį CVC kodą. Atlikus šiuos veiksmus, iš pardavėjo sąskaitos yra nuskaičiuojamos lėšos, kurios dažniausiai nukeliauja į kitų šalių bankus.

Policija įspėja gyventojus nesusigundyti tokiomis paslaugomis, niekam neatskleisti savo asmens ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų  – ID, asmens kodų, banko prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelių duomenų ir kitų.

Jei jau taip įvyko, kad nežinomi asmenys nuskaičiavo pinigus, patariama nedelsiant kreiptis į savo banką dėl perlaidos sustabdymo ir informuoti apie tai policiją skubios pagalbos telefonu 112.

Patarimai, kaip saugiai naudotis programėle „Viber“

Norėdami informuoti naudotojus, kaip saugiai naudotis šia programėle, pareigūnai pateikia kelis patarimų, padėsiančius išvengti saugumo ir privatumo pažeidimų.

Bendro pobūdžio patarimai:

– visada naudokite naujausią programėlės versiją, nes tik naujausios versijos užtikrina visišką žinučių šifravimą;

– naudokite funkciją „patikimas kontaktas“ (angl. trust contact – aut. past.) pažymint žmones, kuriuos gerai pažįstate ir bendraujate nuolat;

– blokuokite pranešimus iš nežinomų numerių. Įsitikinę, kad pranešimas nėra apgaulingas, visada numerį galėsite atblokuoti;

– nespauskite ant įtartinų nuorodų, ypač jeigu jas gavote iš nepažįstamo kontakto.

Pasak jų, Lietuvos policija ir Jungtinės Karalystės Rytų regiono specialiųjų operacijų padalinys (ERSOU) įspėja, kad pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, siūlantys užsidirbti parduodant sukčiavimo būdu įgytas prekes.

„Pirmiausiai sukčiai neteisėtai užvaldo nieko neįtariančių asmenų kreditinių kortelių duomenis, kuriuos panaudoja didelės vertės daiktams įsigyti. Tuomet socialiniame tinkle „Facebook“ jie platina viliojančius skelbimus, kuriuose siūlo asmenims, turintiems „eBay“ ir „Paypal“ paskyras, lengvai užsidirbti. Susidomėjusių yra prašoma susisiekti.pasiūlymo suviliotų asmenų paskyros yra naudojamos parduoti sukčiavimo būdu įgytas didelės vertės prekes“, – apie sukčių veikimo taktikas pasakoja pareigūnai.

Jie pabrėžia, kad nieko neįtariančių „pardavėjų“ koordinatorius organizuoja daiktų pristatymą ir paėmimą, pateikia daikto, kurį reikia įkelti į savo paskyros puslapį, nuotraukas ir aprašymą.

„Pardavėjai“ gauna dalį pinigų sumos už prekę, o nurodymai, kur siųsti sumos likutį jiems paprastai teikiami žinute arba telefonu. Kreditinės kortelės savininkas, pamatęs iš jo sąskaitos atliktą operaciją, ją užginčija. „eBay“ ar „Paypal“ atlieka pinigų grąžinimą kreditinės kortelės savininkui ir prekę „pardavęs“ asmuo lieka įsiskolinęs. Be to, sako policija, pats to nežinodamas, asmuo dažnai būna pardavęs vogtas prekes.

„Ypatingai suklusti turėtų lietuvių, latvių ir lenkų bendruomenių nariai, nes dažniausiai panašaus pobūdžio pasiūlymai aptinkami šių bendruomenių „Facebook“ puslapiuose. Atkreipiame dėmesį, kad geriausia nusikaltimų, vykdomų elektroninėje erdvėje prevencija – piliečių sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti galimą sukčiavimą, su kuriuo kiekvienas interneto naudotojas gali bet kada susidurti“, – akcentuoja pareigūnai.