Naujajame turguje penktadienį švęstos pusantrų metų trukusios atnaujinimo darbų pabaigtuvės. Anot renginio vedėjo, dar niekada ši Klaipėdos vieta nebuvo tokia graži ir tokia gyva kaip dabar.

"Šiandien pradedame naują etapą mūsų turguje. Po pusantrų metų atnaujinimo darbų turgavietė tapo erdvesnė, patogesnė, gražesnė. Ši vieta jau tapo ne tik paprasta prekyviete, bet ir jaukia vieta klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Šiandien vidurdienį su naujo laikrodžio dūžiais skelbiu Naujojo turgaus naują laiką", – šventinėje kalboje pasidžiaugė Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas.

Nauju pietinės miesto dalies simboliu neabejotinai taps įspūdingo dydžio laikrodis prie Naujojo turgaus. Ant keturių aukštų namui prilygstančio keturkampio bokšto iš visų pusių pritvirtinti pusantro metro skersmens ciferblatai.

Pasidžiaugti atnaujinta turgaviete susirinko ne tik gausus būrys klaipėdiečių, bet ir miesto valdžios atstovų. Šventės proga šurmuliavo jauki rudeninė mugė.

Turgus ta vieta, kuriame šeimininku gali jaustis kiekvienas.

"Turgus ta vieta, kuriame šeimininku gali jaustis kiekvienas, labai tikiu, kad šis turgus bus ne tik vieta, kur vieni traukia pirkti, kiti parduoti, o treti pasižiūrėti, bet ir vieta, kur bus smagu ir eglutę papuošti, ir Kalėdas, ir kitas šventes švęsti", – sveikindamas miestiečius atnaujintos turgavietės proga kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Antrindamas merui, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pabrėžė, kad turgus ypač prisideda prie smulkiojo verslo skatinimo.

"O tai yra labai svarbu. Nes smulkusis ir vidutinis verslas sukuria tą pridėtinę vertę, kuria naudojamės mes visi. Džiaugiuosi, kad turgaus administracija nepabūgo tų rekonstrukcijos iššūkių ir įgyvendino juos sėkmingai", – turgaus atnaujinimo pabaigtuvių šventėje, linkėdamas gero turgaus ir gerų pirkinių, teigė S.Budinas.

Įkūrė mažas parduotuvėles

Prieš daugiau nei metus startavusios Naujojo turgaus rekonstrukcijos pirmasis etapas jau baigtas.

Praėjusią savaitę rūbų, batų, rankinių, kitų pramoninių prekių pardavėjai iš lauko palapinių persikraustė į naująjį uždarą paviljoną.

Jame įrengta per 70 prekybos vietų – 30 proc. daugiau nei buvo anksčiau.

Naujasis paviljonas atitinka šiuolaikinius prekybos komforto standartus. Žiemą patalpos yra šildomos, o vasarą vėdinamos.

Kiekvienas prekeivis galėjo pasirinkti patalpos dydį pagal savo poreikius. Erdvė suskirstyta į 6, 9 ar 12 kv. m ploto parduotuvėles. Prireikus galima išsinuomoti ir didesnes patalpas.

Nuolat Naujajame turguje dirbantys prekeiviai vietos sau dairėsi dar vykstant darbams. Būtent jiems ir buvo skiriamas prioritetas nuomojant vietas.

Sulaukė didelio susidomėjimo

Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas tikino, kad į naująjį paviljoną sutilpo visi iki šiol turgavietėje vietas nuomoję prekybininkai. Atsirado ir naujų.

„Nors į naująjį paviljoną persikėlėme tik praėjusią savaitę ir dar nereklamavome šių patalpų, jau išnuomota 90 proc. prekybos vietų“, – tvirtino direktorius ir džiaugėsi dideliu susidomėjimu.

Prekeiviai taip pat neslėpė emocijų kardinaliai pasikeitusiomis darbo sąlygomis.

„Dirbdami lauko paviljone, kasdien iš sandėlio turėjome atsivežti prekes, išsidėlioti, o vakare vėl viską susirinkti ir išvežti. Dabar ateiname ryte, pakeliame žaliuzes ir galime prekiauti, nereikia sukti galvos dėl prekių saugojimo“, – tvirtino pardavėjos.

Pokyčius įvertino ir pirkėjai

Pirmojo Naujojo turgaus rekonstrukcijos etapo metu atnaujinta ir lauko prekyvietė. Čia pastatyti vieningo dizaino ekspoziciniai prekystaliai.

Vaismedžių, daržovių, gėlių sodinukų prekeiviai džiaugėsi, kad jų darbo vietos tapo gražesnės.

Pirkėjai taip pat įvertino Naujojo turgaus atnaujinimą. Jie gyrė sutvarkytą aplinką. Aikštė tarp lauko ir uždaro paviljono išgrįsta trinkelėmis, pasodinta medelių.

Nepamiršti ir mažieji prekyvietės lankytojai. Aikštėje jiems įrengta žaidimų aikštelė – laipynės.

Netrukus čia įsikurs kavinė, o artėjant vasarai kol kas tuščius prekystalius užims vaisių, uogų, žalumynų pardavėjai.

Nauja traukos vieta

Įkurtuvių nuotaikomis gyvenančiame Naujajame turguje trečiadienį apsilankė miesto vadovai. Jiems buvo aprodyta pasikeitusi prekyvietė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pabrėžė, kad Naujojo turgaus vaizdas dabar – daug geresnis.

„Jei palyginsime su tuo, kas buvo ir kas yra dabar, kokybė visiškai kita. Žinoma, darbų, kuriuos reikia atlikti, dar yra – pabaigtas tik pirmas rekonstrukcijos etapas. Tikiu, kad viską užbaigus miestiečiams tai patiks, ir prekyvietė sulauks daugiau lankytojų“, – teigė vadovas.

Tikiu, kad viską užbaigus miestiečiams tai patiks, ir prekyvietė sulauks daugiau lankytojų.

Pasak S.Budino, vien tai, kad dauguma vietų naujajame paviljone yra išnuomotos, rodo, jog žmonėms sąlygos yra geros, o kainos – konkurencingos, atitinka poreikį. Direktorius vylėsi, kad ateityje Naujasis turgus taps ne tik apsipirkimo, bet ir laisvalaikio praleidimo vieta.

„Jau yra įrengta viešoji erdvė aktyviam vaikų poilsiui. Tikimės, kad tėveliai čia galės saugiai palikti mažylius, o jie turės, ką veikti“, – komentavo direktorius.

Naujajame turguje jau prasidėjo antrasis rekonstrukcijos etapas. Jo metu bus sutvarkyta prekyvietės teritorija iki Taikos prospekto. Darbus planuojama baigti rudenį.

Iš viso į turgavietės atnaujinimą bus investuota apie 2 mln. eurų. Rekonstrukciją įmonė finansuoja savo ir banko paskolų lėšomis.

Klaipėdiečiai turi paskutinę galimybę pasimėgauti vasaros uogomis – braškėmis. Apie tai, kad baigiasi jų sezonas, parodo ir uogų kainos. Braškės jau brangesnės nei buvo per patį sezoną.

Nors į turgavietes braškių atvežama jau mažiau, jų dar yra. Dauguma gatvės prekeivių šiomis uogomis jau neprekiauja. Už kilogramą braškių dabar prašoma apie 12 litų.

Dar prieš kelias savaites jos buvo kur kas pigesnės. Kilogramą lenkiškų uogų turguje buvo galima nusipirkti ir už 4,5–5, lietuviškų – 7–8 litus.

„Braškės baigiasi. Veikiausiai jau prekiaujama paskutinėmis. Ir kaina jau didesnė“, – tvirtino Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas.

Senojo turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius atkreipė dėmesį, kad prekeiviai jau prekiauja kitomis braškių veislėmis nei anksčiau.

„Intensyvusis šių uogų sezonas jau baigėsi“, – konstatavo A.Gaudiešius.

Didžiausi braškių mėgėjai vis dar ieško šių uogų. Jie negaili mokėti ir didesnės kainos už šias vasaros gėrybes.
Tačiau braškes keičia kitos uogos. Turgavietėse prekiaujama juodaisiais serbentais, trešnėmis, mėlynėmis, vyšniomis, šilauogėmis, avietėmis.

Juodųjų serbentų kilogramas kainuoja nuo 4, trešnių – nuo 8, vyšnių – nuo 7, slyvų – 4,5 lito. Litrą mėlynių galima įsigyti ir už 9 litus, pusė kilogramo aviečių kainuoja nuo 5, 250 gramų šilauogių – nuo 6,5 lito. Klaipėdiečiai noriai perka ir šias uogas.

“Kol judi, kruti, rodos, kad gyveni“ – su šypsena veide sako į aštuntą dešimtmetį įkopusi klaipėdietė Jadvyga.

Jau 23-ią pavasarį moteris pasitinkaturguje, parduodama savo kieme užaugintus sodinukus ir gėlių daigus.

Žemės darbai – atgaiva sielai

„Gyvename šalia Naujojo turgaus, turime nedidelį namuką, keletą arų žemės“ – pasakojimą pradeda Jadvyga.

„Su vyru prižiūrime namo aplinką, auginame įvairias gėles, daržoves. Visko sėjame tiek, kad patiems užtektų ir dar kaimynui liktų“ – šypteli moteris.

Pavasarį gėlių daigus ir sodinukus, vasarą – vyšnias, pomidorus ir agurkus, rudeniop – saldžias prinokusias kriaušes ir kitas užaugintas gėrybes prekybininkai parduoda Naujojo turgaus lauko paviljone. Didžiąją gyvenimo dalį agronome dirbusi moteris, žemės darbams neliko abejinga ir išėjusi į pensiją – jau pirmą laisvą dieną užaugintus sodinukus Jadvyga išsidėliojo ant prekystalio ir pradėjo prekybą.

Prierašas po nuotrauka: Naujojo turgaus prekiautoja Jadvyga kiekvienam savo pirkėjui suteikia išsamią informaciją apie perkamus sodinukus ar gėlių daigus.

„Senoji gėlių auginimo literatūra praverčia kiekvieną dieną“ – teigia Jadvyga.

Turguje - natūraliai užauginta produkcija

Prakalbus apie daržovių bei sodinukų auginimo būdus, trąšas ir kitas priemones, ponia Jadvyga entuziastingai ima pasakoti apie kompostavimą.

„Kai įsirengėme daržą, šalia išsikasėme 6 metrų duobę, joje pradėjome ruošti kompostą. Tai pati geriausia trąša, kokia tik gali būti“ – įsitikinusi Jadvyga.

Jau daugelį metų vienintelės  prekybininkės naudojamos trąšos visiems žemėje auginamiems augalams– namuose gamintas kompostas ir po kūrenimo likę pelenai.

„Pirkėjams geriausias natūralumo įrodymas – kitą sezoną išsikeroję ir puikiai žemėje įsitvirtinę augalai“ – teigia prekiautoja.

„Gyvename čia pat, keli žingsniai ir mes jau turguje– mostelėdama ranka  dešinėn“ – pasakoja Jadvyga.

Apie kitą prekybos vietą niekada negalvoję  prekybininkai patenkinti turgavietės tvarka, sudarytomis sąlygomis ir kitų prekiautojų draugija.

„Čia visi malonūs žmonės. Per daugelį metų susigyvenome, padedame vienas kitam – konkurencijos čia tikrai nėra, o ir lankytojų šiltuoju metų sezonu turguje tikrai netrūksta“ – tikino prekiautoja.

Bendravimo džiaugsmas

„Vieną pagrindinių priežasčių, kodėl pradėjau prekiauti turguje – galimybė sutikti naujus žmones, bendrauti, dalintis žiniomis apie augalų priežiūrą ir, aišku, galimybė užsidirbti vieną kitą litą“ – pasakojo Jadvyga.

Kaip tik tuo metu, atėjęs pastovus pirkėjas Kazimieras, pakšteli Jadvygai į skruostą, padėkoja už puikius salierų daigus ir prisėda pasikalbėti – štai tokia turguje prekiaujančių prekybininkų kasdienybė.

„Prekyba turguje – mūsų laisvalaikis.  Kol esame sveiki, taip ir norisi būti apsuptiems žmonių, o čia, turguje, vienišas tikrai niekada nesijauti“ – šypsodamasi kalba Jadvyga.

Litas prie lito – poilsis Druskininkuose

Prekybą turguje Jadvyga įvardina  kaip pagyvenusių žmonių žaidimą.

„Su vyru kiekvieną sezoną vedame apskaitos žurnalą, sekame, skaičiuojame, kiek šiemet pavyko uždirbti“ – pasakoja prekiautoja.

O uždirbti, pasirodo, tikrai galima.Kiekvienais metais turguje prekiaujantys senjorai  išvažiuoja pailsėti į Druskininkus ar kitą kurortą.

„Mano vyras labai darbštus, kruopštus, taip pat kaip ir aš, be galo myli žemę, tik prekiauti jis nemoka“ –pasakojimą apie šeimos verslo sėkmę baigia Jadvyga.