Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, Lietuvos socialdemokratų partiją spalį palaikė 15,5 procento, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį šias partijas atitinkamai palaikė 13,5 ir 9,1 procento respondentų.

Trečioje vietoje rikiuojasi Liberalų sąjūdis. Spalio mėnesį už šią partiją būtų balsavę 7,4 procento apklaustųjų, kai tuo metu rugsėjį – 7,5 procento.

Ketvirtoje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ją palaiko 6,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį apklausos rodiklis siekė 5,6 procento.

Opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pelnė 5,5 procento apklaustųjų palankumo, mėnesiu anksčiau –  5,3 procento.

Toliau politinių partijų reitingų lentelėje – valdančioji Laisvės partija. Ją rugsėjo mėnesį rinkosi 3,4 procento apklaustųjų, spalio mėnesio apklausos rezultatas – 3,5 procento.

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, respondentai spalį pirmoje vietoje nurodė LSDP lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Spalį ją premjerės kėdėje norėjo matyti 8,2 procento respondentų, kai tuo metu rugsėjį –  6,8 procento.

Premjerės Ingridos Šimonytės rezultatas spalį siekė 8 procentus, ji užima antrąją poziciją. Rugsėjį apklausos rezultatas siekė 10,9 procento,

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą spalį įvertino 65,8 procentai respondentų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 67 procentus.

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko spalio 17-28 dienomis, jos paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1011 respondentų. 

Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą liepą palankiai vertina 68,8 proc. apklaustųjų, kai ankstesnėje apklausoje gegužės mėnesį tokių buvo 59,6 procento. Nepalankiai prezidentą vertina 14 proc., o prieš du mėnesius neigiamų vertinimų buvo 20,6 procento.

„Apklausa daryta iš karto po NATO viršūnių susitikimo, G. Nausėda buvo matomas, vyko susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), ir tai turėjo įtakos palankiam vertinimui“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Pasitikėjimas Prezidentūra šoko nuo 35,2 proc. gegužę iki 48 proc. liepą.

„Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas“, – sakė V. Gaidys.

V. Gaidžio vertinimu, liepos 11–12 Vilniuje vykęs viršūnių susitikimas palankiai atsiliepė ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingui, kuris iš antrosios vietos išstūmė Lietuvos socialdemokratų partijos vadovę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Konservatorių A. Anušauską palankiai vertina 50 proc. apklaustųjų, kai prieš du mėnesius tokių buvo 44,3 proc., o nepalankiai – 21,4 proc. (27,7 proc. gegužę).

Ūgtelėjo ir pasitikėjimas kariuomene – gegužę pasitikintys ja nurodė 59,2 proc. apklaustųjų, o liepą – 64,5 procento.

Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas.

Likusi politikų lentelė – stabili

Trečią politikų reitingų lentelėje V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 49 proc. respondentų (49,3 proc. gegužę), nepalankiai – 23,7 proc. (19,9 proc. gegužę).

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį palankiai vertina 36 proc. apklaustųjų (37 proc. gegužę), jis sulaukė 34,7 proc. neigiamų vertinimų (34,8 proc. gegužę).

Penktas yra opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis su 32 proc. teigiamų ir 25,6 proc. neigiamų vertinimų (atitinkamai 29,7 proc. ir 25,6 proc. gegužės mėnesį).

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertinama 31,8 proc. (28,2 proc. gegužę) apklaustųjų, nepalankiai – 39,5 proc. (43,2 proc. gegužę). Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai įvertino 31,1 proc. ir nepalankiai – 42 proc. respondentų (atitinkamai 32,4 proc. ir 36,2 proc. gegužę).

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sulaukė 30,1 proc. palankių ir 44,8 proc. nepalankių vertinimų ( atitinkamai gegužę šie skaičiai buvo 33,6 proc.ir 40,2 proc.). Vilniaus merą konservatorių Valdą Benkunską palankiai vertina 25,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22,3 proc. apklaustųjų. Ankstesnėje apklausoje jo pavardės nebuvo.

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurią palankiai vertina 25 proc. (20,3 proc. gegužę) ir nepalankiai – 27,8 proc. apklaustųjų (33,3 proc. gegužę).

Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – 64,5 proc. (65,2 proc. gegužę), palankiai – 18,3 proc. (16,5 proc. gegužę).

Valdančiosios Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę nepalankiai vertina 64,4 proc. apklaustųjų (66,1 proc. gegužę), palankiai – 12,6 proc. (10,6 proc. gegužę). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nepalankiai vertinamas 62,7 proc. (61,4 proc.), palankiai – 7,1 proc. (5,3 proc.) apklaustųjų.

Pasitikėjimas Bažnyčia – žemiausias per 25 metus

Iš visų institucijų Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – 91,4 proc., ankstesnėje apklausoje gegužę šis skaičius buvo 87,8 procento.

Po antroje vietoje esančios kariuomenės toliau seka policija, kuria pasitiki 63,7 proc. apklaustųjų (59,2 proc. gegužę), „Sodra“ – 53,2 proc. (51,1 proc. gegužę).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 51 proc. respondentų (44,4 proc. gegužę), švietimu – 46,9 proc. (39,3 gegužę).

Kaip pastebi V. Gaidys, liepą fiksuotas pasitikėjimo Bažnyčia rodiklis yra žemiausias per visą 25 metų stebėjimo istoriją, nors didelio skirtumo su ankstesne apklausa ir nėra.

Bažnyčia nurodė pasitikintys 42,7 proc. respondentų, gegužę pasitikėjimą išsakė 44,6 proc. apklaustųjų. Pasak V. Gaidžio, pasitikėjimas Bažnyčia išskirtinai koreliuoja su apklaustųjų amžiumi.

„Pasitikėjimas Bažnyčia beveik toks pats, koks ir buvo, bet tai mažiausias rezultatas per 25 metus“, – sakė sociologas.

„Prieš 20 metų jie buvo pirmoj vietoj, bet čia labai stipri koreliacija su amžiumi, Bažnyčia labai pasitiki pagyvenę žmonės, ypatingai virš 70 metų, o ta riba yra 40 metų, kai padaugėja nepasitikinčių“, – pridūrė jis.

Mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 6,5 proc., kai nepasitikinčių yra 55,9 procento.

Seimu pasitiki 9,9 proc. (nepasitiki 53 proc.), Vyriausybe – 17,5 proc. (nepasitiki 41,9 proc.). Prieš du mėnesius pasitikinčių partijomis buvo 6,2 proc. (59,2 proc. nepasitikinčių), Seimu – 8,5 proc. (60,5 proc. nepasitikinčių), Vyriausybe – 11,8 proc. (48,8 proc. nepasitikinčių).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko liepos 12–19 dienomis, apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Kaip rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį paskelbta „Vilmorus“ apklausa, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, tuo metu neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį.

„Tai, tikėtina, susiję su pedofilijos skandalu, nes V. Čmilytės-Nielsen pokytis yra tiesiog dramatiškas, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas. – Ji buvo eksponuojama to skandalo metu kiekvieną dieną po kelis kartus, kitiems pavyko išlaikyti distanciją“.

Po šių pasikeitimų Seimo pirmininkės neliko palankiausiai vertinamų politikų dešimtuke – gruodį ji buvo penktoje vietoje.

Sausį „Vilmorus“ apklausos nebuvo atliekamos.

Tai, tikėtina, susiję su pedofilijos skandalu, nes V. Čmilytės-Nielsen pokytis yra tiesiog dramatiškas.

V. Čmilytė-Nielsen buvo priversta aiškintis, ar nenutekino informacijos apie pradėtą tyrimą tuometinio parlamentaro, konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu. Pati politikė neigė tai dariusi.

K. Bartoševičius prašymą atsisakyti mandato Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė dar iki prokuratūrai viešai paskelbiant apie tyrimą, sausio 20-ąją – tą pačią dieną, kai generalinė prokurorė informavo Seimo pirmininkę apie ketinimus panaikinti parlamentaro neliečiamybę. Tačiau tiek V. Čmilytė-Nielsen, tiek generalinė prokurorė Nida Grunskienė paneigė, jog šio susitikimo metu buvo įvardinta jo pavardė. 

Palankiausiai vertinami G. Nausėda, A. Anušauskas, V. Blinkevičiūtė

Palankiausiai vertinami politikai išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau prezidento reitingai per du mėnesius smuko labiausiai iš šio trejetuko. Apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 57,4 proc. (gruodį –  61,3 proc.), nepalankiai – 21,7 proc., į A. Anušauską teigiamai žiūri 43,6 proc. (45 proc. gruodį) gyventojų, neigiamai – 28,4. V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 41,5 proc. (44 proc. gruodį), nepalankiai – 29,7 proc. apklaustųjų.

„G. Nausėda prarado apie 4 procentinius punktus palaikymo nuo gruodžio. Bet pažiūrėjus į kreivę, tai kol kas nėra tendencija – buvo 57 proc. ir rugsėjį“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas pažymi, kad šie trys politikai yra vieninteliai, kurių palankūs vertinimai viršija nepalankius, o daugumos dešimtuke reitingai per du mėnesius sumažėjo.

Ketvirtoje vietoje, kaip ir prieš du mėnesius, išlieka opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ekspremjeras Saulius Skvernelis, jį palankiai vertina 29,3 proc. respondentų, nors gyventojų pozicija politiko atžvilgiu taip pat pasikeitė į neigiamą pusę – gruodį palankios nuomonės apie jį buvo 36,9 proc. apklaustųjų.  Nepalankiai jį vertina 44,3 proc. respondentų.

Penketuką užbaigia Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis –  jį palaiko 27,9 proc. gyventojų (26,8 proc. gruodį), nepalaiko 31,6 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 27,1 proc. apklaustųjų palankaus vertinimo (25,3  proc. gruodį), ir 56,8 proc. – nepalankaus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį palankiai vertina 26,3 proc. (29,8 proc. gruodį), nepalankiai 49,6 proc. gyventojų.

Partijos „Laisvė ir Teisingumas“ laikinąjį vadovą Artūrą Paulauską pozityviai vertina 25,6 proc. apklaustųjų (gruodį – 27,1), neigiamai – 30,8 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę palaiko 25,2 proc. (26,2 proc. gruodį), nepalaiko 31,8 proc. respondentų.

Dešimtoje vietoje – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jį palankiai vertina 24,7 proc. gyventojų (gruodį –26,3 proc.), nepalankiai – 45,9 procento.

Prasčiausiai vertinami politikai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis, jį palaiko palaiko 4,8 proc. (6,1 proc. gruodį), neigiamai vertina 59,6 proc. apklaustųjų. Taip pat – Vyriausybės nariai: energetikos ministras Dainius Kreivys,  teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jie turi maždaug 10-15 proc. apklaustųjų palaikymą, nepalankiai juos vertina 58-35 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 9-18 dienomis, apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Už valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rugpjūtį būtų balsavę 12,5 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį – 11,2 procento.

Už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ balsuotų 9,5 proc. respondentų, liepą – 11,2 procento.

Toliau rikiuojasi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, už kurią rugpjūtį balsuotų 8,3 proc., liepą – 10,1 proc. respondentų.

Tiek šių, tiek kitų partijų reitinguose pokyčiai per mėnesį įvyko paklaidos, siekiančios 3,1 proc., ribose.

Toliau rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: ją remtų 7,1 proc. apklaustųjų (7,4 proc. liepą), valdantysis Liberalų sąjūdis – jį remtų 6,4 proc. apklaustųjų (liepą – 6,6 proc.). Laisvės partiją palaikytų 5,1 proc. respondentų (4,5 proc.), „Laisvę ir teisingumą“ – 4,2 proc. (4,8 proc.), Darbo partiją – 2,4 proc. (2,5 proc.).

Premjere matyti gyventojai ir toliau labiausiai norėtų esamą Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę: taip teigia 13,2 proc. respondentų, liepą – 15,6 proc. Toliau reitinge – ekspremjeras Saulius Skvernelis – 10 proc. (liepą – 12,4 proc.) ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė 6,2 proc. (liepą – 6,3 proc.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu apklausė 1006 gyventojus, kuriems buvo nuo 18 iki 75 metų. Apklausa atlikta telefonu ir internetu.

Pagal ją, kovą už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) būtų balsavę 13,1 proc. apklausos dalyvių, vasarį tokių buvo 12 procentų.

Konservatoriai savo rezultatą pagerino paklaidos ribose.

Šiais metais įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ užkopė į antrą lentelės vietą – per rinkimus ji sulauktų 10,7 proc. rinkėjų palaikymo (vasarį  – 8,7 proc.).

Į trečią vietą nukritusi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) atsilieka minimaliai – palaikymą jai nurodė 10,2 proc. respondentų (vasarį – 12,2 proc.).

Apklausos duomenimis, už opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kovą būtų balsavę 6,6 proc. apklaustųjų (vasarį 6,7 proc.), už valdančiojoje daugumoje veikiantį Lietuvos liberalų sąjūdį – 6 proc. (vasarį 6 proc.).

Partija „Laisvė ir teisingumas“ gautų 4,7 proc. (vasarį 4,1 proc.), Darbo partija – 4,2 proc. (vasarį 6,5 proc.), Laisvės partija – 3,7 proc. (vasarį 4,5 proc.) balsų.

Už kitą partiją balsavę būtų 8,5 proc. apklaustųjų, balsuoti neitų 13,3 proc., nežino, už ką balsuotų, arba į klausimą neatsakė – 19 procentų.

Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Apklausa atlikta kovo 17–25 dienomis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1007 respondentus. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

„Vyriausybė pasiekė žemiausią savo reitingą. Žemesnis Vyriausybės reitingas buvo fiksuotas tik 2009-2012 metais, kai valdė A. Kubilius“, – sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

M. Skuodį palankiai gruodį įvertino 9,5 proc. respondentų, o nepalankiai – 47 procentai. Dar praėjusį mėnesį ministrą palankiai vertino 13,1 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 25,1 procento.

Užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį palankiai gruodį vertino 15,3 proc., o nepalankiai 66,4 proc. apklaustųjų. Lapkritį palankių vertinimų procentas siekė 21, nepalankių – 59,8.

Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis/BNS nuotr.

Krito ir premjerės Ingridos Šimonytės reitingai. Gruodį palankiai ministrę pirmininkę vertino 30,5 proc. respondentų, nepalankiai – 52 procentai. Lapkritį šie skaičiai atitinkamai siekė 33 ir 49,6 procento.

Dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito M. Skuodis ir G. Landsbergis mėnesio pradžioje buvo pateikę premjerei savo atsistatydinimo pareiškimus, tačiau ši jų netenkino.

Vyriausybė teigia, kad JAV sankcijos Lietuvos įmonėms tiesiogiai negalioja, tačiau tvirtina ieškanti būdų „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti sutartį su „Belaruskalij“.

Lyderių penketukas

Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, per mėnesį populiariausiųjų penketukas nepakito, rodo apklausa.

Gruodį prezidentą palankiai vertina 52,5 proc. gyventojų (54,5 proc. lapkritį), neigiamai jį vertino 27,2 proc. žmonių (25,2 proc. lapkritį).

Antrojoje reitingų lentelės vietoje išlieka socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė su 43,8 proc. palankių ir 26 proc. nepalankių (lapkritį 44,1 ir 23,2 proc.) vertinimų.

Trečiasis taip pat lieka Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jį palankiai vertina 43,3 proc. (42,4 proc. lapkritį) gyventojų, o nepalankiai – 21,5 proc. (21,4 proc. lapkritį) žmonių.

Visvaldas Matijošaitis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pagal palankių vertinimų procentą ketvirtą ir penktą vietą reitingų lentelėje užėmė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Vilmorus“ apklausa buvo atlikta gruodžio 10-18 dienomis.

Iš pirmosios reitingų lentelės vietos konservatorius išstūmė „valstiečiai“ ir pagal populiarumą antrojoje vietoje įsitaisę socialdemokratai. Pastarųjų reitingo augimas – ne tik didžiausias, bet iš esmės ir vienintelis tarp visų parlamentinių partijų. Ekspertai komentuodami kritusius valdančiųjų partijų reitingus kol kas nieko neįprasto nemato, nors neatmeta, kad gausiausią Seimo frakciją turinti konservatorių partija ateityje gali susidurti su rimtais, tapatybiniais iššūkiais.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ramūno Karbauskio vadovaujamą, šiuo metu opozicinę partiją palaiko 14,6 proc. gyventojų. Lyginant šiuos rodiklius su apklausų duomenimis, kurie buvo gauti iš karto po pastarųjų Seimo rinkimų 2020 m. spalio mėnesį, „valstiečių“ palaikymas iš esmės nepasikeitė. Prieš pusmetį į opoziciją nublokštus „valstiečius“ palaikė 13 proc. gyventojų.

Ramūnas Karbauskis/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Antrojoje reitingų lentelės vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija. Po istoriškai nesėkmingo pasirodymo Seimo rinkimuose socialdemokratai į pirmininkes išsirinko Viliją Blinkevičiūtę ir, gegužės mėnesio pabaigos apklausų duomenimis, atsistojo į partinių reitingų lyderių gretas. Šiuo metu opozicijoje esančius socialdemokratus remia 13,3 proc. piliečių. Tai yra 6,9 procentinio punkto daugiau nei buvo apklausoje, darytoje iš karto po Seimo rinkimų.

Tuo tarpu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai per aptariamą pusmetį prarado reitingų lyderio statusą. Nuo praėjusių metų lapkričio konservatorių reitingas sumažėjo daugiau nei yra tyrimo paklaida – 4 procentiniais punktais. Šiuo metu Gabrieliaus Landsbegio vedamą valdančiajai daugumai priklausančią partiją palaiko 11,5 proc. rinkėjų.

Gabrielius Landsbergis/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Iš esmės tiek pat (4,1 procentinio punkto) sumažėjo ir kitos valdančiosios daugumos narės – Laisvės partijos reitingas. Šiuo metu Aušrinės Armonaitės pirmininkaujamą politinę jėgą palaiko 3,6 proc. prieš pusmetį parama šiai partijai siekė 7,7 proc.

Kur kas stabilesnį reitingą nuo praėjusių metų rudens sugebėjo išlaikyti Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis. Šiuo metu šią partiją palaiko 8,6 proc., o prieš pusmetį tokių buvo 8,8 proc. Savo pozicijų reitingų lentelėje iš esmės nepakeitė ir Darbo partija. Gegužės pabaigoje šiai partijai palaikymą deklaravo 7,9 proc. rinkėjų, o praėjusių metų spalio mėnesį – 7,2 proc.

Reitingų lentelės apačioje Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ (palaiko 3,4 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,3 proc.). Abiejų šių politinių jėgų reitingas per pusmetį iš esmės nesikeitė.

Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, trečdalis (33,7 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti

Konservatorių reitingų nuostolių nesureikšmina: iššūkiai partijai kur kas fundamentalesni

Komentuodami apklausų duomenis ekspertai tvirtina, kad faktas, jog per pusmetį konservatoriai sugebėjo reitingų lentelėje užleisti lyderio pozicijas „valstiečiams“ ir socialdemokratams nėra nei stebinantis, nei siunčiantis pavojaus signalus partijos vadovybei.

Tačiau, sutinka jie, žvelgiant ne tiek į pokyčius reitingų lentelėje, kiek į tai, kaip į valdančiosios daugumos ir ypač Laisvės partijos keliamas iniciatyvas reaguoja visuomenė, išvadas konservatoriams reikėtų padaryti. Jei anksčiau tarsi savaime suprantamas dalykas buvo kartojimas, kad partija gali „skristi“ vienu metu plasnodama skirtingais ideologiniais sparnais – tai po užsitęsusių diskusijų dėl žmogaus teisių ar šeimos sampratos klausimų, šiai nuostatai gali kilti rimtų išbandymų.

Tik klausimas kur jie nueis. Galbūt jie iš viso nebebalsuos – nes dažniausiai konservatorių rinkėjas nesirenka kitos partijos.

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad konservatorių lyderių užimta pozicija palaikyti Partnerystės įstatymą ar Stambulo konvenciją gali nepatikti daliai ypač vyresnio amžiaus partijos elektorato. Sociologė neatmeta galimybės, kad dalis konservatorių elektorato, ypač ta, kuri itin skeptiškai žvelgia į iniciatyvą priimti Partnerystės įstatymą ar palaikyti kitus panašius klausimus, tiesiog gali ateinančiuose rinkimuose savo balso partijai nebeatiduoti.

„Tik klausimas kur jie nueis. Galbūt jie iš viso nebebalsuos – nes dažniausiai konservatorių rinkėjas nesirenka kitos partijos. Jei jau labai kažkas jį supykdė, tai jis iš vis neis į rinkimus“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Anot jos, klausimai susiję su tradicinėmis vertybėmis yra labai jautrūs, tad nieko keisto, kad žmonės į tokias diskusijas itin aštriai reaguoja. Kitaip tariant, nesutarimai dėl šeimos sampratos ar žmogaus teisių yra būtent tie klausimai, kurie itin svarbūs apsibrėžiant partijos, su kuria tapatinasi bendruomenė, identitetą. Tad natūralu, kad konservatorių elektoratui pastaruoju metu išryškėjusiose diskusijose dėl Partnerystės įstatymo ar pan. kyla konceptualių klausimų.

„Jiems kyla identiteto klausimas, nes dabar partijoje nėra vienos pozicijos. Tam tikra prasme išeina taip, kad konservatoriai net ne visai partija, o partijų koalicija“, – teigė R. Ališauskienė.

Rasa Ališauskienė/M.Ambrazo (ELTOS) nuotr.

„Tuo tarpu tiek Liberalų sąjūdžio, tiek Laisvės partijos pozicija šiuo atžvilgiu yra aiški. Kai kam tai gali nepatikti, bet bent jau aišku į ką žmonės reaguoja“, – pridūrė „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Kitaip tariant, konservatorių rinkėjas stebėdamas viešąją erdvę persmelkusias diskusijas dėl kai kurių vertybinių klausimų gali jausti, kad partija per mažai liberali. Tuo tarpu kitiems, atvirkščiai, gali pasirodyti, kad konservatoriai, palaikydami postmodernias vertybes, atitolsta nuo esą tai partijai priderančio konservatyvumo.

„Galiausiai išeina taip, kad nebelieka kam palaikyti vidurio pozicijos. Vieni nori juodo, o kiti balto, o pilkas niekam netinka“, – sakė ji.

R. Ališauskienei antrino ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, ir toliau politinėje darbotvarkėje dominuojant tradicinių ir modernių vertybių susidūrimams, konservatorių elektorato tarpe gali augti nusivylimo nuotaikos.

„Man atrodo, kad gali būti nusivylimas iš abiejų pusių. Bet kiek nusivylusių gali atsirasti – sunku pasakyti. Visgi, aš manau, kad problema gali ilgainiui aštrėti. Todėl apie šios problemos sprendimą reikia galvoti jau dabar“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

Tuo tarpu komentuodama gegužės mėnesio reitingus, politologė sumažėjusio konservatorių palaikymo nesureikšmino.

„Konservatorių reitingo sumažėjimas nėra didelis. Manau, kad toks kritimas valdančiosioms partijoms nuo lapkričio iki gegužės tikrai nėra dramatiškas“, – sakė ji.

Tos pačios nuomonės ir R. Ališauskienė. Jos teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad reitingų lentelėje visų pirmųjų trijų partijų reitingas yra ganėtinai panašus.

„Konservatorių skirtumas nuo socdemų ir „valstiečių“ nėra didelis. Opozicijai visada lengviau kritikuoti ir įtikti žmonėms. Tad, šiuo atžvilgiu tai, kad valdančioji partija praranda palaikymą nėra labai keista“, – pridūrė R. Ališauskienė.

Būtent dėl to, MRU politologės teigimu, opoziciniams „valstiečiams“ neturėtų būti didelio preteksto džiaugtis pokyčiais reitingų lentelėje.

„Jie savo reitinguose tarsi įstrigę. Taip, jie formaliai atsidūrė pirmoje vietoje, tačiau čia džiaugtis nėra kuo, nes nuo lapkričio mėnesio jie iš esmės liko toje pačioje pozicijoje“, – sakė R. Urbonaitė.

Rima Urbonaitė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Ant reitingų augimo bangos socialdemokratus užnešė V. Blinkevičiūtė: tačiau viskas gali greitai sustoti

Tuo tarpu vieninteliai, kurie žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ paskutines apklausas gali džiūgauti – tai V. Blinkevičiūtės vedami socialdemokratai.

Abi ekspertės sutaria, kad pastaruoju metu į reitingų lyderius socialdemokratus ištempė būtent naujoji partijos pirmininkė.

„Jos sugrįžimas į nacionalinę politiką, žinoma, daro poslinkį partijai“, – tvirtino R. Ališauskienė.

Sociologė pažymėjo, kad partijų reitingams lyderio autoritetas yra ypač svarbus, o V. Blinkevičiūtės įvaizdis, akcentavo ji, tam tikra prasme turi daugiau potencialo nei, pavyzdžiui, R. Karbauskio. Būtent R. Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ nuo 2016 m. perėmė dalį anksčiau už LSDP balsavusių rinkėjų.

„Karbauskis Lietuvoje tarp kitų partijų rėmėjų nėra mėgstamas, jis populiarus tarp saviškių arba tų, kurie balsuoja už „valstiečius“. Tuo tarpu Blinkevičiūtės reitingas yra kur kas platesnis – ji patinka ir kitų partijų atstovams“,– sakė R. Ališauskienė.

Tačiau R. Urbonaitės teigimu, nors pastaruoju metu V. Blinkevičiūtės aštri, I. Šimonytės Vyriausybei dedikuota retorika veikia ir augina tiek jos, tiek partijos reitingus, ilgainiui atsiradusi inercija gali išsikvėpti.

„Aš manau, kad nereikėtų su tuo užsižaisti, nes greitai visi pradės klausti: ką siūlote jūs. Jei neprasidės pasiūlymų etapas – augimas greitai sustos“, – konstatavo R. Urbonaitė.

Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.