„Šios Skandinavijos šalies sostinė bus pasiekiama dar patogiau. Sėkminga bendrovės „AirBaltic“ plėtra, kuri leidžia dar drąsiau planuoti skrydžius iš Lietuvos tik patvirtina, kad mūsų šalies rinka sparčiai bręsta ir tampa pasiruošusi keliauti toliau ir patogiau“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus.

Planuojama, kad skrydžiai iš Vilniaus į Oslo Torp truks 1 valandą 55 minutes.

Be naujos krypties, „AirBaltic“ padidins skrydžių iš Vilniaus į Amsterdamą, Paryžių, Miuncheną, Taliną ir Berlyną dažnumą. Be to, oro bendrovė ir toliau skraidins iš Vilniaus į Lisaboną ir Hamburgą.

Artėjantį žiemos sezoną „AirBaltic“ planuoja iš viso atidaryti tris naujus maršrutus iš Baltijos šalių: Ryga–Madeira (Portugalija), Talinas–Kittilija (Suomija) ir Vilnius–Oslo Torp (Norvegija). Be to, aviakompanija padidins skrydžių dažnumą daugiau nei dešimčia esamų maršrutų iš šio regiono.

Naujuoju maršrutu bus skraidinama „Airbus A220-300“ orlaiviu – vienu efektyviausių komercinių orlaivių danguje.

„AirBaltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino, Tamperės ir, sezoniškai, Gran Kanarijos skraidina daugiau nei 130 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione.

Pasak jo, nuo „Ryanair“ bazės atidarymo Kauno oro uoste 2010 metais nuolat buvo laikomi du lėktuvai.

„Aviakompanija šiuos planus galutinai sudėliojo dar lapkritį, tačiau šiuo metu juos pagaliau patvirtino oficialiai“, – savo tinklaraštyje paskelbė S. Bartkus. 

„Pagal bazuojamų orlaivių skaičių Kauno oro uostas taps ne tik didžiausia „Ryanair“ baze Baltijos šalyse, bet ir viena didžiausių Šiaurės Europoje – daugiau orlaivių šiuo metu airiai laiko tik Kopenhagoje“, – teigė LTOU vadovas.

„Ryanair“ teigimu, dar vieno orlaivio perkėlimas į Kauną reiškia dar 92,5 mln. eurų investicijų, be to, numatoma sukurti 30 naujų darbo vietų – pilotams, keleivių salono įgulos nariams ir inžinieriams, pranešė Lietuvos oro uostai.

Pasak S. Bartkaus, kartu „Ryanair“ pavasarį ir vasaros pradžioje pasiūlys tris naujus maršrutus iš Kauno: į Vokietijos sostinę Berlyną (kovo pabaigoje), Pizą Italijoje ir Zadarą Kroatijoje (birželio pradžioje). Be to, į Londoną, Kopenhagą ir Stokholmą bendrovė skraidins kasdien arba kelis kartus per dieną.

Iš viso „Ryanair“ iš Kauno skraidins 27 maršrutais, o vasaros piko savaitėmis planuoja iki 84 išvykimų per savaitę.

Oro uostų vadovo teigimu, įmonė turi planų Kauno oro uostą paversti didžiausia savo lėktuvų priežiūros ir remonto baze Europoje. Šią žiemą „Ryanair“ Kaune atidarė antrąjį orlaivių aptarnavimo angarą, planuoja statyti ir trečiąjį.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai, „Ryanair“ tikisi šiemet į Kauną ir iš jo skraidinti daugiau negu 1,2 mln. keleivių – 18 proc. daugiau nei 2023 metais.

„Aviakompanija pradės vykdyti 13 naujų maršrutų, taip padidindama bendrą tiesioginių maršrutų skaičių iki daugiau nei 100“, – pranešime sakė M. Gaussas.

Skelbta, jog vasaros sezono metu septyni maršrutai planuojami iš Rygos – į Alikantę, Tiraną, Sofiją, Liublianą, Skopjė, Kišiniovą, Prištiną, trys iš Talino – į Bilundą, Maltą ir Burgasą. Iš Vilniaus suplanuota skraidinti į Krokuvą, iš Palangos – į Amsterdamą, o iš Tamperės – į Maljorką.

Anot jo, taip pat bus ruošiamasi numatytam pirminiam viešam bendrovės akcijų siūlymui (IPO).

M. Gausso teigimu, pernai bendrovė skraidino apie 4,5 mln. keleivių, arba 36 proc. daugiau nei 2022 metais, ji atliko daugiau nei 44 tūkst. skrydžių – 18 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, pristatyta daugiau nei 9,4 mln. kilogramų krovinių ir laiškų.

Populiariausios skrydžių kryptys buvo Amsterdamas, Barselona, Dubajus, Londonas, Paryžius, Talinas, Tamperė, Tenerifė, Viena ir Vilnius.

Pernai „Air Baltic“ įdarbino 684 darbuotojus, o bendras jų skaičius pasiekė 2,5 tūkst. 

„Air Baltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino ir Tamperės skraidina daugiau nei 100 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione.

„Ryanair“ skaitmeninių technologijų ir rinkodaros direktorius Dara Brady (Dara Breidis) teigia, kad sezono metu naujomis kryptis galės keliauti 1,7 mln. keleivių.

„Pagal jį mūsų Lietuvos keleiviams bus siūloma daugiau nei 1,7 mln. vietų daugybe krypčių“, – bendrovės pranešime teigia D. Brady.

Iš Vilniaus oro uosto „Ryanair“ nuo kovo vidurio skraidins į Dubliną (Airija) ir Bilundą (Danija), nuo balandžio – į Atėnus (Graikija), o nuo birželio – į Korfu (Graikija) ir Varną (Bulgarija).

Iš Kauno kovo viduryje bendrovės lėktuvai pradės skraidyti į Geteborgą (Švedija) ir Madridą (Ispanija), nuo kovo pabaigos – į Briuselį (Belgija), o gegužės pradžioje – į Kelną (Vokietija), Riminį, Barį ir Neapolį (Italija), Rodą (Graikija) ir Maljorką (Ispanija).

Tuo metu į Palangą nuo kovo 20-osios sugrįš reguliarūs skrydžiai į Dubliną.

Bendrovė iš Lietuvos oro uosto siūlo 49 skrydžių kryptis.

Bendrovė taip pat numato dažniau skraidinti tarp Vilniaus ir Miuncheno (6 kartus per savaitę), Talino (7 kartus) ir iš Palangos į Rygą (10 kartų per savaitę).

„Air Baltic“ pranešė Vilniuje visą žiemos sezoną laikysianti dar vieną orlaivį – iš viso jų bus du. Tai, anot bendrovės, leis išplėsti veiklą Vilniuje.

Kitų metų vasarą „Air Baltic“ pasiūlys 14 maršrutų iš Lietuvos, įskaitant naujus maršrutus iš Vilniaus į Krokuvą ir iš Palangos į Amsterdamą. Taip pat padidės skrydžių dažnumas iš Vilniaus į Paryžių (5 kartai per savaitę), Miuncheną (6 kartai) ir Taliną (8 kartai) bei iš Palangos į Rygą (11 kartų).

Skrydžiai vyks du kartus per savaitę: į Krokuvą – nuo gegužės 3 dienos, i į Amsterdamą – nuo gegužės 29 dienos, pranešė „Air Baltic“.

„Sustiprinsime savo pozicijas ir siekius augti, toliau gerindami susisiekimą iš Baltijos šalių“, – pranešime sakė „Air Baltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Be to, bendrovė planuoja padidinti skrydžių dažnumą paklausiais maršrutais iš Vilniaus, tarp kurių – Paryžius, Miunchenas ir Talinas.

Bendrovė kitų metų vasaros sezono metu planuoja atidaryti iš viso 11 naujų maršrutų: 7 iš Latvijos, 2 iš Lietuvos ir 2 iš Estijos. Iš Rygos oro linijų bendrovė pradės reguliarius skrydžius į Alikantę (Ispanija), Kišiniovą (Moldova), Liublianą (Slovėnija), Prištiną (Kosovas), Skopjė (Šiaurės Makedonija), Sofiją (Bulgarija) ir Tiraną (Albanija).

Kaip pastebi Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, šio mėnesio pradžioje startavusios kryptys tinka tiek atostogoms, tiek verslo kelionėms.

„Skrydžiai, kuriuos pradėjo vykdyti oro bendrovės „airBaltic“ ir „Ryanair“, sujungia Lietuvą su strategiškai svarbiomis kryptimis. Vokietijos miestai – reikšmingi ekonominių santykių plėtojimui, atvykstamajam turizmui bei užsienio investuotojų pritraukimui, o naujieji skrydžiai į Varšuvą dar labiau pagerins Lietuvos susisiekimą su Lenkija, sutaupys daug laiko šiuo metu keliaujantiems į Varšuvą iš Kauno ir jo regiono kitomis transporto priemonėmis, taip pat pritrauks daugiau turistų iš kaimyninės šalies į Lietuvą. Džiaugiamės, galėdami keleiviams pasiūlyti naujas verslo kelionių kryptis, tačiau verta pabrėžti, kad kiekvienas iš šių miestų puikiai tiks ne tik darbiniams susitikimams, bet ir pažintinėms atostogoms“, – sakė A. Stikliūnas.

Jo teigimu, nuosekliai auganti krypčių pasiūla yra įsibėgėjančio aviacijos vasaros sezono simbolis ir kartu – oro bendrovių planų pasiekti priešpandemines savo veiklos apimtis rezultatas.

„Praėjusių metų antroje pusėje prasidėjęs spartus aviacijos sektoriaus atsigavimas tęsiasi iki šiol. Šiandien drąsiai galime teigti, kad paklausa kelionėms ypač stipri, oro uostuose fiksuojame ypač sparčiai atsistatančius keleivių srautus. Žmonės aktyviai naudojasi galimybe keliauti tiek poilsio, tiek darbo tikslais“, – komentavo A. Stikliūnas.

Praėjusį mėnesį Lietuvos oro uostai atnaujino šių metų aviacijos srautų prognozę. Atsižvelgdami į turimus duomenis, Lietuvos oro uostų atstovai teigia, kad keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose turėtų siekti iki 4,4 mln. srautą, o skrydžių – iki 49,5 tūkst., tai yra atitinkamai 4 proc. ir 3 proc. daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

„Kalbant apie šitą kampaniją, kurią vykdo Aliaksandras Lukašenka, reikia pripažinti, kad kol kas ji klostosi labai sėkmingai – A. Lukašenkos naudai, nes tai, kuo jis grasino mums ir visiems Vakarams, pasiteisino. Mes matome beveik 300 žmonių, nelegaliai kertančių sieną kiekvieną dieną, ir pranešimą, kad lėktuvai skris dar iš trijų Irako miestų. Ir tai nėra patys mažiausi miestai – Erbilis arba Suleimanija – ten, kiekviename jų, gyvena daugiau nei 1 mln. žmonių. Ir svarbiausia, kad kai kurie iš šių miestų yra Irako Kurdistane, kurio centrinė valdžia Bagdade nelabai kontroliuoja, nes jis pakankamai autonominis regionas, su kuriuo A. Lukašenkos režimas kaip tik turi pakankamai artimus santykius. Mano vertinimu, jei mes pralaimėsime šitą kovą, tai gali sudaryti prielaidas ir V. Putinui – kai rugsėjo mėnesį iš Afganistano pasitrauks sąjungininkai, tuo gali pasinaudoti Kremlius, nes žinome, kokie santykiai yra tarp Talibano ir Kremliaus. Kodėl tuo nepasinaudoti? A. Lukašenka dabar testuoja, žiūri į mus ir jam sėkmingai sekasi destabilizuoti situaciją pas mus“, – sakė Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta.

– Ką reiškia dar trys keturios naujos lėktuvų kryptys iš Irako į Minską, kokie tai miestai? Iš paties suprantu, kad tai nėra patys geriausi miestai gyventi žmonėms kalbant apie ten esančius režimus.

– Reikia pripažinti, kad tai yra didmiesčiai. Mano paminėtas Erbilis, Suleimanija – ten gyvena daugiau nei 1 mln. gyventojų. Bagdadas taip pat nėra pats mažiausias miestas ir apskritai Irakas yra didelė valstybė. Taigi, tie lėktuvai, kuriais naudojasi Irako avialinijos, yra didžiuliai – dviejų aukštų, kuriais į Minską iš karto atskrenda po 500 žmonių. Yra žinoma iš Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų surinktos medžiagos, kad migrantai yra apgyvendinami valstybei priklausančiose patalpose, kad „Center Kurort“ yra įmonė, visiškai pavaldi A. Lukašenkos reikalų valdybai, taip pat įsitrauks į visą procesą. Kad jie yra organizuotai pargabenami prie pasienio – visos schemos veikia. Reikia paminėti ir finansinę dimensiją, nes, natūralu, kad iš kiekvieno į Baltarusiją nelegaliai atvykusio irakiečio arba kito migranto, bet daugiausiai iš Irako, užsidirba pats A. Lukašenkos režimas. Tol, kol tęsiasi šita kampanija, A. Lukašenka gali ne tik sukelti sąmyšį pas mus, bet ir pasipelnyti.

– Ką rodo toks Irako ir A. Lukašenkos elgesys, kiek ana pusė yra patikima?

– Iš išorės gali atrodyti labai nenuosekliai. Mes matėme G. Landsbergio susitikimą su kolegomis iš Irako, Irako užsienio reikalų ministerijos delegacija lankėsi Lietuvoje, o Irako transporto ministras pasisakė apie augančią skydžių paklausą ir todėl kėlė prielaidą atidaryti naujus maršrutus. Tačiau reikia pripažinti, kad politika Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje yra kitokia – pareiškimai, teiginiai, gebėjimai pasiekti rezultatą, politinė kultūra kaip ir sprendimų priėmimo procesas. Vis dėlto, raktai nuo Bagdado arba labiau raktai nuo to sprendimo, kad lėktuvai nebeskristų į Minską, man atrodo, jie, vis dėlto, slepiasi Vašingtone. Suprantant, koks poveikis gali būti sukurtas Vašingtono, Irako valdžiai. Kaip tik sekmadienį prezidentas Joe Bidenas bendravo su Irako ministru pirmininku, tai yra tie santykiai, į kuriuos mums reikia atsiremti tam, kad išspręstumėme šitą klausimą.

– Klabama, kad ir dabar Baltarusijoje neteisėto sienos kirtimo laukia keliasdešimt tūkstančių nelegalių migrantų. Kiek tai yra tiesa?

– Tai gali būti tiesa, bet dėl keliasdešimt tūkstančių, man atrodo, kad tai gali būti šiek tiek padidintas skaičius. Bet galime paskaičiuoti: jei kiekvieną savaitę iki šiol penktadieniais atskrisdavo po 500 žmonių lėktuvais iš Bagdado, galime paskaičiuoti, kiek savaičių tai trunka, tai iš tikrųjų Baltarusijoje šiuo metu gali būti tūkstančiai ne tik irakiečių, bet ir kitų asmenų, kurie ketina nelegaliai kirsti sieną. Šitais žmonėmis naudojamasi kaip ginklu. Jie tapo įrankiu A. Lukašenkos rankose, tam, kad ištestuotų mus, destabilizuotų situaciją – tai yra pati liūdniausia visos šios istorijos dalis, nes mes atkreipiame didesnį dėmesį į infrastruktūrinius iššūkius, į sienos buvimą ar nebuvimą, užtvaras, bet yra ir patys žmonės.

– Kas turėtų įvykti, kad Minskas vėl pradėtų saugoti savo sieną ir bendradarbiautų su Lietuva?

Aliaksandras Lukašenka/Scanpix nuotr.

– Vienintelis būdas pakeisti Minsko elgesį, yra sudaryti tokį išorinį spaudimą, kurio negalėtų ignoruoti A. Lukašenkos režimas. Tol, kol šis spaudimas nėra sukurtas, režimas naudosis bet kokia proga – jei ne irakiečiai, tai kažkas kitas, jei ne prieš Lietuvą, tai prieš Lenkiją. Nebūtinai sienos kirtimas, gal kažkas kito.

– Akivaizdu, kad jei didėtų spaudimas arba sankcijos režimui, režimas turi didžiąją kaimynę Rusiją ir fantazijos abiem valstybėms netrūksta. Na, sugalvojo, – nusitupdė lėktuvą, sugalvojo – paleido šimtus migrantų. Jūs tikras, kad padidinus spaudimą režimui, įvedus dar daugiau naujų sankcijų, jis tikrai pritrūks deguonies ir liausis tai daryti?

– Tai yra vienintelė kalba, kuria supranta tokie režimai. A. Lukašenkos akyse yra mažytė Lietuva, kuri išsišoka, kažką bando parodyti – ją reikia „pastatyti į vietą“. Tam, kad A. Lukašenka suprastų mūsų ketinimus, mūsų poziciją, ji turi būti paremta labai apčiuopiamais veiksniais. Ekonominės sankcijos turi būti praplėstos, buvo seniai kalbėta apie Baltarusijos atjungimą nuo „Swift“ – tarptautinių bankinių pervedimų sistemos, apie kitus įrankius.

– Ar jūs tikite, kad Europos Sąjunga išgirs Lietuvos raginimus dar vienam tikrai griežtam sankcijų paketui?

Bendradarbiavimas su Vašingtonu užtikrinant apčiuopiamą atsaką į tokius veiksmus, tai yra svarbiausia, nes priešingu atveju, tokiais pat būdais, Vladimiras Putinas bandys užpulti ir kitus.

– Taisyklė: Briuselis išgirsta geriau, jei tai yra pakartojama Vašingtono. Vašingtonas sudaro labai gerą impulsą Europai susivienyti. Labai gerai, kad pas mus lankosi komisarai iš Europos Komisijos atstovų, labai gerai, kad yra sąveika su „Frontex“, su kitomis institucijomis. Galiausiai solidarumas su Estija, su kitomis valstybėmis, kurios siunčia savo pareigūnus, tai yra labai sveikintina, bet tol, kol nėra dar vieno paskatinimo iš Vašingtono, gali būti, kad penktas šeštas sankcijų paketas jie bus, na, sakykime, tokie bedančiai. Bendradarbiavimas su Vašingtonu užtikrinant apčiuopiamą atsaką į tokius veiksmus, tai yra svarbiausia, nes priešingu atveju, tokiais pat būdais, Vladimiras Putinas bandys užpulti ir kitus – galbūt Suomiją, Latviją, Estiją, nes fantazijos tokie režimai nestokoja.

Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigia, kad šiuo metu verslininkų poreikius tenkina tik kelios kryptys: Londonas (Sičio, Hitrou ir Gatviko oro uostai), taip pat Frankfurtas, Helsinkis ir Kopenhaga.

Agentūra prioritetinėmis kryptimis įvardija Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, Miuncheną, Štutgartą, Hamburgą ir Diuseldorfą Vokietijoje, Amsterdamą, Stambulą, Dubliną ir Ženevą.

„Vis dar neturime tiesioginių skrydžių į JAV, neturime patogių jungiamųjų skrydžių. Reikia daug pokyčių, kad galėtume konkuruoti su kitomis šalimis tokiomis pat sąlygomis dėl užsienio kapitalo įmonių, ypač iš JAV“, – BNS teigė M. Katinas.

Šveicarijos aviacijos duomenų rinkimo ir analizės bendrovės „Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus teigia, jog verslui labai svarbu, kad skrydžiai dažnai vyktų į pagrindinį miesto oro uostą.

„Nėra taip, jog būtų kažkokie labai akivaizdūs tušti taškai žemėlapyje, kurių trūktų verslo kryptims – norėtųsi, kad skrydis būtų pastovus, bent kartą per dieną“, – BNS sakė S. Bartkus.

Reikia daug pokyčių, kad galėtume konkuruoti su kitomis šalimis tokiomis pat sąlygomis dėl užsienio kapitalo įmonių, ypač iš JAV.

Tarp svarbių krypčių jis įvardija Paryžių, Berlyną, Miuncheną, Diuseldorfą, Kelną, Dortmundą. Be to, verslo klientams itin svarbus ir skrydžių laikas bei jų dažnumas.

„Geriausia, jei yra galimybė išskristi ryte ir parskristi tos pačios dienos pabaigoje. Puikus skrydžio tokiu dažnumu ir laiku pavyzdys yra Vilniaus – Londono City kryptis“, – priduria M. Katinas.

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai nurodo, kad nuo 2020-ųjų vasaros sezono iš Vilniaus bus galima dažniau tiesiogiai pasiekti Miuncheną – skrydžių į jį skaičius didėja nuo trijų iki penkių per savaitę. Taip pat bus pasiūlyti patogesnis rytinis laikas skrendant iš Vilniaus į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą.

Reikia geresnės infrastruktūros

Lietuvos oro uostai nuolat derasi su verslo ir miestų atstovais dėl naujų skrydžių, bet pabrėžia, jog galutinis sprendimas priklauso nuo konkrečių oro linijų.

„Dažniausiai minimos kryptys, kurių dar reikėtų papildomai, – Skandinavija, Vokietija, minima ir Prancūzija, Didžioji Britanija bei Šveicarija. Nemažai tiesioginių skrydžių šiomis kryptimis jau yra arba bus nuo kitų metų (2020 metų – BNS), tačiau, tarkime, dėl Prancūzijos jungčių plėtros toliau vyksta derybos“, – BNS teigė bendrovės atstovai.

Pasak jų, deramasi ir su oro linijomis, tačiau dažniausiai iki naujo skrydžio pradžios gali tekti laukti kelerius ar net daugiau metų.

„Investuok Lietuvoje“ teigia, jog būtina atnaujinti šalies oro uostų infrastruktūrą.

„Vilniaus oro uostą reikėtų iš esmės keisti. Oro uostų infrastruktūra, patogumas klientui bei patogūs skrydžiai yra esminiai dalykai, kurie miestą ir šalį gali paversti patrauklia tiek verslui, tiek turizmui. Norint lygiavertiškai konkuruoti su kitomis šalimis, mums reikia realių pokyčių“, – teigia M. Katinas.

„Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas S. Bartkus teigia, kad vargu, ar artimiausioje ateityje galėtų ateiti naujos bendrovės su „dideliais produktais“, tačiau, jo manymu, galima bendradarbiauti su Lenkijos LOT arba Latvijos „AirBaltic“, jau dirbančiomis Lietuvos rinkoje.

Pasak jo, kalbant apie tolimas šalis – Japoniją, Kiniją – tiesioginis oro susisiekimas su jomis galėtų prasidėti nuo atvykstamojo turizmo ir pirmiausia užsakomųjų, o ne reguliarių skrydžių.

„Kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė su tuo susijusi rizika. Niuansas toks, kad skrydžiai į Aziją – praktiškai visi didesni miestai, kurie galėtų būti įdomūs, yra pakankamai toli nuo Lietuvos. Tai manau, kad galbūt viena iš krypčių, kuri galėtų atsirasti, yra Dubajus“, – sakė S. Bartkus.

M. Katino vertinimu, nepaisant to, jog Europos Komisija riboja galimybes finansuoti oro linijas ir šalims svarbius maršrutus, reikia ieškoti teisinių galimybių, veikiant pagal taisykles, skirti lėšas susisiekimo gerinimui.

Jis teigia, kad Vilniaus ir Londono Sičio reisas yra pavyzdys, kaip atlikus išsamią teisinę ir ekonominę analizę pavyko suderinti su Europos Komisija galimybę LOT skirti kompensaciją.

Lietuva vis dar yra skrydžių pakraštyje

Tarp ES šalių vis dar esame susisiekimo oru pakraštyje.

Lietuvos oro uostai, be Londono Sičio krypties, pažymi ir jau pradėtus naujus skrydžius iš Vilniaus į Londono Sautendo oro uostą, nuo šių metų prasidės skrydžiai iš Palangos į Stokholmą bei Kopenhagą, taip pat bus pristatyta kryptis iš Kauno oro uosto į Oslą.

„Itin svarbus ir visiškai naujas pasiekimas Lietuvos oro uostams yra sėkmingai pasibaigusios derybos su kompanija „AirBaltic“, kuri nuo kitų metų (2020 metų – BNS) kovo iš Vilniaus skraidins net 5 naujomis kryptimis į Hamburgą (Vokietija), Ciurichą (Šveicarija), Geteborgą (Švedija), Dubrovniką ir Rijeką (Kroatija). Valstybės ir verslo atstovams susisiekimas su Skandinavija ir Vokietijos didžiaisiais miestais yra labai svarbus“, – teigia bendrovė.

M. Katinas mano, kad Lietuva pagal skrydžių geografiją Europoje vis dar yra pakraštyje.

„Pajudėjome iš kritinio taško, susisiekimo oru situacija po truputį keičiasi ir gerėja, pavyzdžiui, „AirBaltic“ paskelbė, kad nuo 2020 metų vasaros sezono plečia skrydžių geografiją ir didina krypčių dažnį. Tačiau iš tiesų padengti tik „higieniniai“ skrydžiai, esame toli nuo konkurencingo pasiūlymo, tarp ES šalių vis dar esame susisiekimo oru pakraštyje“, – sako M. Katinas.

Jo teigimu, Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) skelbiamoje konkurencingumo apžvalgoje „The Global Competitiveness Report 2019-2020“ užima tik 25 vietą tarp 28 ES šalių pagal pasiekiamumą oru.

2019-ųjų gegužę pradėjus skrydį iš Vilniaus į Sičio oro uostą, tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigė, kad tai yra vienas prioritetinių skrydžių ir dar viena galimybė Lietuvai „Brexito“ kontekste prisikviesti įmones iš Londono.

Skrydis iš Vilniaus į Londono Sitį pirmą kartą Europoje yra remiamas – Lietuvai dvejus metus truko įtikinti Europos Komisiją leisti taikyti paramos mechanizmą.

Nauja kryptis

Norvegijos aviakompanija skrydžius Kaunas – Oslas pradės vykdyti nuo 2020-ųjų metų vasaros skrydžių sezono. Bilietus į šį miestą jau galima įsigyti.

„Norwegian Air Shuttle“ visai neseniai buvo paskelbusi, jog pradeda skrydžius ir iš kitų Lietuvos miestų. Iš Palangos oro uosto bus vykdomi skrydžiai į Švedijos sostinę Stokholmą bei į Danijos sostinę Kopenhagą. Dabar bus atvertas kelias ir iš Kauno į Oslą.

„Džiaugiamės ir atidarydami net tris naujas kryptis tarp Skandinavijos regiono ir Lietuvos. Didžiuojamės galėdami keleiviams pasiūlyti tiesioginius maršrutus į Kopenhagą, Stokholmą ir Oslą patraukliomis kainomis. Matome vis didėjančią paklausą skrydžiams tarp Skandinavijos regiono ir Lietuvos. Renkantis mūsų siūlomus skrydžius – keleiviai iš Lietuvos galės pasiekti labai platų kitų lokacijų tinklą, pavyzdžiui, Jungtines Amerikos Valstijas ar net tolimųjų Rytų regioną. Labai laukiame šių skrydžių starto ir kviečiame keleivius pasinaudoti puikia proga keliauti su mūsų oro bendrovės lėktuvais“ – Lietuvos oro uosto puslapyje skelbimas „Norwegian Air Shuttle“ atstovo Magnus Thome Maursund komentaras.

„Visos trys naujos kryptys startuos jau kitų metų aviacinio vasaros sezono pradžioje. Susisiekimas su Skandinavijos regionu yra labai svarbus argumentas, kurį girdime iš savo partnerių, dalyvaujančių aktyviose diskusijose dėl naujų krypčių pritraukimo į Lietuvą. Mums ypatingai svarbu, kad daugiau nei tris metus trukusios derybos su oro bendrove leido šiandien oficialiai paskelbti apie šias naujas kryptis ir tiesiogiai prisidėti prie susisiekimo gerinimo“, – teigė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Didėja mūsų oro uosto konkurencingumas.

Proga Kaunui

Kaunas gauna puikia galimybę ne tik garsinti miestą bei pritraukti naujų turistų, bet taip pat ir didinti konkurenciją pačiame oro uoste. „Norwegian Air Shuttle“ aviakompaniją vertina ir patys skandinavai, tad jiems tarsi atsiveria patikimas kelias į Kauną.

Norvegijos oro bendrovės skrydis Kauno miestui nieko nekainuos. Šis maršrutas nėra remiamas miesto, o tai yra pačios bendrovės siekis plėsti skrydžių kryptis. Naujas skrydis turėtų būti patrauklus ne tik lietuviams, bet taip pat tikimasi sulaukti ir daugiau turistų, norinčių aplankyti Kauną. Oslas yra labai geroje strateginėje Norvegijos vietoje, tad, pasak miesto atstovų, skrydžiai tokia kryptimi padidins ir mūsų oro uosto galimybes bei konkurenciją.

„Tai nėra savivaldybės kontrakto dalis, tai yra grynai jų sprendimas. Mes tikimės abipusio dėmesio, tiek, kad tai bus patogu lietuviams pasiekti Norvegiją, tiek, kad ir laukiame atvykstamojo turizmo, tad didėja mūsų oro uosto konkurencingumas. Įdomu ir tai, kad į Kauno oro uostą ateina nauja skrydžių bendrovė, tad nuo šiol bus ne tik „Ryanair“, „WizzAir“, LOT, bet ir „Norwegian Air Shuttle“ kompanija“, – apie naujas galimybes Kaunui kalbėjo miesto mero patarėjas Simonas Kairys.

„Norwegian Air Shuttle“ skrydžius iš Kauno oro uosto vykdys du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.