-
4 išmaniosios programėlės, padėsiančios pasirūpinti sveikata
Žingsnių ir kalorijų skaičiuoklė
Pasižadėjote, kad gyvensite sveikiau, vaikščiosite daugiau ir valgysite mažiau? Tikslų pasiekti bus lengviau, jei juos matuosite – tai daryti galite su fizinį aktyvumą fiksuojančia programėle „Fitbit“, mano Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas.
„Į išmanųjį atsiųsta programėlė skaičiuoja kasdien nueitus žingsnius ir atstumą, į ją taip pat galima suvesti suvartojamų kalorijų ir vandens kiekius bei svorio pokyčius. Negana to, prie programėlės prijungus išmanųjį „Fitbit“ laikrodį, galima stebėti ir savo miego ciklą“, – pasakoja A. Lukošius.
„iOS“: https://apple.co/1cppj8C
„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.fitbit.FitbitMobile
Lieknėkite lengviau
Stengiatės valgyti sveikiau, tačiau vis pritrūksta žinių ir kantrybės? Anot. A. Lukošiaus, aplikacija „Lifesum“ gali ne tik padėti keisti ar stebėti mitybos įpročius, bet ir motyvuoti siekti geresnių rezultatų.
„Analizuodama suvestus duomenis apie suvartotas kalorijas, išgertą vandens kiekį bei bendrą informaciją apie jus – programėlė parinks labiausiai tinkamą mitybos planą, taip pat ir jį atitinkančių patiekalų receptus. Be to, ji skatins išgerti daugiau vandens, valgyti vaisių, žuvies, daržovių ar kitų produktų, suteiksiančių trūkstamų mineralų bei vitaminų“, – teigia ekspertas.
„iOS“: https://apple.co/1OWWEXV
„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.sillens.shapeupclub
Savijautos dienoraštis
Pastebėjote, kad jus vis dažniau vargina galvos ar kiti skausmai? Pabandykite atsekti negalavimų priežastis – tai padaryti gali padėti programėlė „Symptom diary“, skirta visiems įtartiniems sveikatos pokyčiams fiksuoti, atskleidžia ekspertas.
„Aplikacija saugo suvestus duomenis, juos analizuoja ir suteikia galimybę stebėti veiksnius, darančius įtaką savijautai. Pavyzdžiui, pažymėjus galvos skausmo simptomą, galima įrašyti ir galbūt jį iššaukusias priežastis: paros metą, stresą ar tądien valgytą maistą. Jei tas pats negalavimas kartojasi, veiksnių statistika gali padėti atsekti jo priežastį“, – sako A. Lukošius.
„iOS“: https://apple.co/2K0QAzK
„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=dk.kalorieopslag.symdir
Nepamiršite išgerti vitaminų
Pamirštate išgerti vitaminus ar vaistus? Tuomet A. Lukošius pataria atrasti aplikaciją „Pill & Med Reminder“.
„Programėlė veikia tarsi išmani vaistų dėžutė – į ją galima įvesti visus vartojamus medikamentus, prie kiekvieno iš jų pažymėti kokią dozę, kokiu būdu ir kada reikia vartoti. Atėjus laikui išgerti vaistus – aplikacija apie tai primins pranešimu. Be to, programėlėje galima sukurti bendrą šeimos paskyrą ir joje stebėti, ar artimieji pareigingai geria savo piliules“, – aiškina jis.
„iOS“: https://apple.co/2Ik6uYN
„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.medisafe.android.client
-
Žirgas dukart per mėnesį lanko ligoninės pacientus 1
Šįkart – pasakojimas iš Prancūzijos, kur žirgas tampa savotišku gydytoju, jam atveriamos ligoninės durys, ir keturkojis daktaras pacientus lanko palatose.
Koridoriais žingsniuojantis žirgas Dižono ligoninėje niekam nekelia nuostabos. Eržilas Pėjo nuo praėjusio rudens čia užsuka dukart per mėnesį – užjausti ir pralinksminti senyvus pacientus.
Vos išgirdęs kanopų taukšėjimą Pjeras išskuba pasitikti bičiulio. Žirgo apsilankymai senoliui pakelia ūpą, o ir Pėjo mėgsta Pjerą, susitikę abu nurimsta.
Antuanui Pėjo suteikia neįtikėtinu galių. Įprastai prie lovos prikaustytas senolis sulaukęs žirgo pakyla iš patalo.
Ligoninės personalas džiaugiasi ir stebisi keturkojo gydytojo sugebėjimais. Sako, gali ištisas dienas bergždžiai stengtis atrasti ryšį su pacientais, o vos išvydę žirgą jie ima kalbėti, glostyti ir net atsistoja. Nors medikai mėgina suprasti šį sveikatos pagerėjimo fenomeną, sako, čia yra ir magijos.
-
Kraujas – organizmo negalavimų veidrodis
Ką galima jais nustatyti, kalbamės su laboratorijos "Antėja" direktore medicinai gydytoja Dangira Babenskiene.
– Kuo svarbūs kraujo tyrimai, ką iš jų galima sužinoti?
– Kiekvienas žmogaus organas atlieka tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamų medžiagų. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus, todėl, norint įvertinti jos veiklą, turime atlikti kraujo tyrimus. Svarbu nustatyti visus keturis hormonus, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne.
– Ar šiuos tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?
– Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama vos keletas tyrimų: bendrasis kraujo, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. Pavyzdžiui, vienas bendrojo cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus.
Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos.
Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų. Nustačius, kad yra padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, dar nereiškia, kad kažkas blogai: gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Taigi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų nepakanka išsamiam sveikatos ištyrimui.
Labai sparčiai į priekį pažengė laboratorinės diagnostikos technologijos, išsiplėtė galimybės, tačiau kol kas apie tai trūksta informacijos. Jos nepakankamai turi ne tik ligoniai, bet ir gydytojai. Jei lyginsime su automobiliu, reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška – keisti kitą ir t.t. Lygiai taip pat ir kalbant apie gydymą. Jei netiksliai diagnozuoji ligą – eksperimentuoji, skiri brangius vaistus, bet jie neišgydo. Tai užima laiko, ima blogėti sveikata, išleidžiama daug pinigų.
– Lietuvoje profilaktiniai tyrimai nėra populiarūs?
– Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyva mirtis viršija ES vidurkį. Profilaktiniai tyrimai nėra privalomi, nebent kai kurių sričių darbuotojams ar priklausantiesiems rizikos grupei. O jie turėtų būti atliekami visiems.
– Kokie kraujo tyrimai yra patys svarbiausi?
– Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą sukeliančias ligas. Kaip žinome, tai širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų kiekio ir bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantieji tyrimus ir besirūpinantieji savo sveikata serga rečiau.
– Ar mūsų medicinos diagnostikos laboratorijos neklysta? Koks jų lygis, lyginant su Vakarų šalimis?
– Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti visoje Europoje: vykdoma kokybės kontrolė, darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti specialistai. Džiugu, kad Kaune turime pirmąją Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą laboratoriją – tai didelis žingsnis į priekį.