Parlamentas 70 balsų „už“, 21 – „prieš“ ir 29 parlamentarams susilaikius priėmė nutarimą, kuriuo nepaprastoji padėtis pratęsiama nuo gruodžio 17 dienos vidurnakčio iki kovo 16 dienos 24 valandos.

Nepaprastoji padėtis, kaip ir iki šiol, galios Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigia galioti gruodžio 16-ąją.

„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad Rusijos agresija grasina NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui, kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Prieš nutarimą pasisakiusi opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė tvirtino, kad būtinybės pratęsti nepaprastąją padėtį nėra, o Vyriausybę sakė ją teikiant, kad galėtų lengviau naudoti rezervo lėšas.

„Jokių realių priežasčių skelbt nepaprastajai padėčiau jūs nenurodėte, išskyrus vieną, kuri reikalinga, tai valstybės rezervo naudojimas. Gal ateikite su pataisomis, palengvinkite rezervo naudojimą, nekankinkite žmonių pasienyje su ypatingom nepaprastosiom padėtim“, – sakė A. Širinskienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama replikavo, kad „kuo labiau faktai prieštarauja poniai Širinskienei, juo blogiau faktams“.

Siūloma pratęsti padėtį, nes niekas nepasikeitė, niekas nepagerėjo, kaip tik pablogėjo, atsirado papildomos Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje ir tikrai nėra jokio pagrindo sakyt, kad kažkaip pagerėjo saugumo situacija.

Premjerė pažymėjo, kad Lietuvos kaimynystėje padėtis nepasikeitė, Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi, ji taip pat teigė neturinti žinių, kad dėl nepaprastosios padėties „pasienio gyventojai dėl to kažkaip ypatingai kentėtų“.

„Siūloma pratęsti padėtį, nes niekas nepasikeitė, niekas nepagerėjo, kaip tik pablogėjo, atsirado papildomos Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje ir tikrai nėra jokio pagrindo sakyt, kad kažkaip pagerėjo saugumo situacija“, – pabrėžė premjerė.

Kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, naujajame numatoma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Baltarusiams tokie reikalavimai netaikomi. Jiems, kaip ir rusams, lieka galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Taip pat nutarime palikta migrantų apgręžimo politiką įtvirtinanti nuostata, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebus taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Per pusšimtis Seimo opozicijos atstovų siūlo sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. Anksčiau tokia iniciatyva parlamente buvo atmesta.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir anksčiau buvo pratęstas jau du kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Pernai lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki sausio vidurio.

Anot Seimo nutarimo projekto, nauja nepaprastoji padėtis galios nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos imtinai.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Šiuo metu ji galioja iki birželio 29 dienos imtinai.

Nutarimo projekte nurodoma, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę.

Dokumente taip pat pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

„Dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – sakoma projekte.

Pagal projektą, toliau galiotų draudimas Lietuvoje retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, draudžiami susirinkimai Rusijos karui prieš Ukrainą palaikyti, veiktų kiti ribojimai.

Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad šis teisinis režimas reikalingas, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.

„Dėl Rusijos vykdomo valstybinio terorizmo ir nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vis didėja humanitarinė ir pabėgėlių iš Ukrainos krizė. Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu išaugo ir šių šalių gyventojų pasitraukimo tikimybė“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, taip pat stebima suintensyvėjusi asmenų veikla prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, įskaitant ir galimą informaciją rinkimą.

Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimo bei nenustačius nepaprastųjų priemonių.

„Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimo bei nenustačius nepaprastųjų priemonių“, – sakė ji.

Pratęsiant padėtį nuo vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį, atsisakoma buvusio draudimo fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.

Toks siūlymas pateiktas, kadangi iki šiol dėl to nefiksuota incidentų, o esant poreikiui būtų galima taikyti baudžiamojo proceso priemones.

Paliktas draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo, televizijos programas. Išimtys numatomos tik jei yra suteiktas atskiras Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimas arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Taip pat paliekamas draudimas organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos, Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.

Be kita ko, neatsisakyta ir ankstesnio sprendimo stabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Ji jau buvo kartą pratęsta kovo 10 dieną ir galiojo iki balandžio 20-osios imtinai.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu negali būti taisoma Konstitucija. Todėl dėl šio režimo buvo buvo sustojusios Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.

Padarius vienos dienos nepaprastosios padėties pertrauką, ketvirtadienį visos šios pataisos priimtos.

Nepaprastosios padėties Lietuvos pasienyje įvedimas – kas tai yra? Ką tokia padėtis gali riboti kalbant apie piliečių teises? Apie tai su žurnalistais kalbėjosi Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis.

– Ar reikia bijoti nepaprastosios padėties?

– Bet kuriuo atveju, tai yra konstitucinis institutas. Yra sąlygos ir ribojimo pagrindai, numatyti Konstitucijoje, ir yra specialus įstatymas. Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama visoje valstybės teritorijoje arba tam tikroje teritorijoje – savivaldybėse, pasienio ruože. Seimo nutarime turi būti konkretizuotos visos sąlygos, t. y. kokiu pagrindu – dėl grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Turi būti numatytas terminas, konkrečios žmogaus teisės ir jų ribojimas. Sakykime, šiuo atveju, galbūt kalbėtume apie judėjimo ribojimus, automobilių stabdymus ir taip toliau. Yra didesnis paketas, bet neprivalo būti panaudotas visas, numatytas įstatyme. Taip pat Seimo nutarime turi būti nurodyta, ar bus pasitelkiama kariuomenė, mobilizacinis rezervas. Turi būti nurodoma, ar savivaldybėse bus įvedamas tiesioginis valdymas, ar bus naudojamas Vyriausybės rezervas. Įstatymas yra pakankamai detalus ir Seimo nutarime, jei jis priimamas, turi būti numatyti visi tie dalykai.

– Jau pasirodė tokia informacija, kad gali būti, jog pareigūnai galės tikrinti žmonių namus be perspėjimo. Galima klausytis pokalbių, sekti susirašinėjimą, bus ribojamas būriavimasis, judėjimas.

– Įstatymas tai numato, bet, kaip minėjau, tai nėra privaloma, nes būtent Seimas nutarime turi nustatyti tas ribas. Kadangi įstatymas kalba apie proporcingumą – tik apie tuos ribojimus, kurie iš tikrųjų yra būtini šitai situacijai suvaldyti.

– Ir tai būtų visiškai beprecedentis atvejis?

– Tiek, kiek galioja Konstitucija, – beveik 30 metų, per mūsų daugiau nei 31 nepriklausomybės metus, tokio atvejo, tokių ypatingų režimų nebuvo numatyta netgi per Sausio 13-ąją. Bet kuriuo atveju, tai būtų beprecedentis atvejis. Ir iš tikrųjų, mes – tiek politikai, tiek teisės mokslininkai, neturime patirties apie tai.

– Jei žmogaus pareigūnai paprašytų patikrinti, užeiti į namus, kai yra įvesta nepaprastoji padėtis, tai jis atsisakyti jau ir nebegalėtų?

– Šitas įstatymas taip pat numato galimybę steigti komendantūras. Šitai irgi turi būti numatyta Seimo nutarime, ar bus įsteigtos komendantūros, ar ne. Ir jeigu būtų, – bet kokie įsakymai komendanto ar vyriausiojo komendanto, jie yra privalomi vykdyti. Jeigu ne, tai tam tikri pareigūnai turėtų teisę būti teritorijoje ir judėti. Specialiuosius leidimus jiems turėtų išduoti savivaldybių administracijų direktoriai, kurių nurodymai taip pat turėtų būti privalomi.