Artėjant šildymo sezonui, miesto politikai turės patvirtinti kompensacijų dydį, numatytą nepasiturinčioms klaipėdiečių šeimoms, kurios savo būstus ar karštą vandenį šildosi malkomis ar kitu kietuoju kuru.

Atsižvelgdami į malkų, medžio pjuvenų granulių ir medžio pjuvenų briketų pardavimo rinkos įkainius, įskaitant PVM bei transportavimo išlaidas, savivaldybės specialistai paskaičiavo vidutines kietojo ar kitokio kuro įsigijimo kainas.

Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensaciją, šiemet kompensuojama suma minėtam kurui įsigyti bus didesnė.

Lyginant pastarųjų dviejų ir būsimo šildymo sezono duomenis matyti, kad kompensacijų suma už kuro įsigijimą išaugo šešis kartus, o jos gavėjų skaičius padvigubėjo.

2020–2021 m. 10,9 tūkst. eurų dydžio kompensacijas už kurą gavo 63 klaipėdiečių šeimos, 2021–2022 m. paramą gaunančių šeimų skaičius išaugo iki 67, o kompensacijų suma siekė jau 19,8 tūkst. eurų.

O štai artėjančiam šildymo sezonui kompensacijoms už kietojo kuro ar malkų įsigijimą Klaipėdos savivaldybėje jau prireiks 112 tūkst. eurų. Paramą turėtų gauti 147 šeimos.

Kiekvienai jų vidutiniškai teks po 760 eurų, tai yra pusė sumos, kurios realiai reikės kurui įsigyti visam šildymo sezonui.

Tiesa, kompensacijos dydis priklausys nuo šeimos gaunamų pajamų dydžio ir būste gyvenančių asmenų skaičiaus.

Tyrimą „Reagavimas į mokymosi krizę“ UNICEF pristatė „World Education Forum“ (Pasauliniame švietimo forume). Jo rezultatai atskleidžia, kad svarbiausias pasaulinę mokymosi krizę sukeliantis veiksnys yra tai, kad nuo mokslo atskiriami skurdžiausiai gyvenantys vaikai.

„Šalims visame pasaulyje nepavyksta įtraukti skurdžiausiai gyvenančių vaikų, tokiu būdu nuskriaudžiami ne tik vaikai, bet ir pačios valstybės, – teigė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore. – Kol viešajam švietimui skirtos lėšos bus neproporcingai paskirstomos ir atiduodamos vaikams iš turtingiausių šeimų, neturtingiausieji neturės jokių vilčių išbristi iš skurdo, išmokti įgūdžių, reikalingų varžytis ir sėkmei šiandieniniame pasaulyje užsitikrinti, ir prisidėti prie savo šalių ekonomikos.“

Išanalizavusi 42 šalyse surinktus duomenis, organizacija UNICEF atrado, kad „vaikų iš 20 proc. turtingiausių šeimų skiriama dvigubai daugiau švietimo lėšų nei vaikams iš 20 proc. skurdžiausių šeimų“.

Nelygiai paskirstomų lėšų problema ypač būdinga dešimtyje Afrikos šalių. Turtingiausiems vaikams ten skiriama keturis kartus lėšų daugiau nei skurdiems.

Jei išmintingai investuosime į vaikų švietimą ir lygiai paskirstysime lėšas, turėsime daugiausiai šansų ištraukti vaikus iš skurdo.

Gvinėja ir Centro Afrikos Respublika yra šalys, kuriose mokyklos nelankančių vaikų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, o turtingiausi vaikai iš viešojo švietimo fondų gauna daugiau naudos nei skurdžiausi vaikai.

Remiantis tyrimo rezultatais, Barbadosas, Danija, Airija, Norvegija ir Švedija yra vienintelės šalys, švietimo lėšas paskirstančios po lygiai – ir pasiturintiems, ir sunkiau gyvenantiems vaikams.

Pasak Pasaulio Banko, daugiau nei pusė vaikų iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių, pabaigę pradinę mokyklą, nemoka skaityti ar suprasti paprastą istoriją.

UNICEF ragina vyriausybes lėšas skirstyti taip, kad 20 proc. vaikų iš skurdžiausių šeimų būtų skirta 20 proc. visų švietimui skirtų lėšų.

„Esame svarbioje kryžkelėje. Jei išmintingai investuosime į vaikų švietimą ir lygiai paskirstysime lėšas, turėsime daugiausiai šansų ištraukti vaikus iš skurdo, juos įdarbinant ir suteikiant jiems reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų pasinaudoti galimybėmis ir patys kurti naujas“, – teigė H. Fore.

Organizacija taip pat rekomendavo pirmenybę teikti žemesnės pakopos išsilavinimui ir lėšas paskirti palaipsniui, nuo žemiausios pakopos mokslų prie vis aukštesnės.

Tyrime nurodoma, kad reikia kelti pradinio ugdymo kokybę ir prieinamumą, nes tai „pagrindas, į kurį remiasi visos kitos mokymo pakopos.“

Priešmokyklinio ugdymo programas geriau baigę vaikai labiau linkę mokytis ir toliau, taip prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės tapus suaugusiu žmogumi. Tam skyrus mažiausiai 10 proc. valstybinių švietimui skirtų lėšų padėtų padaryti (tokį mokslą) visiems prieinamą.

Akcijos „Išpildyk vaikų svajonę Lietuvoje“ esmė – rinkti aukas, o už pinigus bus perkamos dovanos mažiesiems iš vargingai gyvenančių šeimų Vilkaviškyje, Utenoje, Šakiuose ir Širvintose.

Vaikai specialiuose laiškuose rašys, kokias dovanas jie svajoja gauti per Kalėdas, o už JK lietuvių paaukotus pinigus bus bandoma išpildyti kaip įmanoma daugiau šių svajonių.

Su minėtų Lietuvos miestų merais jau sutarta dėl bendradarbiavimo.

JKLB išplatintame skelbime teigiama, kad lėšos bus renkamos tik lapkritį, dovanėlėms prašoma skirti po 30 svarų sterlingų: arba skirti šią sumą, arba nupirkti vaiko svajonėse nurodytą dovaną.

Taip pat kviečiami atsiliepti savanoriai, kurie padėtų susitvarkyti su organizaciniais darbais bei keliauti į Lietuvą atiduoti dovanėlių – jų įteikimų šventės vyks gruodžio 7-8 dienomis.

Norintys prisidėti prie akcijos turėtų kreiptis į artimiausią JK lietuvių bendruomenę arba tiesiogiai į JKLB.

Praėjusiais metais surengtos akcijos metu JK lietuvių paaukotos lėšos ir dovanos pradžiugino Alytaus, Marijampolės ir Tauragės vaikus.

Apie tūkstantį vaikų globojančiam labdaros paramos fondui „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ prieš rugsėjį tenka pasirūpinti ne tik jų mokykliniu krepšeliu, uniformomis, sportine apranga, bet ir papildomų specialistų pagalba, kuri padeda vaikams sugrįžti į laimingą vaikystę.

Be visapusiškos pagalbos organizacija neišsiverstų ir skaičiuoja, kad pagalbininkų jau - daugiau nei 2000 įmonių.

Prie „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ iniciatyvos rugsėjo 1-ajai prisijungė „Aprangos“ grupė, padovanojusi 7-nias dešimtis uniformų ir mokyklinių drabužių, visiems, į mokyklas keliausiantiems vaikams.

Pataisas teikęs parlamentaras Eugenijus Jovaiša siūlė, kad naujovė įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo.

Pagal svarstomą projektą, studentams iš nepasiturinčių šeimų mokamos socialinės stipendijos augtų nuo 123,5 euro iki 133 eurų per mėnesį, į jas galėtų pretenduoti ir doktorantai bei profesinių studijų programų studentai.

Šiuo metu į socialines stipendijas gali pretenduoti tik pagal bakalauro, magistro ir vientisųjų studijų programas studijuojantys studentai iš nepasiturinčių šeimų, turintys negalią, tėvų neturintys studentai iki 25 metų.

Vyriausybės duomenimis, įgyvendinti pasiūlymus kitais metais valstybei kainuos 479 tūkst. eurų.

Norėjo ne striukės

Kasmet visoje Lietuvoje vykstanti kalėdinė socialinė akcija "Vaikų svajonės" jos dalyvę privertė suabejoti, ar čia tikrai pildomi vargingose šeimose gyvenančių vaikų norai?

Klaipėdietė nutarė viešai pasidalyti savo patirtimi.

"Kaip ir dažnam lietuviui, taip ir man, artėjant didžiosioms metų šventėms, norisi padėti kitiems ir užsidirbti karmos taškų. Sesuo ne kartą padovanojo vaikams gražesnes šventes pildydama vaikų svajones, kadangi patys turime du mažamečius berniukus, nusprendžiau prisidėti ir įgyvendinti aštuonmetės mergaitės svajonę projekte "Vaikų svajonės". Gaila, pirmoji patirtis nebuvo tokia maloni, kokios tikėjausi", – apmaudavo moteris.

Uostamiestyje gyvenančios mergaitės svajonė buvo labai praktiška – vaikas norėjo striukės.

Toks pirkinys moteriai atrodė veikiau būtinybė nei svajonė, todėl, gavusi mamos kontaktus iš socialinės darbuotojos, nusprendė nedelsiant pati tą striukę padovanoti. Ir būtų tai padariusi, jei ne pribloškiantis mamos abejingumas. Po daugybės skambučių ir nemalonių pokalbių paaiškėjo, kad drabužiai šeimai nė nereikalingi.

Pildo tėvų svajones?

Iš pradžių aiškinusi, kad visą lapkritį bus užsiėmusi, galiausiai mergaitės mama pareiškė, jog jos vaikas turi ką apsirengti. Ir apskritai labiau norėjo žaislų, o ne striukės.

Toks vargingai gyvenančios šeimos "kuklumas" moters noro daryti gerus darbus nepalaužė, ji nutarė išpildyti kito vaiko svajonę.

Nekalbu jau apie susidariusį įspūdį, jog pastaroji šeima gyvena geriau nei mūsiškė.

"Kreipiausi į socialinę darbuotoją, kuriai, paaiškinusi situaciją, mandagiai pasakiau, kad privalau atsisakyti šios "svajonės" ir noriu pasirinkti kitą. Būtent savo konkrečiu atveju padariau išvadas, kad pastangos padaryti gerą darbą sukėlė labiau neigiamų emocijų. Nekalbu jau apie susidariusį įspūdį, jog pastaroji šeima gyvena geriau nei mūsiškė ir pastangos, skiriant pačių taupomus pinigus tam, kad padėtume dar sunkiau už save gyvenantiesiems, liko neįvertintos. Ką jau kalbėti apie patį vaiką, kurio svajonė yra ne jo, o pasipūtusios mamos. O kiek dar tokių šeimų yra šio projekto sąraše, niekas nežino", – svarstė klaipėdietė.

Prašo ir pasiturintieji

Nors "Vaikų svajonės" idėja graži, organizatoriai neslėpė, būna visko.

"Tokių nutikimų, kad ir kaip gaila, pasitaiko, bet jie – labai reti. Šiemet tai pirmas toks atvejis, atkeliavęs iki mūsų. Iš 13 tūkst. svajonių viena – turbūt nėra daug. Tokios šeimos tikrai neturėtų dalyvauti mūsų projekte, kalbamės su socialiniais darbuotojais, kad jie jas ištrintų. Vis dėlto klaidų kartkartėmis būna", – sakė vienas projekto "Vaikų svajonės" organizatorių Julius Gregorauskas.

Jis prisiminė kitą pernai įvykusi nemalonų incidentą – atvažiavę įteikti dovanos aukotojai pamatė, kad šeima verčiasi kone geriau už juos pačius.

"Šeima gyveno neblogai įrengtame name, iš socialinių darbuotojų sužinojome, kad tų pinigų tikrai turi, lyg ir užsidirba užsienyje. Tačiau vis tiek yra įtrauka į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl kitokių problemų, susijusių su smurtu, narkotikais. Paprašėme tos šeimos daugiau neįtraukti į projektą, nes mes orientuojamės į skurdžiose šeimose gyvenančius vaikus", – aiškino J.Gregorauskas.

Gerai tai, kad mes turime teisę pasakyti "ne", jei manome, kad šeima neturėtų dalyvauti.

"Gerai tai, kad mes turime teisę pasakyti "ne", jei manome, kad šeima neturėtų dalyvauti", – pridūrė pašnekovas.

Teigiama, kad devintus metus iš eilės vykstantis projektas "Vaikų svajonės" šiemet susilaukė didelio norinčiųjų padėti sunkiai gyvenantiems vaikams susidomėjimo. Likus mažiau nei mėnesiui iki Kalėdų, jau pasirinktos pildyti beveik visos – apie 13 tūkst. vaikų svajonių.

Vaikai daugiausia prašo sportinių aprangų, žieminių batų, striukių, kombinezonų, taip pat – žaislų: konstruktorių, pulteliais valdomų mašinėlių, lėlių.

"Vaikai yra vaikai. Mūsų tikslas yra padaryti kalėdinę staigmeną. Suprantame, kad nupirkę batus problemos neišspręsime", – kalbėjo vienas organizatorių.

Norintieji gali įteikti kalėdinę dovaną patys, susisiekę su tos savivaldybės socialiniu darbuotoju (Klaipėdos miesto socialinės paramos centras), arba nusiųsti ją per kurjerių tarnybą nemokamai.

Pinigų žmonės aukoti negali.

"Jau daug metų esame labai griežti šiuo klausimu. Tiek dėl skaidrumo, tiek dėl paties svajonės pildytojo įsitraukimo", – aiškino J.Gregorauskas.

Pirmoji „Esu mama!“ paroda lankytojus paskatins prisidėti prie gražios socialinės akcijos - padėti nepasiturinčioms Lietuvos šeimoms. „Bendradarbiaudami su „Ištiesk pagalbos ranką“ organizacija sieksime atkreipti lankytojų dėmesį į skurstančias Lietuvos šeimas. Kiekvienas namie turime daugybę nebenaudojamų daiktų, vis dar tinkamų vilkėti, tačiau nebenešiojamų drabužių, atsibodusių žaislų. Visa tai, kas mums nebereikalinga ar nebeteikia džiaugsmo, gali padaryti laimingais kitus, tad nuoširdžiai kviečiame lankytojus pasidalinti gerumu ir prisidėti prie šios gražios socialinės iniciatyvos. Tikiu, kad visi kartu mes galime nuveikti išties daug ir šitaip pradžiuginti vargingai gyvenančias Lietuvos šeimas!“, - mintimis dalijosi renginio organizatorė, dizainerė ir bendrovės „Inži Group“ vadovė Ingrida Rutkauskaitė-Naujokė.

Renginio organizatorė taip pat sieks atkreipti lankytojų dėmesį į opią problemą -neigiamą visuomenės požiūrį į maitinančias mamas. „Neseniai etiketo specialistas Arminas Lydeka viešai pareiškė, kad žindymas - neetiškas elgesys ir yra tolygus tuštinimuisi, tad tai daryti reikėtų aplinkiniams nepastebimoje vietoje. Šis jo pasisakymas atskleidė, kad šitaip manančių žmonių mūsų aplinkoje netrūksta. Tačiau, ką turi daryti mamytė, kurios vaikutis nori valgyti, o šalia nėra specialiai tam paruoštos erdvės? Slėptis? Tikrai ne! Mes turime edukuoti visuomenę apie tai, parodyti, kad čia nėra nieko gėdingo. Dėl šios priežasties maitinančioms mamytėms paruošime specialią erdvę, kurioje bus įrengtas vystymo stalas ir sėdmaišiai žindymui, kad kiekviena mamytė galėtų patogiai pamaitinti savo mažylį“.

Kauno miesto meras ir parodos „Esu mama!“ globėjas Visvaldas Matijošaitis 2017-uosius metus paskelbė vaikų gerovės, globos ir įvaikinimo metais, tad renginio lankytojai bus kviečiami ne tik aukoti skurstančioms Lietuvos šeimoms, bet ir pasidalyti savo meile, rūpesčiu bei šiluma su tėvelių neturinčiais vaikučiais pasiimant juos savo globon. Apie vaikų globos ir įvaikinimo galimybes supažindins vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovai.

Renginys „Esu mama“ vyks jau šį sekmadienį, rugsėjo 24 d. 10-18 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Visą dieną lankytojai galės klausytis nemokamų seminarų, dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose bei įsigyti vaikučiams bei šeimoms skirtų stilingų daiktų, drabužių ir aksesuarų.

Siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai, prasidedant naujiems mokslo metams mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.

„Kad mokslo metams būtų pasiruošta laiku, svarbu nepalikti šių darbų paskutinėms dienoms. Mokiniai iš sunkumus patiriančių šeimų mokslus irgi turi pradėti pasirengę, todėl raginu tėvelius nepamiršti užpildyti reikiamus prašymus paramai gauti,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Atsižvelgiant į vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, nuo šių metų paramai mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis padidintas nuo 45,6 eurų iki 57 eurų.“

Dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis jau nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmėms įsigyti galima kreiptis iki spalio 5 dienos, dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis per visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai.

Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 68 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 62 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą gavo 75,8 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti – 67,6 tūkst. mokinių.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas mokiniams gali būti skiriamas išskirtinais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.

Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Kas ir kur gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams:

Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.

Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio). Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Artėjantys mokslo metai ir su jais susijęs pasiruošimas mokyklai vienoms šeimoms – džiaugsmas, o kitoms – didžiulis nerimas. Su nerimu rugsėjo pirmosios laukia nepasiturinčios šeimos, mat šios turės spręsti dilemą: kaip išleisti vaikus į mokyklą, kad šie jaustųsi pilnaverčiai ir turėtų visas reikiamas mokymosi priemones? Todėl labdaros ir paramos fondas „Gerumo sparnai“ ir prekybos tinklas „IKI“ skelbia socialinę iniciatyvą „Padovanok mokyklinių prekių nepasiturinčių šeimų vaikams“.

Anot iniciatyvos organizatorių, panašios idėjos ne tik padeda nepasiturinčioms šeimoms paruošti vaikus mokyklai, tačiau kartu ir mažina socialinę atskirtį: „Nepasiturinčių ir sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai ateina į mokyklą ir mato, kad jų klasiokai turi kur kas geresnes rašymo priemones, gražesnę kuprinę. Taip jie ima jaustis nepilnaverčiai“, – kalba vienas iš socialinės iniciatyvos organizatorių Sigitas Šliažas. Tikimasi, kad iniciatyvos metu žmonių dovanotos mokymosi priemonės ne tik pagerins vaikų mokymosi sąlygas, tačiau ir – pakels motyvaciją.

„Aktyviai prisidedame prie socialinių iniciatyvų, kurios padeda visuomenei ir jautriausioms jos grupėms spręsti socialines problemas. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – padėti nepasiturinčių šeimų vaikams pasiruošti mokslo metams. Tad Jonavoje, Kaune ir Kauno rajone esančiose „IKI“ parduotuvėse skatinsime žmones padovanoti mokyklinių prekių nepasiturinčioms šeimoms“, – kalba prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Padovanoti mokyklinių prekių nepasiturinčių šeimų vaikams galės kiekvienas, atėjęs į parduotuvę apsipirkti. Tai ypač aktualu tiems, kurių galvose dažnai kirba mintis: „O kaip aš galėčiau padėti vaikams?“, tačiau  tam pritrūkstama galimybių. „Juk nesunku einant kartu su vaikais ar anūkais apsipirkti mokyklai nupirkti ir keletą smulkių, tačiau labai reikalingų priemonių sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams“, – teigia S. Šliažas.

Mokyklines prekes vaikams dovanoti bus galima nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo vidurio. Iniciatyva organizuojama bendradarbiaujant su vaikų dienos centrais, kurių savanoriai pasirūpins, kad padovanotos priemonės pasiektų šeimas, kurioms jų labiausiai reikia. Socialinės iniciatyvos organizatoriai prekybos centro lankytojus kvies padovanoti vaikams būtiniausių mokyklinių prekių: pieštukų, sąsiuvinių, dažų, flomasterių, trintukų, piešimo sąsiuvinių, aplankų knygoms ir sąsiuviniams, liniuočių, spalvoto popieriaus.