„Europos Komisija turi kuo greičiau pateikti galimas priemones, kurios užkirstų kelią elektros importui iš trečiųjų šalių, kur veikia nesaugios atominės elektrinės“, – pareiškė jis antradienį vykusiame neformaliame Europos Sąjungos Energetikos ministrų tarybos posėdyje, kuriame pristatė Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo keliamą grėsmę ir dar kartą ragino Europos Komisiją imtis visų būtinų priemonių prieš elektros importą iš Astravo AE.
Ministras taip pat dėkojo ES vadovams, kurie praėjusį penktadienį pakvietė EK sukurti mechanizmą, suteikiantį įrankius nesaugios elektros patekimui į ES rinką užkardyti. „Astravo AE – geopolitinis projektas, todėl turime naudoti visą priemonių spektrą: tiek politines, tiek teisines, ekonomines ir technines poveikio priemones“, – pabrėžė D. Kreivys.
Pirmąją savo darbo dieną taryboje dalyvavęs ministras D. Kreivys išsakė Lietuvos nuogąstavimus dėl Astravo AE ir jos keliamos grėsmės ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių saugumui, sakoma Energetikos ministerijos pranešime. Jis atkreipė dėmesį, kad lapkričio 3-ąją pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo, nepakankamą įrangos kokybę. Pasak jo, įvykių kiekis ir dažnumas gali reikšti tik prastą kokybės užtikrinimą ir kontrolę ankstesnėse projektavimo, gamybos ir surinkimo stadijose bei žemą eksploatavimo saugą. „Nepaisydama ES pastangų, Baltarusija atvirai nepaiso saugos, neteikia reikiamos informacijos – pabrėžė D. Kreivys, – privalome ir toliau reikalauti, kad Astrave būtų užtikrintas realių saugumo reikalavimų įgyvendinimas ir galimybė stebėti šį procesą.“
Ministro nuomone, ilgalaikis Lietuvos strateginis tikslas išlieka nepakitęs – turi būti siekiama visiško Astravo uždarymo.
Nuotoliniu būdu vykusiame susitikime ministrai taip pat diskutavo apie energetikos sistemos integracijos reikšmę siekiant ambicingų ES klimato srities tikslų. D. Kreivys patikino, kad Lietuva ir toliau sieks užsibrėžtų ambicingų energetikos tikslų, plėtos žaliąją energetiką šalyje. Be to, planuojama 2030 m. šalyje turėti 50 proc. atsinaujinančios elektros – 5 proc. daugiau nei planuota iki šiol. Ministras akcentavo, kad siekiant ES ambicijų klimato srityje ir todėl ženkliai augant atsinaujinančios energijos kiekiams, esminiai bus energijos kaupimo ir sistemos balansavimo sprendimai, tokie kaip baterijos ir vandenilis. Tai yra energetinio saugumo klausimas, todėl į šias technologijas turi būti kreipiamos investicijos. Ministras taip pat pristatė neseniai Lietuvoje įkurtą vandenilio platformą ir siekį vystyti šios krypties technologijas.
