Pirmadienį paskelbtame pranešime „X“ platformoje, anksčiau vadintoje „Twitter“, E. Muskas parašė, kad pacientui implantas buvo įdėtas dieną prieš tai ir kad jis „gerai sveiksta“.

E. Muskas pridūrė, kad „pirminiai rezultatai rodo daug žadantį neuronų signalų aptikimą“.

Pats implantas yra maždaug didelės monetos dydžio.

Net ir turint omenyje, kad daugiau jokios konkretesnės informacijos pateikta nebuvo, šios, daug žadančios srities ekspertai įvertino E. Musko kompanijos pasiekimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kol kas sužinojome, kad jis tiesiog veikia. Jie sukūrė chirurginę procedūrą, gavo visus reikiamus leidimus ir pirmą kartą sėkmingai implantavo žmogui. Tai labai svarbu. Tiesą sakant, tai didžiulis pasiekimas. Tačiau tikrasis sėkmės rezultatas paaiškės po šešių, dvylikos ar dvidešimt keturių mėnesių“, – kalbėjo Arizonos universiteto atstovas Bradley Greger.

Tik labai nedaug panašių kompanijų gavo leidimus išbandyti savo implantus – daugiausiai su paralyžiuotais žmonėmis.

Galime juos naudoti, pavyzdžiui, saugoti savo prisiminimus, naudotis jais taip, kaip norime.

Rugsėjį „Neuralink“ paskelbė, kad pradės rinkti žmones, sergančius kvadriplegija dėl kaklinės stuburo dalies nugaros smegenų pažeidimo arba su ligomis, kurios naikina raumenis valdančius neuronus.

„Girdėjau, kad jie renka žmones, sergančius ALS – amiotrofine lateraline skleroze arba kai kurių rūšių paralyžiumi. Todėl spėju, kad ateityje jie ne tik naudosis „Neuralinku“, kad pasakytų telefonui, ką daryti, ar kur pajudinti žymeklį kompiuterio ekrane, ar žaisti žaidimą, bet ir iš tikrųjų siųs signalus robotui arba valdys, pavyzdžiui, galūnės protezą“, – pasakojo JK neuromokslų asociacijos prezidentė Tara Spires-Jones.

Kitame pirmadienio įraše „X“ svetainėje E. Muskas teigė, kad pirmasis „Neuralink“ gaminys vadinasi „Telepatija“.

Jis leis naudotojams valdyti savo telefonus ar kompiuterius „tiesiog galvojant“. Jis bus skirtas tiems, kurie yra netekę galūnių.

E. Muskas įkūrė „Neuralinką“ ne tik gydymo tikslams.

„Kitos įmonės, jų smegenų sąsajos su kompiuteriais, orientuojasi tik į medicinos sritį. Savo ruožtu, E. Muskas nepasikuklino pasakyti: o kodėl reikia dirbti tik medicinos srityje? Yra ir kitų dalykų, kuriems galime tai panaudoti. Ir vienas iš jų – masėms skirti implantai, kuriuos galės turėti bet kas. Galime juos naudoti, pavyzdžiui, saugoti savo prisiminimus, naudotis jais taip, kaip norime. Net gi savotiškai taip galėtume pasipriešinti dirbtinio intelekto keliamai grėsmei“, – teigė Pensilvanijos valstijos universiteto atstovė Laura Cabrera.

Ši 2016 m. įkurta neurotechnologijų įmonė siekia sukurti tiesioginio ryšio kanalus tarp smegenų ir kompiuterių. Tikslas yra sustiprinti žmonių gebėjimus, gydyti tokius neurologinius sutrikimus, kaip šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) ir Parkinsono liga, ir galbūt kada nors pasiekti simbiotinį ryšį tarp žmonių ir dirbtinio intelekto.

„Vakar pirmajam žmogui buvo įdėtas „Neuralink“ implantas, jis sveiksta“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė E. Muskas.

Praėjusiais metais startuolis paskelbė, kad gavo JAV reguliuotojų leidimą išbandyti savo smegenų implantus su žmonėmis. „Neuralink“ technologija daugiausiai veiks pasitelkiant implantą, pavadintą „Link“ – tai nedidelis įrenginys, implantuojamas į žmogaus smegenis invazinės operacijos metu.

Pasak duomenų bendrovės „Pitchbook“, pernai Kalifornijoje įsikūręs „Neuralink“ turėjo daugiau kaip 400 darbuotojų ir pritraukė mažiausiai 363 mln. JAV dolerių (335,5 mln. eurų).

E. Muskas jau seniai argumentuoja, kad tiesioginė jungtis tarp žmogaus proto ir mašinų yra būtina, kad dirbtinis intelektas (DI) ilgainiui nepranoktų žmonių. Pasak jo, priešingu atveju gali susiklostyti scenarijaus, kad smarkiai pažengusiam DI žmonės gali pasirodyti nebesantys būtini ir, geriausiu atveju, galėtų būti palikti gyventi „naminių kačių“ teisėmis.

Per San Fransiske organizuotą renginį E. Muskas ir „Neuralink“ darbuotojai apžvelgė savo padarytą pažangą šioje srityje, tikėdamiesi į savo komandą pritraukti naujų programavimo, robotikos, neuromokslų ir kitų sričių talentų.

„Galiausiai galime sukurti visavertė smegenų ir mašinos sąsają, – tvirtino jis. – Pasiekti tam tikrą simbiozę su dirbtiniu intelektu.“

„Neuralink“ pademonstravo šios sąsajos ankstyvąją versiją – mažytį jutiklį su plauko storumo elektrodais, kuriuos per nedidelį pjūvį smegenyse galėtų implantuoti specialus robotas, bendrovės sukurtas šiai didelio tikslumo reikalaujančiai užduočiai.

„Tai mažyčiai elektrodai, ir robotas atsargiai juos įsodina“, – sakė E. Muskas. Jis pridūrė, kad prie smegenų gali reikėti prijungti tūkstančius elektrodų.

„Jį įdėti nebus didelio streso; jis gerai veiks ir yra belaidis“, – aiškino verslininkas.

Šis implantas būtų belaidžiu ryšiu sujungtas su įrenginiu, panašiu į ausines ir palaikančius ryšį išoriniais įrenginiais, nurodė „Neuralink“. Kol kas siekiama, kad žmogus, kuriam yra implantuotas sąsajos prototipas, galėtų mintimis valdyti išmanųjį telefoną, bet ši technologija atveria galimybę naudoti kitus įrenginius, tokius kaip kibernetiniai manipuliatoriai.

„Ji suteikia milžinišką potencialą, – teigė E. Muskas. – Tikimės ateinančiais metais tai bus įdiegta pacientui žmogui.“

Ankstyvuoju etapu komanda tikisi pritaikyti šią technologiją pacientams, kuriems yra sutrikusi smegenų veikla, arba ištiktiems paralyžiaus. Prognozuojama, kad ilgainiui ši technologija bus padaryta pakankamai saugi, patikima ir paprastas, kad ja galėtų naudotis žmonės, norintys papildyti savo smegenų gebėjimus kompiuterių pajėgumais, sakė vienas „Neuralink“ komandos neurochirurgas.

E. Muskas sakė, kad bus siekiama užtikrinti, jog smegenų darbą pagerinantys implantai galėtų būti įsodinami lygiai taip pat paprastai, kaip atliekama akių operacija lazeriu.

„Per daug metų esu daug kalbėjęs apie DI. Manau, kad net ir palankiu scenarijumi būtume palikti nuošalyje“, – prognozavo E. Muskas.

„Turėdami plačiajuostę smegenų ir mašinos sąsają galime iš tiesų žengti šiuo keliu ir užsitikrinti galimybę susilieti su DI. Tai labai svarbu“, – pridūrė jis.