„Tyrimai nepakankamai finansuojami ir per pastaruosius 10–15 metų padėtis pablogėjo“, - sakė jis per spaudos konferenciją užsienio žurnalistams Romoje.

„Man buvo malonu matyti, kad Mario Draghi vyriausybė įsipareigojusi didinti mokslinių tyrimų biudžetą, Europos Sąjungoje esame (finansavimo sąrašo) apačioje “, - teigė jis.

Tyrimų ministrė Cristina Messa ketvirtadienį pažadėjo šešių milijardų eurų finansavimą 60-ai projektų, įskaitant penkis milijardus šiais metais.

Remiantis 2019 m. „Eurostat“ duomenimis, Italija tyrimams išleido 1,45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis - 2,19 proc. BVP. Šalis gerokai atsilieka nuo Vokietijos, kuri išleidžia 3,17 proc. BVP.

„Italija nėra palanki tyrėjams, nesvarbu, italų ar užsienio“,- sakė G. Parisi, antradienį laimėjęs Nobelio premiją kartu su dviem kitais mokslininkais: Amerikos japonu Syukuro Manabe ir vokiečiu Klausu Hasselmannu.

„Tyrimai yra kaip daržas, jei manai, kad gali laistyti kas dvi savaites, niekas neužaugs“, - sakė jis.

Iškilminga ceremonija vyks trečiadienį VU Mažojoje auloje.

Profesoriui G. Mourou garbės daktaro vardas suteikiamas už indėlį į lazerių fizikos mokslo plėtrą ir praktinį jo taikymą Lietuvoje.

„Jis glaudžiai bendradarbiauja su VU Fizikos fakulteto bei Lietuvos lazerininkais ir aktyviai prisideda prie Lietuvos lazerių mokslo pasiekimų sklaidos ir mūsų šalies vardo garsinimo pasaulyje“, – rašoma universiteto pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad šis bendradarbiavimas įkvėpė universiteto tyrėjus 1992 metais pagal profesoriaus Algio Petro Piskarsko iškeltą idėją sukurti naują šviesos impulsų stiprinimo technologiją (moduliuoto dažnio impulsų parametrinį stiprinimą, OPCPA), ji laikoma svarbiausiu lietuvių indėliu į pasaulinį lazerių fizikos mokslą.

Šios technologijos pagrindu jau dešimtmečius kuriamos ar atnaujinamos itin trumpų ir ypač galingų šviesos impulsų lazerinės sistemos daugelyje pasaulinių mokslo centrų.

Iš Prancūzijos kilęs mokslininkas G. Mourou 2018 metais pelnė prestižinę Nobelio fizikos premiją už atrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją, leidžiančią generuoti itin trumpus ir galingus lazerio šviesos impulsus.

Šiuo metu absoliučiai visi modernūs lazeriai, generuojantys trumpus šviesos žybsnius, naudoja būtent šią technologiją. Profesoriaus darbai praskynė kelią intensyviai lazerių fizikos plėtrai, kurioje aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja VU lazerininkai.

Nobelio premijos laureatas ne kartą lankėsi VU, skaitė paskaitas studentams ir doktorantams. Pernai jis VU studentų kvietimu viešėjo jų organizuojamoje fizinių ir gyvybės mokslų konferencijoje „Open Readings“, skaitė pranešimą apie aistrą ekstremaliai šviesai.

Vasario 13 dieną dar vienas VU garbės daktaro vardas bus suteiktas iškiliam JAV fizikui profesoriui Ianui B. Spielmanui (Janui B. Spilmanui), jo tyrimų sritis – kondensuotų medžiagų ir šaltųjų atomų fizika.

VU garbės daktaro vardas teikiamas nuo 1979 metų. Juo įvertinami užsienio šalių mokslininkai, ypač nusipelnę plėtojant veiklą, atitinkančią VU misiją. VU garbės daktaro vardą yra suteikęs 61 užsienio mokslininkui.

M. Mayoras ir jo kolega Didier Queloz antradienį tapo Nobelio fizikos premijos laureatais už tyrimus, padėjusius jiems atrasti egzoplanetas – už Saulės sistemos ribų esančias planetas.

„Jei kalbame apie egzoplanetas, viskas turėtų būti aišku: mes ten nemigruosime“, – naujienų agentūrai AFP Madride sakė M. Mayoras, paklaustas apie galimybę žmonijai persikelti gyventi į vieną tokių egzoplanetų.

Net optimistiniu atveju, atradus gyvenamą planetą visai netoli, tarkime, už kelių dešimčių šviesmečių, o tai nėra labai daug, kaimynystėje, iki ten nusigauti užtruktų pernelyg daug laiko.

„Šios planetos yra tiesiog gerokai per toli. Net optimistiniu atveju, atradus gyvenamą planetą visai netoli, tarkime, už kelių dešimčių šviesmečių, o tai nėra labai daug, kaimynystėje, iki ten nusigauti užtruktų pernelyg daug laiko“, – pridūrė Nobelio premijos laureatas.

„Keliaujant dabartinėmis priemonėmis, kalbėtume apie šimtus milijonų dienų (Šimtus tūkstančių metų. – ELTA). Turime rūpintis savo planeta, ji labai graži ir visiškai gyvenama“, – saugoti Žemę ragino M. Mayoras.

77-erių astrofizikas sakė jaučiantis poreikį „numarinti visus pasisakymus, neva mes galime vieną dieną persikelti į gyvenamą planetą, jei Žemėje gyvybei sąlygos nebus tinkamos“.

„Tai visiška kvailystė“, – pridūrė jis.

Pasinaudodami pačių susikurtais įrankiais, M. Mayoras ir D. Queloz 1995-ųjų spalį atrado pirmąją planetą už Saulės sistemos ribų.

Tuo metu M. Mayoras buvo Ženevos universiteto profesorius, o D. Queloz buvo jo doktorantas. Mokslininkų atradimas pradėjo tikrą revoliuciją astronomijoje. Nuo tada atrasta daugiau nei 4 tūkst. egzoplanetų.

„Tai buvo labai senas filosofinis klausimas: ar Visatoje yra kitų pasaulių?“ – aiškino M. Mayoras.

„Mes ieškome planetų, kurios yra arčiausiai mūsų, kurios gali būti panašios į Žemę. Kartu su mano kolega mes pradėjome šią planetų paiešką, mes parodėme, kad įmanoma jas tyrinėti“, – sakė astrofizikas.

M. Mayoro teigimu, kitos kartos mokslininkai turės atsakyti į klausimą, ar atrastose planetose yra gyvybė.

„Mes nežinome! Vienintelis būdas tai išsiaiškinti yra sukurti technikas, kurios leistų mums atrasti gyvybę per atstumą“, – kalbėjo Nobelio fizikos premijos laureatas.