-
„Valstiečiai“ greitai pamiršo pažadą skubiai pradėti naują tyrimą 2
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo dar praėjusią savaitę Seimui pateikti siūlymą dėl tokios komisijos sudarymo, tačiau šio klausimo kol kas darbotvarkėse nėra.
„Aš nežinau jo (R. Karbauskio – BNS) nuomonės, ar jis traukiasi, galbūt nesitraukia, bet darbotvarkėje kol kas to klausimo nebuvome įtraukę“, – antradienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
R. Karbauskis prieš savaitę teigė, kad bus siūloma sudaryti specialiąją komisiją politikų veiklai ištirti ir žadėjo dar praėjusį ketvirtadienį suformuluotus klausimus pristatyti Seimui.
„Jeigu matėme paveikslą, siužetas buvo be tam tikrų veikėjų, reikia, kad visi veikėjai būtų siužete, ne tik verslas, bet ir politikai“, – tvirtino R. Karbauskis.
Pasak jo, bus tiriamas tas pats laikotarpis, kurį nagrinėjo NSGK – maždaug nuo 2006 metų iki 2016 metų.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.
Vadovu gali tapti V. Poderys, jam tai – naujiena
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad naujo parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikai vadovu gali tapti jos frakcijos narys Virgilijus Poderys.
Pats parlamentaras teigia, kad su juo apie tai niekas nekalbėjo ir sako dar neapsisprendęs, ar apskritai prisidėtų prie tokio tyrimo, kol nežino jo turinio.
A. Širinskienė trečiadienį BNS teigė, kad Seimo Energetikos komisijos pirmininkas teikė pastabas frakcijoje derinamiems parlamentinio tyrimo klausimams.
„Pastabų turėjo V. Poderys, tai vakar jis tas pastabas išsakė. Mes į tas pastabas reaguojame rimtai, nes yra tikėtina, kad būtent jis bus siūlomas vadovauti komisijai“, – sakė Seimo komiteto pirmininkė.
V. Poderys teigia, kad diskusijose frakcijoje buvo minimas tik tarp galimų tyrimo komisijos narių, bet tarp pirmininkų – ne.
Jis tvirtino, kad jo dalyvavimas komisijoje apskritai priklausytų nuo parlamentinio tyrimo klausimų.
„Visų pirma, pradėčiau ne nuo posto ir ne ko komisijos narių, o ką ištirti? (...) Kol tai neaptarta, aš vis dar kelčiau klausimą, ar apskritai galiu būti nariu“, – kalbėjo parlamentaras.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir A. Širinskienė žadėjo dar praėjusį ketvirtadienį registruoti pasiūlymą pradėti naują parlamentinį tyrimą dėl verslo ir kitų suinteresuotų grupių poveikio politiniams procesams, bet iki šiol derina galimus tyrimo klausimus.
Jis vyktų birželį Seimui patvirtinus ankstesnio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo dėl verslo poveikio politikai išvadas, kur daugiausiai dėmesio skirta verslininko Dariaus Mockaus vadovaujamam koncernui „MG Baltic“ ir Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“.
Pasak A. Širinskienės, būsimojo tyrimo derinami ir su koalicijos partneriais iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos.
„Mes anksčiau suderintus klausimus jau davėme savo koalicijos partneriams ir sakėme, kad laukiame jų atsakymo iki šio ketvirtadienio, o dabar dar atsirado pakeitimų. Tai šiąnakt buvo atsižvelgta į V. Poderio pasiūlymus ir po to vėl koalicijos partneriams parodysime“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
Dabartį paliks tirti „kitam Seimui“
Seimo narė tvirtino besitikinti, kad šioje pavasario sesijoje parlamentas apsispręs dėl naujo tyrimo pradžios.
„Klausimų esmė ir toliau yra susijusi su verslo ir suinteresuotų grupių įtaka, kuri yra neteisėta, arba galimo poveikio tiek politikams, tiek valstybės tarnautojams. Ten keliami klausimai ir dėl valstybės tarnautojų ar valstybinių įmonių vadovų skyrimo į pareigas ir taip pat, kiek verslo grupės ar kitos suinteresuotos grupės galėjo turėti tam įtakos“, – sakė A. Širinskienė.
Dalis „valstiečių“ anksčiau žadėjo, kad Seime bus tiriami ir prezidentės Dalios Grybauskaitės laiškai buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, kaltinamam politine korupcija.
Atsakydama į tai šalies vadovė prieš porą savaičių pareiškė, kad „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio veikla Seime gali prieštarauti Konstitucijai dėl jo verslo interesų.
A. Širinskienė tvirtino, kad naujo parlamentinio tyrimo metu bus aiškinamasi, kaip valstybės vadovai buvo informuojami apie kylančias grėsmės.
„Kada yra tiriamas vadovų skyrimas į pareigas, tai puikiai suprantame, kad patenka generalinio prokuroro skyrimas į šitą apibrėžimą“, – kalbėjo Seimo narė.
Anot dienraščio „Lietuvos rytas“ pavasarį skelbtų prezidentės susirašinėjimo su E. Masiuliu ištraukų, šalies vadovė su buvusiu liberalų lyderiu 2015 metais aptarinėjo kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.
A. Širinskienės teigimu, parlamentinis tyrimas turėtų apimti 2008-2016 metus. Pasak jos, toks laikas pasirinktas, kad būtų išnagrinėtos pastarosios trys Seimo ir Vyriausybių kadencijos.
Paklausta, kodėl valdantieji nevertins verslo poveikio politikai dabartiniame Seime ir Vyriausybėje, ji atsakė: „Manau, kad mes paliksime kitiems Seimams tirti ir įvertinti tuos įvykius, kurie yra dabar. Be to, tikrai neturime duomenų, kad verslo grupės darytų įtaką būtent dabar“.
Tuo metu „valstiečių“ deleguotas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad Seimas neturėtų kurti naujų komisijų aiškintis praeities įvykius.
-
Būsimasis IAE vadovas: „Nukem“ negalės pretenduoti į naujus užsakymus
A. Kamieno manymu, dabartinė rangovė – Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ valdoma Vokietijos bendrovė „Nukem“ negalės pretenduoti į didelius IAE užsakymus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Jis teigė nepažįstantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadose minimų „Nukem“ ir „Rosatom“ atstovų Kęstučio Puidoko, Jono Tamulio bei „MG Baltic“ atstovo Raimondo Kurlianskio.
A. Kamienas atsakė į BNS klausimus.
– Jūs labiau finansininkas, kaip suprantu, nors baigęs vadybos ir administravimo mokslus, dirbote finansų direktoriumi keliose įmonėse. Ar jums užteks patirties vadovauti tokiam milžiniškam „monstrui“, kaip Ignalinos atominė, su visais tais milžiniškais projektais, suvaldyti rizikas įvairias?
– Taip, manau, kad užteks.
– Pasitikite savimi pakankamai?
– Manau, pakankamai, kad galėčiau įvertinti savo galimybes ir su tuo susijusias rizikas.
– Daug neskaidrumo buvo įmonėje, mes žinome ir Dariaus Janulevičiaus (buvusio IAE vadovo – BNS) istoriją, teismo procesas vyksta. Kaip jūs užtikrinsite, kad visi procesai vyktų skaidriai, ar įmanoma tai padaryti tokioje milžiniškoje sistemoje?
– Tai viena iš mano kertinių, ko gero, programos, kurią aš pristatinėjau, tezių ir buvo, kad skaidrumas yra vienas didžiausių prioritetų. Per paskutinį laikotarpį, kiek buvo galima, stengiausi, kad būtų labai labai aiškiai komunikuojama tiek su spauda, tiek su visuomene, tiek su visais suinteresuotais asmenimis, ar tai būtų finansuotojai, ar tai būtų reguliuojančios institucijos – jokio neskaidrumo šitoje vietoje, tai prioritetas numeris vienas. Ir labai kviečiu žurnalistus kreiptis ir gauti informaciją ir nesivadovauti gandais, spekuliacijomis, insinuacijomis. Prašau, kreipkitės, sužinokite iš pirmų lūpų.
– Pakomentuokite, prašau, savo planus, ką pirmiausia veiksite, tapęs nuolatiniu IAE vadovu. Su energetikos ministru gal jau kalbėjotės apie tai.
– Dar nespėjau pakalbėti apie tai, dar reikia aptarti tolesnius planus ir su ministerijos vadovybe. Artimiausi planai tai, be abejo, pradėti konkursus tiems dabar linksniuojamiems projektams – B25 (mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo atliekynas – BNS) projekto ir R3 – reaktoriaus išmontavimo projekto – koncepcijos parengimui.
– Tai didelės vertės projektas?
– Tai ilgalaikis projektas, daug sudėtinių dalių. Dabar mes ruošiamės paskelbti konkursą tai pradinei koncepcijos parengimo daliai, taip pat saugos analizės ataskaitai, kuri reikalinga vykdant šitą projektą, tai pirma dalis. Koncepcijos parengimas truks ne vienerius metus, o pats reaktoriaus išardymas turėtų, pagal planus, prasidėti apie 2026-2027 metus.
Bet jis technologiškai sudėtingas, ir dėl to mes kviečiame rangovus, kad pasiūlytų mums geriausią variantą šito darbo atlikimo.
– Ar jau šiemet bus konkursas skelbiamas koncepcijai?
– Šiuo metu ruošiami dokumentai, kad parengti užsitikrinti finansavimą Europos Komisijos. Šiuo metu mūsų parengta finansavimo dokumentacija yra Centrinėje projektų valdymo agentūroje, tai yra EK finansavimo kontrolierius Lietuvoje, ir turi išeiti į Europos Komisiją patvirtinimui. O po to jau skelbsime konkursą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pridėjęs galimų rangovų sąrašą, tai jisai buvo rengtas mūsų – mes atlikome rinkos analizę, kas galėtų tokį dalyką atlikti ir dalyvauti reaktoriaus išmontavimo koncepcijos parengimo konkurse.
– Galimų rangovų sąrašas ilgas. Ar tos kompanijos būtų ir koncepcijos rengėjai, ir potencialūs rangovai?
– Tos kompanijos žinomos, jos, ko gero, taip, galėtų būti.
– Bet ir „Nukem“ yra tame sąraše, ar, jūsų manymu, „Nukem“ galėtų dalyvauti šiuose konkursuose?
– Ten buvo surašytos visos kompanijos, kurios dirba šitoje rinkoje. „Nukem“ dirbo šitoje rinkoje, tai jinai ten buvo įrašyta. Ne tai kad mes jas ruošiamės kviesti. Mes atlikome rinkos tyrimą, kas šitoje rinkoje veikia. O saugikliai nuo nepageidaujamų ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui rangovų ar dalyvių, tai, be abejo, jie yra, tai tikrai aš manau, kad jie negali (dalyvauti – BNS).
(Sąraše yra JAV projektavimo, inžinerijos ir statybos įmonė „Aecom“, tarptautinės aviacijos kompanijos „Airbus Group“ padalinys „Airbus Defence and Space“, Prancūzijos branduolinės ir atsinaujinančios energetikos bendrovė „Areva“ (dabar – „Orano“) bei energetikos milžinė EDF, Vokietijos energetikos milžinė E.ON ir EWN, branduolinės energetikos bendrovė „GE Hitachi Nuclear Energy“, Rusijos valdoma Vokietijos bendrovė „Nukem Technologies“, Prancūzijos „Veolia“ – iš viso 46 bendrovės, tačiau kai kurios jų pažymėtos kaip negalinčios pretenduoti dalyvauti konkursuose – BNS).
– Klausimas iš šių dienų realijų, turiu mintyje Seimo NSGK išvadas – jose minimi ponas K. Puidokas, J. Tamulis, R. Kurlianskis, ar su jais esate pažįstamas?
– Ne. Nepažįstu nė vieno.
– Niekada nesate su jais susitikęs?
– Ne, garantuotai galiu pasakyti, kad nė vieno iš jų nesu net ir sutikęs.
– Ar komandoje darysite pokyčių?
– Kol kas komanda yra suformuota, ji pajėgi vykdyti uždavinius ir pokyčių nenusimato.
– Kas jūsų pavaduotojai?
– Pavaduotojų kaip tokių nėra, bet yra departamentų direktoriai, tai yra trys departamentai: Eksploatacijos nutraukimo, Korporatyvinių reikalų ir Veiklos planavimo ir finansų departamentai. Tai dviem vadovauja nuolatiniai direktoriai ir Finansų departamentui vadovauja laikinoji direktorė.
– Ačiū už pokalbį.
-----------
48-erių A. Kamienas į naujas pareigas penkerių metų kadencijai bus paskirtas, gavus teisėsaugos institucijų įvertinimą. Jis IAE dirba nuo 2015 metų, vadovauja Veiklos planavimo ir finansų departamentui, o nuo vasario pradžios laikinai eina IAE generalinio direktoriaus pareigas.
A. Kamienas yra dirbęs naftos žvalgybos ir gavybos bendrovės „Lotos Geonafta“ ir „Kauno tiltų“ finansų direktoriumi, telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ finansų viceprezidentu.
Vasario 1-ąją iš IAE vadovo pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų sulaukęs IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius. jis yra kaltinamasis buvusių IAE vadovų baudžiamojoje byloje dėl 1,5 mln. eurų vertės turto pardavimo aukciono. Kaltinamieji byloje yra dar penki asmenys, nė vienas jų savo kaltės neprįpažįsta.
-
NSGK išvadose minimi pareigūnai neskuba rašyti atsistatydinimo pareiškimų 3
Valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau pareiškė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas turėtų pasitikrinti pasitikėjimą parlamente.
Kaip teigiama NSGK išvadose, komisijos pirmininku paskyrus E. Vaitekūną, koncerno „MG Baltic“ atstovai palaikydami su juo neformalius ryšius ir gaudami komisijos vidinę informaciją, siekė, kad koncerno valdoma žiniasklaida įgytų konkurencinį pranašumą bei įtaką.
NSGK tyrimo išvadose minimas ir Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas. Rašoma, kad „MG Baltic“ atstovai siekė pasinaudoti jo įtaka 2014 m. Konkurencijos tarybai sprendžiant klausimus susijusius su „Alitos“ akcijų pardavimu koncerno valdomai įmonei „Mineraliniai vandenys“.
E. Vaitekūnas ir E. Šatas neskuba dėti atsistatydinimo pareiškimų ant stalo.
Plačiau apie tai – Redos Gilytės ir Kristinos Jackūnaitės reportaže.