VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik trys šimtai neteisėtų migrantų, daugiausiai – Irako piliečių. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.

Pasak L. Kasčiūno, būtent šioje vietoje – Dieveniškių kilpoje – ir sulaikoma daugiausia nelegalių migrantų.

„Paradoksalu, nes Dieveniškių kilpa yra ta vieta, kur lengviausia sulaikyti migrantus, nes yra siena, po to prie susiaurėjimo yra punktas. Akivaizdu, kad yra tikslingas tų vedlių veikimas – jie daro taip, kad būtų sugaunami“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, taip Minsko režimas siekia parodyti, kad laikosi savo žodžio.

Akivaizdu, kad yra tikslingas tų vedlių veikimas – jie daro taip, kad būtų sugaunami.

Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą ir naujų sankcijų įvedimo to nebedarys. „Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė jis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę per NSGK posėdį pareiškė, kad nelegalių migrantų gabenimo iš Baltarusijos veikloje gali dalyvauti baltarusių pareigūnai. Jos teigimu, išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.

Iki 2022 metų pabaigos Lietuva planuoja visame pasienyje su Baltarusija įdiegti stebėjimo sistemas, nes šiuo metu jomis stebima tik 38 proc. pasienio. Tam reikės 38 mln. eurų.

Vis dėlto NKSG pirmininkas sakė, kad reikia ir papildomų saugumo barjerų.

„Yra politinė valia pagreitinti stebėjimo sistemų diegimą, kad per pusantrų metų tai būtų užbaigta. Labai gerai, bet šalia to turėtų būti integruotas fizinio barjero elementas – tvora“, – sakė L. Kasčiūnas.

Be kita ko, jis teigė manantis, kad toks vedlių veikimas, kai migrantai atsiduria Lietuvos pasieniečių rankose, turėtų atbaidyti besiruošiančius tokiu būdu patekti į Vakarus.

„Manau, kad yra žinia pasiekusi Sirijos, Irako bendruomenes, kad iš esmės vedliai veda juos ten, kur nėra tiesaus kelio į Berlyną“, – teigė NSGK pirmininkas.

Pirmadienį situacija aptarta ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje, tačiau Ministrų kabineto atstovai susitikimo nekomentavo.

Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos posėdį šaukė premjerė Ingrida Šimonytė.

Komisijai priklauso krašto apsaugos, ūkio, užsienio reikalų, vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, prezidento Nacionalinio saugumo grupės vyriausiasis patarėjas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius ir Vyriausybės kancleris.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius po posėdžio sakė, kad jo metu svarstyti būdai, kaip galima būtų efektyviau grąžinti nelegalius migrantus į jų kilmės šalis.

„Suderinti veiksmai, kurie yra reikalingi, kad situacija būtų ir stebima, ir suvaldoma. (Sutarta dėl) tam tikrų diplomatinių priemonių, kad galėtume identifikuoti asmenis, jų pilietybes, iš kokios šalies jie atvyksta ir organizuoti piliečių grįžimą į šalis, iš kurių jie atkeliauja“, – LRT radijui sakė D. Kuliešius.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigė, kad situacija yra kontroliuojama, tačiau saugumo pareigūnai ją stebi dėl galimų terorizmo grėsmių.

Politikai nurodo reaguojantys į Gruzijos parlamento kolegų informaciją – šios šalies parlamentarai teigia, kad pastaruoju metu Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.

„Ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja siekiant sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai?” , – klausia konservatoriai.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijai Seime. 

VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė BNS sakė, kad departamentas kreipimosi dar nesulaukė ir gavęs raštą pateiks informaciją įstatymų numatyta tvarka.

Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis teigia, jog iš tarnybų jokios informacijos apie Seimo narės I. Rozovos veiklą nebuvo gauta.

„Iš tarnybų apie Seimo narę I. Rozovą jokios informacijos neturime, dėl jos niekas nesikreipė niekada“, – per spaudos konferenciją Prezidentūroje penktadienį sakė V. Pranckietis.

Klausiamas, kaip Seimas reaguos į Gruzijos parlamento raginimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, V. Pranckietis teigė, jog Lietuva nėra šios asamblėjos narė.

„Mes nepriklausome tai organizacijai, tai nutraukti veiklos toje organizacijoje mes net neturime ką“, – teigė parlamento vadovas.

Birželį Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo pasakyta kalba per asamblėjos renginį Tbilisyje iššaukė didelius protestus šalyje.

Gruzijos parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininko Giorgio Kandelakio laiške Seimo nariams teigiama, kad ši organizacija „pastaruoju metu tapo dominuojama Maskvos“, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.

„Nors mes neformaliai ją boikotuojame metai iš metų, mes palaikome formalų Gruzijos pasitraukimą ir kviečiame visus draugus nedalyvauti šioje kontrproduktyvioje veikloje“, – teigiama laiške.

Sako negavusi jokių VSD įspėjimų

I. Rozova sako negavusi jokių Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimų nedalyvauti Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginyje Gruzijoje.

„Ne, nebuvau“, – BNS penktadienį sakė politikė, paklausta, ar ji buvo perspėta VSD nedalyvauti minėtame renginyje birželį.

Kitą dieną prasidėjo posėdis parlamente, kur ir prasidėjo tie įvykiai: atėjo žmonės, nesupratome, kas tai. Pasirodo, kad tai buvo Sakartvelo opozicija, kuri prieštaravo dėl Rusijos delegacijos buvimo salėje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovė pabrėžė, jog apie asamblėją sužinojo pernai, kai pirmąkart gavo kvietimą dalyvauti – tuomet, kaip ir šiemet, ji gavo Seimo valdybos leidimą vykti į renginį.

„Atėjo kvietimas mano vardu, gavau elektroninį laišką, angliškai. Kvietė sekretoriatas tos organizacijos, kurios būstinė yra Graikijoje. Generalinis sekretorius savo vardu kviečia, jis yra graikas, Graikijos parlamento narys“, – aiškino Seimo narė.

I. Rozova sako nežinanti apie tai, ar VSD Seimo valdybai ar kitiems parlamentarams būtų teikusi kokią nors informaciją apie šio formato renginį.

Ji pati tvirtina, kad dviejų dienų renginyje dalyvavo parlamentų nariai iš beveik 30 šalių, taip pat ir atstovai iš Estijos. Delegatų iš Latvijos šiemet nebuvo.

„Buvo iškilmingas atidarymas, dalyvavo visas diplomatinis korpusas prezidento rūmuose. Buvo koncertas, atidaryta Jėzaus Kristaus gimimo paroda, buvome visi linksmi, patenkinti vienas kitu. Kitą dieną prasidėjo posėdis parlamente, kur ir prasidėjo tie įvykiai: atėjo žmonės, nesupratome, kas tai. Pasirodo, kad tai buvo Sakartvelo opozicija, kuri prieštaravo dėl Rusijos delegacijos buvimo salėje“, – pasakojo I. Rozova.

Anot jos, po kilusio šurmulio renginio dalyviai išvyko į viešbutį.

„Išvažiavome ir tiesiog pasilikome viešbutyje. Po to buvo neramumų ir prie viešbučio, po to visi žmonės persikėlė prie parlamento“, – sakė politikė.

I. Rozova teigia nenorinti vertinti konservatorių kreipimosi ir daugiau situaciją galėtų pakomentuoti tik kai VSD duos atsakymą.

Parlamentarė priminė, kad tai „jau ne pirmas atvejis biografijoje“, kai tenka aiškintis dėl dalyvavimo prieštaringai vertinamuose renginiuose.

2007-aisiais, būdama parlamentare ji, nepaprašiusi Seimo valdybos leidimo, dalyvavo Baltijos rusakalbių atstovų konferencijoje Taline. Šioje konferencijoje buvo pasirašytas kreipimasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašant „apginti rusakalbių teises Baltijos šalyse“. Pati I. Rozova tuomet teigė laiško nepasirašiusi.

„Buvo prieš dešimt metų. Nesvarbu“, – teigė ji, paprašyta detaliau prisiminti įvykį.