Didžiausias pripažinimas Lietuvos sostinei tapo patekimas į globalų reitingą - Vilnius atsidūrė tarp dešimties patraukliausių investicijoms vidutinio dydžio miestų pasaulyje.

„Tai, kad Vilnius sulaukė tiek įvertinimų, patvirtina, kad bendros Vilniaus, šalies institucijų, verslo ir mokslo organizacijų pastangos kurti pažangesnį miestą duoda vis daugiau rezultatų. Vilnius išskirtas kaip vienas patraukliausių investicijoms miestų pasaulyje, o tai neabejotinai dar labiau padidins Lietuvos sostinės žinomumą ir patrauklumą“, - pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Apdovanojimų ceremonijoje Vilnius apdovanotas už praėjusių metų pasiekimus skirtingose „fDi Intelligence“ reitingų kategorijose. Vilniui skirtus apdovanojimus „fDi Intelligence“ atstovai įteikė MIPIM parodoje Kanuose dalyvaujančiam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui.

Į globalius „fDi Intelligence“ rinkimus Vilnius pernai pateko pirmą kartą ir su daugybe viso pasaulio miestų varžėsi dėl patraukliausių užsienio investicijoms miestų titulo. Vilnius buvo įvertintas 7-a vieta vidutinio dydžio ateities miestų dešimtuke.

Pagal pranešimą, 6-ą vietą pasauliniame reitinge pelnė Vilniaus draugiškumas verslui. Susisiekimo infrastruktūros ir ryšių kategorijoje Vilniui skirta 7-ta vieta, už išlaidų efektyvumą - antra vieta. Lietuvos sostinė taip pat pateko į pasaulio miestų dešimtuką vertinant ekonominį potencialą, žmogiškuosius išteklius ir gyvenimo kokybę.

„fDi“ strategijos apdovanojimuose, kuriuose miestai vertinti už investicijų pritraukimo ir ekonomikos plėtros veiklas, Vilnius apdovanotas trijose kategorijose: finansinių technologijų, žaidimų kūrimo ir pagalbos čia atvykusiems dirbti ir gyventi užsieniečiams.

„Financial Times“ ekspertai įvertino bendras miesto ir nacionalinių institucijų pastangas kurti Vilniuje finansinių technologijų centrą. Kompiuterinių žaidimų kūrimo kategorijoje Vilnius išskirtas dėl čia veikiančių žaidimų vystytojų gausos, geros bevielio ryšio infrastruktūros, nedidelių įsikūrimo išlaidų ir universitetų siūlomų mokymų programų šioje srityje. Ekspertai taip pat įvertino Vilnių už teikiamą pagalbą užsieniečiams integruojantis mieste.

„Stengiamės, kad užsienio talentams ir verslams įsikūrimas Vilniuje būtų kuo patogesnis ir jie juo sklandžiau integruotųsi į miesto gyvenimą. Sukūrėme internetinį persikraustymo į Vilnių gidą, rengiame seminarus užsieniečiams, daug bendraujame su mieste veikiančiomis užsienio bendrovėmis. Smagu, kad šias pastangas įvertina ir pasaulis“, - sakė Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

Tuo metu naujausiame „fDi Intelligence“ reitinge, Vilnius atsidūrė pirmoje vietoje pagal investicijų grąžą vertinant biudžetą ir pateko į dešimtuką pagal personalo investicijų grąžą. Sudarant šį reitingą vertinta, kurių miestų pastangos didinti tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams, duoda didžiausią apčiuopiamą naudą.

Parodai ruošiamasi visus metus

30-toji MIPIM paroda, organizatorių teigimu, turėtų pritraukti per 26 000 lankytojų bei svečių iš maždaug 100 pasaulio šalių, iš kurių: apie 3,8 tūkst. yra aukščiausio lygio vadovai bei akcininkai, apie 5 tūkst. – potencialūs investuotojai. Net 40 tūkst. kv. m. plotą užimsiančioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje save pristatys daugiau nei 3,1 tūkst. įmonių.

Kauno investicinius projektus parodoje MIPIM pristatys tarptautinės rinkodaros, turizmo ir investicijų agentūra VšĮ „Kaunas IN“. Pasak jos verslo skyriaus vadovo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Tado Stankevičiaus, ši paroda – tai platforma, sujungianti privačius nekilnojamojo turto vystytojus ir patrauklių projektų ieškančius investuotojus. „Todėl tai yra puiki galimybė ne tik ieškoti investuotojų konkretiems projektams, bet ir proga visam pasauliui paskleisti žinią apie didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – vystomus projektus“, – įsitikinęs T. Stankevičius.

Didžiuosius šalies miestus reprezentuojantis parodos stendas ir rinkodaros priemonės sieks sudominti ir pritraukti papildomą lankytojų srautą, tačiau, pasak T. Stankevičiaus, svarbiausia – tinkamas pasiruošimas ir iš anksto suderintas susitikimų tinklelis.

„Šios parodos specifika labai didele dalimi susijusi su „namų darbais“: didžiausias įdirbis vyksta dar iki parodos, organizuojant tiesioginius susitikimus, rezervuojant laikus, kad per keturias parodos dienas mūsų miesto atstovai galėtų susitikti su konkrečiais investuotojais, operatoriais ir kitais reikšmingais NT rinkos dalyviais. Todėl parodos metu ne taip svarbu sužavėti stendo išskirtinumu, kiek dalyvauti suplanuotuose susitikimuose. Kita vertus, stendo vizualiniai sprendimai padeda atkreipti tų parodos dalyvių dėmesį, su kuriais nebuvo organizuoti išankstiniai susitikimai – tai mes žadame pasiekti dirbdami kartu su kolegomis iš Kauno laisvosios ekonominės zonos ir VšĮ „Go Vilnius“. Sieksime akcentuoti dviejų didžiausių Lietuvos miestų modernumą, atvirumą, telekomunikacijų svarbą bei išsivystymo lygį Lietuvoje. Per šias prizmes pateiksime Kauno ir Vilniaus planuojamus vystyti nekilnojamojo turto projektus – tiek viešuosius, tiek privačius“.

Dėmesys naujajai Kauno centro ašiai

Parodos metu Kaunas pristatys miesto investicinius objektus bei iki šiol infrastruktūriškai neišnaudotas teritorijas, o susitikimų metu tikimasi užmegzti naudingus kontaktus,

padėsiančius spręsti artimiausiu metu Kaunui labai aktualius klausimus, tarp kurių vieni svarbiausių – kuriamų ir statomų objektų administravimas:

„Intensyviai ieškosime, kas galėtų valdyti Kauno mieste statomus objektus bei teritorijas. Tarkime, apie Aleksoto inovacijų pramonės parką kalbėsimės su asmenimis iš organizacijų, kurios turi panašių projektų valdymo patirties, ir svarstysime variantus, kaip būtų galima bendradarbiauti. Bet kuriuo atveju tokių objektų valdymui bus skelbiami atviri konkursai, tad tinkamai jiems pasiruošti padės ir ši paroda“.

Pristatant patį Kauną, didžiulis dėmesys bus skirtas mieste naujai besiformuojančiai centro ašiai, išsidėsčiusiai Nemuno saloje ir jos prieigose. Čia vystomi tiek viešieji, tiek privatūs projektai: statomi komercinių biurų pastatai, suplanuotos mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ statybos, daugiafunkcinis vandens sporto centras šalia „Žalgirio arenos“, M. K. Čiurlionio koncertų centras, nauji pėsčiųjų tiltai. „Sparti ir įvairiapusė šios teritorijos plėtra kuria naują Kauno, kaip XXI amžiaus miesto, centrinę ašį: čia vystomi modernūs projektai, prie kurių kviesime prisijungti naujų galimybių ieškančius investuotojus“, – tvirtina laikinasis VšĮ „Kaunas IN“ vadovas.

Akcentas – dviejų didžiųjų Lietuvos miestų projektams

Kauno ir Vilniaus prisistatymas viename stende, pasak T. Stankevičiaus, atveria daugiau galimybių dviem didiesiems Lietuvos miestams pasauliui pristatyti save:

„Ketiname atskleisti, jog Europos kontekste, įvertinus miestų geografinę padėtį ir kitus veiksnius, Vilniaus ir Kauno regionai tikslingai ir sėkmingai gali būti pristatomi kartu. Tokia sutelkta dviejų regionų komunikacija ne tik padidina šalies patrauklumą, bet ir atveria kelius įžvelgti potencialias sinergijas ateičiai“.

Tikimasi, kad toks jungtinis Kauno ir Vilniaus prisistatymas užsienio investuotojams tarptautiniame kontekste taps tęstine gerąja praktika ir ateityje tik augs – tiek pagal pristatomus objektus, tiek pagal pritraukiamas partnerystes, kurios ilgajame laikotarpyje būtų naudingos ne tik konkretiems miestams, bet ir visai šaliai.

Vilniaus investicijų pritraukimo strategija pripažinta viena geriausių Europoje. Patraukliausių užsienio investicijoms Europos miestų rinkimuose Vilnius tapo trečiu geriausiu Europos ateities miestu.

Apdovanojimus rengiantis žurnalas „fDi Magazine“ tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip miestų ir regionų patrauklumo investicijoms barometras. Kas antrus metus skelbiami fDi žurnalo reitingai tampa atspirties tašku Europos regionų ir miestų tarpusavio konkurencijoje dėl naujų investicijų.

Pagal investicijų pritraukimo strategiją sudarytame reitinge vidutinio dydžio ateities Europos miestų kategorijoje Vilnius užėmė 3 vietą. Vilnius šioje kategorijoje aplenkė tokius miestus kaip Liverpulis, Bilbao, Portas, Niukastlas, Poznanė, Ostrava ir Brno. Reitinge Vilnių aplenkė tik Bordo (Prancūzija) ir Ščecinas (Lenkija).

Pasak Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus aukštas Vilniaus pripažinimas šiame reitinge atveria dar daugiau durų, padeda atsirasti naujų investuotojų akiratyje ir suteikia svorio derybose su naujais investuotojais.

„Užsienio ekspertai pastebi ir vertina nuoseklias ir kryptingas Vilniaus pastangas kurti naujos kartos miestą, atvirą moderniausioms technologijoms ir alkaną drąsiausių idėjų. Šios pastangos jau duoda savo vaisius – esame ne tik matomi, bet ir lyderiaujame savo kategorijoje. Vadinasi, kiti miestai jau žiūri į mus kaip į sektiną pavyzdį, o investuotojai – kaip į galimybę. Šių galimybių mes nepraleisime – išnaudosime kiekvieną jų Vilniaus, kaip ateities miesto, kūrimui“, – sakė R. Šimašius.

“Financial Times” priklausantis “fDi Inteligence” padalinys investicijų pritraukimo strategijos kategorijoje analizavo miesto tiesioginių investicijų pritraukimo strategiją, gebėjimą pritraukti ir išlaikyti užsienio investicijas, taip pat ir papildomas veiklas, kuriomis miestas užtikrina paslaugų kokybę. “Go Vilnius” sukurtą Vilniaus investicijų pritraukimo strategiją aukštai įvertino nepriklausoma “fDi Inteligence” suformuota ekspertų komisija, į kurios sudėtį šiemet įėjo ir tarptautinės konsultacinės įmonės „Location Connections“ direktorius Douglas Clark.

Šių metų reitinge Vilnius gerai įvertintas ir kitose kategorijose. Žmogiškųjų išteklių ir gyvenimo būdo kategorijoje Vilnius taip pat pateko į geriausiųjų trejetą. Kaštų efektyvumo kategorijoje ekspertai jam skyrė šeštąją vietą. Be to, Lietuvos sostinė pateko į Europos miestų dešimtuką vertinant ekonominį potencialą.

Pagal visus fDi reitingo rodiklius, Vilnius įvardintas ketvirtu patraukliausiu investicijoms miestu Europoje vidutinio dydžio miestų kategorijoje. Vilnius paskelbtas ketvirtu geriausiu ateities vidutinio dydžio miestu Europoje

Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien atvyko į Kanuose (Prancūzija) kasmet vykstančią nekilnojamojo turto parodą MIPIM – pasidalinti naujienomis apie investicinį Vilniaus potencialą, susitikti su investicinių fondų atstovais ir diskusijose pristatyti Vilnių kaip labiausiai augantį, patrauklų investicijoms miestą Šiaurės Europoje. Pirmą apsilankymo parodoje dieną meras taip pat dalyvavo ir prestižinio leidinio “Financial Times” grupei priklausančio didžiausio pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų analizės centro „fDi Intelligence” Europos ateities miestų apdovanojimų ceremonijoje.

Šiemet pagal miestų ekonominį vystymąsi ir patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms sudarytame reitinge vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje Vilnius užėmė 3 vietą. Sudarant reitingą buvo atsižvelgiama į penkis veiksnius: ekonominį potencialą, verslo aplinką, žmogiškąjį kapitalą bei gyvenimo kokybę, kaštų efektyvumą ir ryšius. Be to, buvo vertinama miesto tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategija. Reitinge Vilnių aplenkė tik Ciurichas (Šveicarija) ir Edinburgas (Jungtinė Karalystė).

„Gautas apdovanojimas rodo, kad Vilnius iš perspektyvaus Rytų Europos miesto per dvylika metų tapo labiausiai augančia sostine ir ateities Europos miestu šalia Ciuricho ir Edinburgo. Kitas žingsnis – augti ir peraugti į didelių miestų virš 750 tūkstančių gyventojų lygą. Artimiausią dešimtmetį Vilniaus laukia puiki ateitis“, - teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Parodoje MIPIM - 2016 Vilniaus meras pristato investicijų sostinėje galimybės užsienio investuotojams: Daugiafunkcio sporto, kultūros ir švietimo komplekso (79 mln. eurų), Liepkalnio sporto ir sveikatinimo centro (10 mln. eurų), Vilniaus technologijų parko ir kitus investicinius projektus. Daugelis šių projektų taps realybe per artimiausius keletą metų.

Baltijos jūros regione Vilnius yra antras jauniausias miestas po Kopenhagos. Pasak mero, šių metų MIPIM parodoje yra labai svarbu būti matomiems, pristatyti investicijų pritraukimo strategiją  - Vilnius atviras besikuriantiems paslaugų centrams, aukštos klasės biurams, startuoliams, naujausioms technologijoms, konferenciniam turizmui, lengvai pasiekiamas ir pritraukiantis daugiausiai jaunų žmonių Baltijos regione miestas.

„Vilnius šiuo metu yra labiausiai augantis tūkstantmečio kartos miestas. Čia gyvena darbštūs, gabūs technologijoms žmonės, dauguma kalbantys mažiausiai dviem užsienio kalbomis. Vilniuje įspūdingais tempais auga įvairūs verslai – vien per pastaruosius dvejus metus IT sektorius pademonstravo 30 procentų augimą ir ketvirtadaliu padidino savo darbuotojų skaičių. Paslaugų centrai Vilniuje vykdo įspūdingą plėtrą ir ieško kelių šimtų naujų darbuotojų. Visa tai leidžia man pristatinėti Vilnių užsienio investuotojams kaip fantastiško augimo miestą“, - parodoje gausiai besilankantiems užsienio žurnalistams kalbėjo Vilniaus meras.

R. Šimašių kelionėje į didžiausią NT įmonių ir miestų susitikimo vietą lydi ir neseniai paskirtas visuomeninis Vilniaus mero patarėjas investicijų pritraukimo klausimais Antanas Guoga. Europarlamentaras renginyje susitinka su NT įmonėmis, pristatydamas strateginius Vilniaus NT objektus ir Vilniaus bei Lietuvos pranašumus regione.

Vilniaus miesto savivaldybė į kitą savaitę Prancūzijoje vyksiančią nekilnojamojo turto parodą „MIPIM 2015" deleguoja vienuolika asmenų, kartu anksčiau dalyvaudavusi Kauno miesto savivaldybė šiemet nusprendė į parodą nevykti.

Kaip BNS nurodė Vilniaus savivaldybės atstovai, į Kanuose pirmadienį prasidedančią parodą vyks penki savivaldybės tarnautojai ir šeši politikai: vicemeras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys Jaroslavas Kaminskis, tarybos nariai Edvardas Trusevičius (LLRA), nepriklausomoje frakcijoje esantis Kęstutis Galdikas, „darbietis“ Algimantas Zaremba bei A.Zuoko bendrapartiečiai - tarybos narys Kęstutis Nėnius bei administracijos direktorius Valdas Klimantavičius,

„Išlaidos vienam asmeniui sieks apie 500 eurų“, - nurodo savivaldybė.

Papildomai kainuos parodos stendas, dalyvavimo strategija, leidiniai ir kitas inventorius bei dalyvių maitinimas. Vilniaus savivaldybė vasarį pasirašė beveik 50 tūkst. eurų sutartį su vienintele konkurse dalyvavusia bendrove „The Glue“. Numatoma, kad bendrovė turės parengti dalyvavimo parodoje strategiją, organizuoti tris teminius Baltijos šalių renginius ir vieną renginį visiems MIPIM 2015 dalyviams. Taip pat tiekėjai privalės pasirūpinti 100 vienetų Baltijos šalių nekilnojamojo turto apžvalgos leidinių, vizitines korteles, 20 aprangos komplektų stendo darbuotojams, USB laikmenas su informaciją ir kitą reikiamą inventorių. Taip pat bendrovė turės organizuoti maitinimą dviejuose iš trijų organizuojamų renginių, iš viso 50-čiai asmenų.

Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Raimonda Pilipavičiūtė BNS atsiųstame atsakyme nurodė, kad šiemet pirmąkart kuriama bendra Baltijos šalių sostinių rinkodaros ir investicinio patrauklumo pristatymo strategija.

„Vilniaus, Rygos ir Talino miestai taip pat siekia pritraukti investicijas ne tik į kiekvieną miestą atskirai, bet ir dirba kartu, skatindami palankią investicinę aplinką visame Baltijos šalių regione. Pasauliniu mastu, Baltijos šalys - mažą rinką turinčios valstybės, tad užsienio investuotojai į jas dažnai žvelgia kaip į vieną bendrą investiciniam projektui realizuoti skirtą regioną. Pastebėjome tendenciją, jog investuotojui pasirinkus vieną iš Baltijos šalių, jis dažnai renkasi plėtrą kitose Baltijos šalyse", - nurodė specialistė.

Vis dėlto, kokius konkrečiai projektus ar plėtros galimybes parodoje pristatys Vilnius, savivaldybės atstovai nedetalizavo, tik atsiuntė parodos lankstinuką.

„Tikime, kad paroda turi didelės reikšmės investuotojų pritraukimui, ilgalaikių kontaktų užmezgimui, Lietuvos vardo garsinimui. (...) Į renginius bus kviečiami politikai, miestų infrastruktūros planuotojai, potencialūs investuotojai bei galimi partneriai. Taip pat numatytas ir kontaktų apsikeitimo bei diskusijų vakaras su Vilniaus miesto delegacija“, - rašoma lankstinuke.

Tuo metu pernai po ketverių metų pertraukos parodoje dalyvavusi Kauno miesto savivaldybė šiemet to daryti neketina, BNS patvirtino savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

„Šiaip Kaunas ir nedalyvaudavo kiekvienais metais iš eilės, tiesiog susikoncentruodavo etapais - kai susikaupdavo daugiau projektų, tada nuspręsdavo dalyvauti. Tai yra prestižinė paroda, žinoma ne tik Europoje - ten būna daug veikiančių asmenų ir iš Azijos, ir iš rytų, iš Amerikos žemyno. Tai yra prestižinė, brangi paroda - savivaldybės, matyt, pagal galimybes apsisprendžia, kaip dalyvauti", - svarstė savivaldybės atstovas.

Dalyvavimas parodoje, jo nuomone, pasiteisina - miestas įtraukiamas į parodos organizatorių katalogą, per pačią parodą užmezgama kontaktų su investuotojais. Tačiau iš realių investicijų rezultatų jis įvardijo tik du projektus, vienas kurių baigėsi nesėkme.

„Kažkada buvo pirmi atėjimai „Rayanair" skrydžių bendrovės į Lietuvą, paskui buvo neįvykęs sandėris su prancūzų bendrove, kurie norėjo statyti Žalgirio areną, tuomet vadinamus sporto rūmus. Konkrečių, kad būtų, daugiau negalėčiau įvardinti, bet besidominčių buvo", - sakė jis.

Nekilnojamojo turto paroda Kanuose šiemet vyks kovo 10-13 dienomis.