-
Dalis statybų korupcijos byloje figūruojančių valstybės tarnautojų išeina iš darbo 5
Kai kurios įstaigos sprendimus žada priimti sulaukusios oficialios tarnybų informacijos apie jų darbuotojams pareikštus įtarimus.
Teisėsauga skelbė, kad procesiniai tyrimo veiksmai atlikti Vilniaus miesto savivaldybėje, Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje, Darbo inspekcijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre bei Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje.
Šios įstaigos atsisakė BNS pateikti tyrime figūruojančių darbuotojų tapatybes ar pareigas.
Teisėsauga įtaria, kad valstybinėse institucijose, atsakingose už teritorijų planavimą ir statybų valstybinę priežiūrą, valstybės tarnautojai per tarpininkus priimdavo kyšius įvairiose teritorijų planavimo dokumentų leidimo stadijose: išduodant statybos leidimus, viešinant, derinant projektus, priduodant įvairius nekilnojamojo turto objektus.
Išėjo savo noru
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos atstovė spaudai Rasa Kėkštienė BNS teigė, kad teisėsauga inspekcijos oficialiai dar neinformavo apie įtarimus, tačiau, pačios įstaigos žiniomis, veiksmai atlikti dėl keturių darbuotojų.
Trys iš jų parašė prašymus atleisti juos savo noru.
„Statybos inspekcijos žiniomis, procesiniai veiksmai šią savaitę atlikti keturių Statybos inspekcijos darbuotojų atžvilgiu. Trys iš šių darbuotojų šiandien jau yra atleisti iš darbo. Gavę STT informaciją apie kitų darbuotojų atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus nedelsdami juos nušalinsime nuo darbo ir organizuosime skubų jų atleidimą“, – sakė R. Kėkštienė.
Statybos inspekcijos žiniomis, procesiniai veiksmai šią savaitę atlikti keturių Statybos inspekcijos darbuotojų atžvilgiu. Trys iš šių darbuotojų šiandien jau yra atleisti iš darbo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė sako, kad įtarimai buvo pareikšti vienam centro darbuotojui, jis jau atleistas iš pareigų jo paties prašymu.
„Mes duomenis turime apie vieną asmenį, dėl kurio pradėti veiksmai. Tas asmuo pats priėmė sprendimą ir pats išėjo iš darbo“, – BNS tvirtino J. Petravičienė.
Anot jos, NVSC darbuotojai dalyvauja statybų procese vertinant statinių projektavimo dokumentus, dalyvauja statybos užbaigimo komisijose, teritorijų planavimo procesuose, rengia sąlygas šiems dokumentams, juos vertina, taip pat vertina poveikį aplinkai.
Laukia teisėsaugos informacijos
Vilniaus meras Remigijus Šimašius dar ketvirtadienį spaudos konferencijoje žadėjo, kad pasitvirtinus informacijai apie savivaldybės darbuotojams pareikštus įtarimus, jie bus nušalinti nuo pareigų.
Tiek jis, tiek kiti savivaldybės atstovai BNS teigė kol kas negavę informacijos iš teisėsaugos dėl konkrečių darbuotojų, kuriems pareikšti įtarimai, tačiau patvirtino, jog teisėsauga atliko procesinius veiksmus dėl 6-7 darbuotojų.
BNS žiniomis, įtarimai šiame tyrime pareikšti savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjui Virginijui Paužai.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čiakas sakė, kad STT pareigūnai šią savaitę kalbino du darbuotojus, paprašė bylų, pasiėmė darbo priemones, tačiau niekam įtarimai nepareikšti, visi žmonės dirba.
„Labai nedaug ką galiu pasakyti, nes niekas nėra nušalintas, nežinome apie jokius įtarimus, kadangi pas mus Vilniaus miesto skyriuje NŽT buvo STT darbuotojai apsilankę, paprašę keleto bylų, atidavėm. Darbo priemones, kompiuterius paėmė ir tiek“, – BNS sakė L. Čiakas.
„Nei įtarimai pareikšti, nei ką, jokios mes daugiau informacijos neturime. Mūsų du darbuotojus kalbino, o kiek mes čia dalyvausime, neįsivaizduoju“, – kalbėjo jis.
L. Čiakas sakė apie tai, kad NŽT minima korupcijos tyrime, išgirdęs per spaudos konferenciją.
„Kol kas ir pats nežinau, kurioje vietoje galėjo būti mūsų kaip institucijos galimai indėlis“, – tvirtino tarnybos vadovas.
Pasak jo, NŽT dalyvavimas gali būti epizodinis, kadangi statybinių procesų metu NŽT derina tam tikras sąlygas. Bylose, kurias paėmė STT pareigūnai, minimi keli adresai.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Jolanta Bielskienė BNS sakė, kad STT tyrime galimai figūruoja du Vilniuje dirbantys inspekcijos darbuotojai, tačiau teigė daugiau informacijos apie juos šiuo metu neturinti.
Įtarimai – 25 asmenims
Daugiau nei metus vykdytame teisėsaugos tyrime dėl įtariamos korupcijos statybų priežiūros srityje aiškinamasi per 150 nusikalstamų veikų, jas padaryti galėjo per 60 asmenų, tarp jų – penkių valstybės tarnybų ar savivaldos darbuotojai, taip pat viena visuomeninė organizacija.
Kaip BNS penktadienį sakė STT atstovė Renata Keblienė, įtarimai jau yra pareikšti 25 asmenims, iš kurių 15 valstybės tarnautojų ir 10 kitų asmenų.
LNK Žinios ketvirtadienį pranešė, kad įtarimai vykstant šiam tyrimui pareikšti su viena privačia įmone siejamam Petrui Ruškuliui.
Jo advokatas Romualdas Mikliušas sakė pagal pateiktų įtarimų kiekį spėjantis, jog P. Ruškulis yra vienas pagrindinių įtariamųjų.
„Manau, spėčiau, kad vienas pagrindinių pagal kiek veikų, pagal apimtį“, – LNK Žinioms sakė teisininkas.
STT atstovės teigimu, įtarimai juridiniams asmenims kol kas nepareikšti, po prokurorų raginimo pranešti apie reikalavimus ar provokacijas duoti kyšį, teisėsauga jau gauna informacijos.
Tyrime figūruoja apie 50 statybos objektų, per 20 nekilnojamojo turto vystytojų.
-
NT vystytojai sveikina teisėsaugos tyrimą
NT plėtros bendrovės „Citus“ savininko Mindaugo Vanago teigimu, teisėsaugos tyrimas yra teigiamas reiškinys – anot jo, tikėtina, tai paskatins vienodas konkurencines sąlygas.
„Aš sveikinu tokį tyrimą, nes tas leidimų išdavimo ir žemės planavimo sektorius iš senų laikų turėjo tokį šešėlio atspalvį. Paskutiniu metu jautėsi išskaidrėjimas, lyginant, kas buvo prieš dešimtmetį – tikrai daug kas pasikeitė, bet panašu, kad ne iki galo“, – BNS teigė M. Vanagas.
Anot jo, viena vertus, toks tyrimas yra teigiamas dalykas, kita vertus – jis gali dar labiau pristabdyti ir taip lėtą statybų leidimų derinimo procesą.
„Turiu nuogąstavimą, kad apskritai nesustotų tas leidimų išėmimas, nes panašu, kad dalis specialistų turės išeiti iš darbo, o likę dar labiau įsibaimins ir bijos apskritai ką nors daryti. Būtų labai blogai, kad šis procesas sulėtėtų, nes jis ir dabar lėtas, o žinant, koks yra NT poreikis, viskas baigtųsi NT pasiūlos mažėjimu, nors ir dabar yra ji istoriškai maža“, – sakė M. Vanagas.
Anot „Citus“ savininko, kol nebuvo priimtas infrastruktūros įstatymas, panaikinęs galimybę miesto ūkio departamentams išduoti vadinamąsias statybų sąlygas, bendrovė dažnai patekdavo į „pilkąją zoną“
„Patys esame turėję atvejų, kai šalia mūsų vystytojai gauna suprojektuoti 100 metrų gatvės, o mes po metų jau būname įpareigoti įrengti ne tik savo 200 metrų, bet ir kaimynų 100 metrų. Tai mūsų sąmata dešimtis kartų didesė tapdavo. O tas sąlygas miesto ūkis išduodavo pagal akis, tai mums klausimų tikrai kildavo“, – sakė M. Vanagas.
„Citus“ savininkas teigė, kad jo valdoma bendrovė nėra gavusi tiesioginių užuominų duoti kyšių.
„Tiesiogiai nesame susidūrę, kad būtų iš mūsų reikalaujama kyšio, bet pagal nuojautą tai veikiantis toks dalykas buvo, nes leidimų išėmimas sudėtingas dalykas – namą pastatyti yra lengviau negu jį (leidimą – BNS) gauti, o kartais matai, kad konkurentai lengviau praeina tas procedūras“, – sakė jis.
Pasak NT plėtros bendrovės „Darnu group“ vadovės Sigitos Survilaitės–Mekionienės, dėl tokių teisėsaugos tyrimų rinka valosi.
„Manau, kad skaidrumas visada yra gerai, tai jeigu yra problemų ir valosi, tai situacija rinkoje tvarkosi, tai čia teigiamai vertiname, bet kol kas nelabai galiu komentuoti, nes informacijos yra per mažai“, – BNS sakė ji.
Paprašyta pakomentuoti, ar bendrovė yra tiesiogiai susidūrusi su atvejais, kai valdininkai prašo kyšio už procesų spartinimą, „Darnu group“ vadovė sakė neigiamai.
„Paskutiniu metu tikrai nesame ir kaip tik visą situaciją galėčiau vertinti kaip labai teigiama linkme besikeičiančią“, – sakė S. Survilaitė–Mekionienė.
NT plėtros bendrovės „Omberg“ vadovė Dalia Andrulionienė BNS teigė, jog dėl tokio tyrimo greičiausiai nukentės rinkos dalyvių reputacija, bet pats apsivalymas yra labai sveikintinas.
„Valstybinių institucijų, susijusių su NT rinkos biurokratiniais procesais, reputacijai įtaka tikriausiai bus neigiama, bet man atrodo, kad reikia sveikinti tuos procesus ir jeigu jie bus įrodyti, nuo tokių korupcinių apraiškų būtų valomasi“, – sakė D. Andrulionienė.
Teisėsauga ketvirtadienį pranešė, jog tyrime dėl įtariamos korupcijos statybų priežiūros srityje tiriama per 150 nusikalstamų veikų, esama per 60 įtariamųjų, tarp jų – šešių valstybės tarnybų darbuotojai.
Pasak STT atstovų, įtariama, kad valstybės tarnautojai per tarpininkus priimdavo kyšius išduodant statybos leidimus, viešinant, derinant projektus, priduodant įvairius nekilnojamojo turto objektus
Pareigūnai tyrė Vilniaus miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir Darbo inspekcijų, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų veiklą.
-
Vilniečiai kyla gintis nuo naikinimo 12
Vasario pabaigoje keturių Vilniaus bendrijų ir bendruomenių – Daugiabučių namų Gedimino pr. 46 ir 48 bendrijos, Reformatų skvero iniciatyvinės grupės, Daugiabučio namo savininkų bendrijos Šaltinių g. 7 ir Žvėryno bendruomenės – atstovai paskelbė viešą kreipimąsi dėl nekilnojamojo turto bendrovės "Eika". Anot jų, valdžios įstaigos sutartinai palaiko "Eiką" ir visiškai negina gyventojų interesų, o pačią įmonę gyventojai vadina agresyvia. Bendrame kreipimesi bendruomenės, atstovaujančios gyventojams, "Eiką" lygino su "MG Baltic" koncernu.
"Eikos" vadovai mano, kad tokia situacija balansuoja ant šmeižto ribos.
Vyginto Skaraičio / Fotobanko nuotr.
Problemos – visur
"Eikos" valdybos pirmininkas Robertas Dargis tikino, kad nėra matęs statybų, kurios visuomenei nekeltų klausimų.
"Visuose projektuose atsiranda problema su visuomene, nors visą laiką keliame klausimą Aplinkos ministerijai, kas yra tas viešasis interesas, nes dabar jis nėra apibrėžtas. Nes taip pasidaro, kad žmogaus interesas pasidaro visuomenės interesu ir tampa neaišku", – sakė jis.
R.Dargio teigimu, statybas reglamentuoja įstatymai ir, kuriant bei plėtojant projektus, jų be išimties laikomasi – visi "Eikos" projektai vykdomi pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei perėję viešinimo etapus. Tačiau žmonėms sunku priimti pokyčius, dėl to ir kyla didieji konfliktai.
Nes taip pasidaro, kad žmogaus interesas pasidaro visuomenės interesu ir tampa neaišku.
"Bet tokia susiklostė praktika, kad žmogui sunku priimti pokyčius, kai pradedama kalbėti apie miestą, kur nusistovėjęs gyvenimo būdas, žmogui sunku keistis. "Live Square" jau įgyvendiname 22 metus. Pagrindinis mūsų santykis toje vietoje, kurį apibrėžia įstatymas, yra su gretimo namo bendrija. Mes tą klausimą išsprendę, bet kai pradėjome statyti, atsirado ir kitų namų interesantų. Bet tai pavienio žmogaus interesas, kurį jis bando ginti prisidengdamas viešuoju interesu, – teigė "Eikos" valdybos pirmininkas. – Ta problema pasidariusi visuomenės kovų lauku. Girdėjote ir apie projektą "Misionierių namai", lygiai taip pat mūsų kaimynai Jokūbo ligoninė pakliuvo į visuomenės interesų lauką, taip pat kolegos iš "Icor". Kur tik mieste įkeliame koją, visą laiką turime neapibrėžtą viešąjį interesą, dėl kurio ir vyksta ginčai."
Vilniuje, Reformatų skvere, bendrovė jau turėjo pradėti darbus. Bet Viešųjų pirkimų tarnybai iškėlus klausimų dėl projekto teisėtumo, "Eika" buvo įtraukta į biurokratinę mėsmalę. R.Dargis tikino, jog teisiškai iniciatyvinė grupė, ginanti Reformatų skverą ir ginčijanti projektą, neegzistuoja.
"Eikos" generalinis direktorius Domas Dargis pasakojo, jog įmonės Naujamiestyje plėtojamas projektas atgaivintų teritoriją, kuri jau 20 metų yra apleista. Žvėryne, Paribio gatvėje, esančios patalpos, kuriose vykdomas projektas, taip pat esą buvo paliktos likimo valiai.
D.Dargio teigimu, iki kiekvieno projekto įgyvendinimo pradžios, pačių statybų, būna nueinamas ilgas kelias: "Kai atrodo, kad esame susiderinę visus institucijų, viešuosius interesus, kai pradedame statyti, susiduriame su kaimynais. Įsivaizduokite tą stadiją, kai jau padaryta 90 proc. darbų, tada jau kažką keisti yra sudėtinga. Tam, kad taip neatsitiktų, reikia įgyvendinti kelis viešinimo etapus ir gauname pastabų iš kaimynų. Tuose etapuose kai ką keisti galima, ir mes keičiame, bet gavus statybos leidimą keisti sunku ir brangu."
Išplatintas viešas kreipimasis dėl "Eikos" veiklos, R.Dargio manymu, yra emocinis, skųsti pareiškėjų teismui nesiruošia, projektai bus vykdomi toliau, kaip suplanuota.
Interesas – visų
Vienas iš kreipimosi iniciatorių, Daugiabučių namų Gedimino pr. 46 ir 48 bendrijos valdybos narys Artūras Saladžius "Vilniaus dienai" teigė, jog pats faktas, kad "Eika" kažkaip reaguoja – geras dalykas. Tačiau teiginiai, kad prisidengdamas viešuoju interesu jis gina savo interesus – toli nuo tikrovės.
"Aš esu teisininkas, tad bendrija mane ir įgaliojo jai atstovauti teisiniais klausimais – jokių asmeniškumų čia nėra. Tačiau žinote, kai žmogus jaučiasi, kad bus nebaudžiamas, jis leidžia sau kalbėti ką nori, tai aš jau pripratęs prie visų tų jų kalbų ir veiksmų. Tie patys žmonės, kurie atstovavo "Eikai" dar pirmuose susitikimuose, visiškai užstatę mūsų namo langus, dabar skundžia mane institucijoms. Jų metodai tokie – bauginti žmones. Tačiau man jie juoką kelia", – sakė bendrijos atstovas.
Apgailėtina, kad viskas yra šitaip supuvę, kad nusileidžiama viską valdantiems pinigams ir niokojama Vilniaus urbanistika.
Jo teigimu, visi anksčiau gyventojų rengti raštai neprivertė suvokti, kad tai yra viešasis interesas – viskas būdavo atmetama, į nieką nebūdavo reaguojama nei prokuratūros, nei kitų institucijų. Tad tai, kad susivienijo jau keturios bendrijos, rodo, kad tai iš tiesų yra viešasis interesas.
Vilnietis teigė pastaruoju metu sulaukiantis gausybės skambučių iš pavienių asmenų, iš kitų bendrijų, kurie yra taip pat nukentėję nuo statytojų, dešimtis metų teisiasi ir, beje, yra net laimėję bylų ir prieš Architektų rūmus, ir prieš "Eiką". Tai reiškia, kad yra precedentai, bylos, kuriomis galima bus remtis ateityje ginant viešąjį interesą.
"Mes siekiame įrodyti, kad tokiais atvejais, kai yra vykdomi tokie milžiniški projektai, tai jau natūraliai yra viešasis interesas ir institucijos turi tai atsakingai prižiūrėti, o ne gyventojai, kaip vargdieniai, ištiesę rankas, nežinodami visų tų sistemos ypatumų. O "skylių", pro kurias statytojai landžioja, kurias jie žino ir prie kurių jie yra prisitaikę – gausu. Skaudžiausia, kad visi viską žino, visi linkčioja galvas, o vystytojai daro, ką jie nori. Tai yra pasityčiojimas vidury baltos dienos. Tad šis mūsų kreipimasis yra tam, kad vis dėlto būtų pripažinta, kad tai yra viešasis interesas, ir būtų svarstomi tokie dalykai ne šiaip sau, o institucijoms prižiūrint, ar tikrai yra nepažeidžiami bendrijų, gretimų namų gyventojų interesai", – sakė A.Saladžius.
Vilnius niokojamas
"Vilniaus dienai" pasidomėjus, ar kas nors iš adresatų, kuriems buvo išsiųstas gyventojų kreipimasis, į jį sureagavo, A.Saladžius teigė, jog gautas tik atsakymas iš prezidentūros, kuriame padėkota už pilietinę iniciatyvą ir informuota, kad raštas persiųstas tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai.
"Kad ir kokia būtų reakcija – tai tik pradžia. Aš turiu tokią labai blogą savybę – niekada nesustoju, turiu viską privesti iki galo. Negaliu sustoti, nes tai liečia labai daugelio žmonių interesą. Kitaip kam apskritai reikalinga tiesa? Kam žmonės kovojo, kad būtų nepriklausoma Lietuva, kurioje viskas būtų teisinga ir gražu?" – sakė pašnekovas.
Vyras teigė ne visada būnantis Lietuvoje, nes yra Amerikos pilietis. Bet yra ir Lietuvos pilietis, vilnietis, gimęs ir užaugęs Vilniuje, todėl jam svarbu, kas vyksta šiame mieste. Skaudžiausia, anot jo, kad urbanistika Vilniuje yra naikinama. Kadaise kiekvienas kampelis, kuris nebuvo užstatytas, buvo apgalvotas, prasmingas. O dabar tuos kampelius pasisavina verslininkai ir užkiša neišraiškingais, neskoningais griozdais, kuriuos reikėtų kelti pavyzdžiu, kaip negalima statyti.
"Apgailėtina, kad viskas yra šitaip supuvę, kad nusileidžiama viską valdantiems pinigams ir niokojama Vilniaus urbanistika, pažeidžiant įstatymus pažeidžiami visuomenės interesai. Aš negaliu, nenoriu ir nežadu su tuo susitaikyti", – teigė A.Saladžius.
-
„Gohaus LT“ pinigų ir po teismo neatiduoda 3
Namo nesulaukė
Lapkričio pradžioje "Vilniaus diena" aprašė situaciją, į kurią pateko namą norėjęs pirkti vilnietis Saulius Paketūras. 2017 m. gruodį, sudomintas patrauklaus bendrovės "Gohaus LT" pasiūlymo įsigyti namą Vilniuje, Pagubėje, pardavė jam priklausiusį sublokuotą namą Vilniuje ir sudarė namo Pagubėje rezervavimo sutartį. Už tai, kad namas būtų pastatytas greičiau ir nereikėtų ilgai nuomotis būsto bei sandėlio, kur laikė daiktus, vietoj numatytų 15 tūkst. eurų sumokėjo 30 tūkst. eurų avansą, ir tai įrašė preliminarioje sutartyje. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta šių metų balandžio 30 d.
"Artėjant sutartyje numatytai datai pradėjau nerimauti, nes jokie statybos darbai nevyko. Nuolatos skambinau "Gohaus LT" atstovams, tačiau girdėjau tik pažadus, – pasakojo S.Paketūras. – "Gohaus LT" pasiūlius, balandžio 28 d. sudarėme susitarimą prie sutarties. Jame buvo numatyta, kad namas 85 proc. baigtumu bus pastatytas iki liepos 1 d. Tačiau ir toliau viskas kartojosi, jokio judesio, tik įvairiausi pasiteisinimai ir pažadai."
Birželį "Gohaus LT" atstovai, pažadėję tam tikras nuolaidas, S.Paketūrą įkalbėjo sudaryti naują susitarimą. Pagal jį namo pamatai turėjo būti baigti iki liepos 10 d. Tačiau darbai ir toliau nevyko.
Supratęs, kad namas gali būti niekada nepastatytas, liepą jis parašė prašymą nutraukti sutartį dėl namo pirkimo. Susitarime buvo numatyti avanso grąžinimo terminai. Tačiau suėjus pirmos avanso dalies grąžinimo terminui, pinigų taip ir nesulaukė, o tegirdėjo pasiaiškinimus ir pažadus.
Galiausiai praradęs viltį S.Paketūras civiline tvarka kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas rugsėjo 27 d. priėmė nutartį išieškoti iš UAB "Gohaus LT" skolą, taip pat patenkino S.Paketūro prašymą taikyti daliai bendrovės turto laikinąsias apsaugos priemones.
Antstolis, gavęs dokumentus pradėti išieškojimą, prieš imdamasis aktyvių veiksmų, išsiuntė skolininkui raginimą iki gruodžio 1 d. geranoriškai atsiskaityti su S.Paketūru.
Susitarimų nesilaiko
Nors bendrovė "Gohaus LT" savo įsipareigojimų S.Paketūrui neneigia, tačiau skolos jam negrąžina.
Spalį kalbėdamas su "Vilniaus diena" bendrovės "Gohaus LT" direktorius Martynas Alūza neneigė, kad bendrovei kilo problemų. Anot jo, labiausiai jos susijusios su problemomis pačioje NT rinkoje. Tačiau tikino, kad ieško ir ras būdų, kaip įvykdyti įsipareigojimus klientams. O nutraukusiesiems sutartis avansai bus grąžinti, kai tik įmonė "atsistos ant kojų".
Norėdamas tikėti įmonės geranoriškumu, S.Paketūras lapkričio 13-ąją su ja pasirašė taikos sutartį vykdymo procese, kuri, jei įsigaliotų, padėtų "Gohaus LT" išvengti didesnių išlaidų. Pagal ją bendrovė pasižada grąžinti S.Paketūrui 15 tūkst. eurų avanso dalį, o po to per 6 mėnesius – likusią teismo priteistą sumą. Tiesa, sutartyje numatyta, kad ji įsigalios tik tada, kai "Gohaus LT" perves S.Paketūrui pirmąją skolos dalį.
Jeigu pardavinėja per tarpininkus, pinigai gali nukeliauti į kokią kitą sąskaitą, o jie vėl galės sakyti, kad neturi pinigų atsiskaityti su avansus sumokėjusiais, bet namų nesulaukusiais ir sutartis nutraukusiais žmonėmis.
Tos pirmosios įmokos jis nesulaukė iki šiol, nors nuo taikos sutarties pasirašymo jau praėjo daugiau nei mėnuo. Jei pinigai būtų pervesti, S.Paketūro advokatai privalėtų pranešti apie tai teismo nutartį vykdančiam antstoliui, pateikti jam pavedimo kopiją, o antstolis turėtų perduoti taikos sutartį teismui tvirtinti. Teismui patvirtinus taikos sutartį, antstolis būtų nutraukęs skolos išieškojimą iš "Gohaus LT" turto.
Kadangi visa tai padaryta nebuvo, ieškovo žiniomis, šiuo metu antstolis vykdo eilinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus – areštavo visą "Gohaus LT" turtą ir sąskaitas, toliau turės organizuoti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę.
"Kitaip sakant, mano reikalai nepajudėjo. Nežinau, kam jiems ta taikos sutartis buvo reikalinga, jei pinigų vis tiek negrąžina", – sakė S.Paketūras.
"Vilniaus dienai" pasiteiravus, kodėl pasirašoma taikos sutartis, tačiau ji nevykdoma, "Gohaus LT" direktorius M.Alūza "Vilniaus dienai" teigė, kad įmonė pinigų S.Paketūrui negrąžino, bet grąžins – taika bus. "Tačiau ta taika tokia sunkiai suvokiama, kai žmogus eina, visur mus skundžia ir trukdo gyventi. Mes bandome taikytis, o už nugaros daromi veiksmai. Įdomi ta situacija. Bet su S.Paketūru mes tarsimės ir spręsime situaciją", – žadėjo M.Alūza.
Pardavinėja kiti
S.Paketūras teigė, jog jis – ne vienintelis nuo įmonės "Gohaus LT" nukentėjęs asmuo – jų yra dar keli. Tai nagrinėdamas bylą patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas – jis gavo Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad tuo metu "Gohaus LT" buvo iškeltos keturios civilinės bylos, vienoje civilinėje byloje tuo metu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 19 200 eurų sumai.
Tačiau nuo statytojų nukentėjusius žmones nustebino tai, jog "Gohaus LT" galimai toliau pardavinėja savo nebaigtus statyti ir nežinia kada atsirasiančius namus.
"Radome NT portale skelbimą, kad parduodamas namas Pagubėje. Nuotraukose matoma, kad tai tikrai "Gohaus LT" statytas namas, tik parduodamas dabar jau ne tiesiogiai, o per tarpininkus. Jeigu pardavinėja per tarpininkus, pinigai gali nukeliauti į kokią kitą sąskaitą, o jie vėl galės sakyti, kad neturi pinigų atsiskaityti su avansus sumokėjusiais, bet namų nesulaukusiais ir sutartis nutraukusiais žmonėmis. Čia tik spėlioti galime, kodėl jie taip daro", – svarstė S.Paketūras.
Ir tikrai – spalio 30 d. viename NT portale atsirado skelbimas, kad parduodamas vieno aukšto A+ energinės klasės namas Vilniuje, Pagubės gatvėje. Plotas –105 kv. m, kaina – 114 900 eurų (1 094 eurai už kv. m).
Namą pardavinėja nekilnojamojo turto brokeris Linas Ginaitis, atstovaujantis NT įmonei "Capital".
Telefonu pasiteiravus apie parduodamą namą, L.Ginaitis informavo, kad šiuo metu dengiamas namo stogas, jis bus su visiška apdaila – baltai išdažytomis sienomis, grindiniu šildymu, paklotu laminatu, įrengta rekuperacine sistema ir t. t. Visa tai turėtų būti padaryta iki pavasario.
NT brokeris patvirtino, kad namą stato bendrovė "Gohaus LT". Pardavimus statytojai perdavė NT įmonei "Capital". "Jie stato, mes pardavinėjame", – sakė brokeris.
Užsiminus, jog teko girdėti, kad "Gohaus LT" turi finansinių problemų, L.Ginaitis patikino, kad nuo bet kokių problemų klientą bus stengiamasi apsaugoti, pasirašant sutartį dalyvaus ir "Gohaus LT" atstovas. Be to, perkant namą reikės sumokėti tik avansą, o galutinai atsiskaityti – tik tada, kai bus padaryti tam tikri darbai. Avansas, kurį reiktų sumokėti, brokerio teigimu, standartinis – 10 tūkst. eurų.
Kitaip sakant, situacija nesikeičia – "Gohaus LT" ir toliau siekia susirinkti iš žmonių avansą už namus, kurie dar tik statomi.
Deja, "Gohaus LT" direktorius M.Alūza "Vilniaus dienai" atsisakė paaiškinti, kodėl jų statomus namus dabar pardavinėja NT įmonė, tik pagrasino, kad dėl "Vilniaus dienos" publikacijos "ruošia medžiagą ir kreipsis".
