Kritusios žuvys aptiktos nedideliame pajūrio ruože, tačiau matyti, kad tai vienos rūšies ir tokio pat dydžio žuvys.

"Kai siaučia štorminis vėjas, jūra į krantą meta viską. Pakrantės būna pilnos medžio atplaišų, plastiko gaminių, dugno žolių, o kartais ir žuvų. Kada gaudomas gintaras? Ne per štormą, o po jo. Tada, kai susidaro tam tikros srovės", – paaiškino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Bioįvairovės skyriaus vyr. specialistas-ekologas Erlandas Paplauskis.

Gamtosaugininkas jokių grėsmių dėl situacijos neįžvelgia.

"Nėra kitų rodiklių. Veikiausiai tai bus natūralaus proceso dalis. Žuvis netrukus sules paukščiai, gamtoje pilna gyvūnų, kurie jas suės, – kirai, varnos, šernai, lapės", – patikino E. Paplauskis.

Tai, kad ant kranto nematyti kitų rūšių žuvų, o tik plekšnės, leidžia kelti dar vieną versiją, iš kur jos galėjo atsirasti.

"Visos – vienodo dydžio. Todėl galime spėti, kad per štormą kažkurio žvejo gaudyklė užsipildė žuvimis, tačiau žvejys negalėjo iki jos nuplaukti. Tikėtina, kad gaudyklę galėjo patikrinti tik po štormo, bet žuvys joje buvo per ilgai, galėjo ir pašvinkti", – spėjo ekologas.

Sugautas, bet netinkamas valgymui žuvis žmogus ir galėjo išmesti į vandenį.

"Tai yra maistas kitiems gyvūnams. O jūra į krantą išmeta tai, ką turi. Tačiau būna, kad per štormą dalis žuvų žūva, nes nespėja pasitraukti. Jas priplaka prie kranto", – paaiškino E. Paplauskis.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento, pranešimas apie tai, kad Tauragės rajono Pajūrio kaime ir Rietavo rajono Žadvainų kaime nuo upės jaučiamas srutų kvapas ir pastebėta nugaišusių žuvų, buvo gautas gegužės 12-osios naktį. Netrukus dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Tyrimo metu aplinkosaugininkai daugiausiai nudvėsusių žuvų aptiko ties Rietavo mieste esančiu parku, ieškant taršos šaltinio buvo patikrinta apie 20 kilometrų Jūros atkarpa nuo Rietavo turgaus iki Žadvainų kaimo.

„Kadangi atkarpa ilga, o prieiti prie upės nelengva, nes pakrantė kai kur apaugusi krūmynais, paieškos buvo sudėtingos. Ypač didelį nerimą kėlė, kad išgaišo daug žuvų“, – pranešime cituojama Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Renata Stankuvienė.

Neradę taršos šaltinio aplinkosaugininkai pradėjo tikrinti Jūros intakus ir netrukus nustatė, kad Ežerupio upelis yra užterštas dideliu kiekio skysto mėšlo bei aptiko taršos požymius 600 metrų ilgio upelio atkarpoje.

„Išsiliejimo vieta – upelio kranto šlaitas – tvarkytas naudojant žemės ūkio techniką (gali būti, kad norint užmaskuoti srutų nutekėjimą). Nuo išsiliejimo vietos, žemiau pagal upelio vagą, upelio pakraščiuose, buvo užfiksuotas 600 metrų ruožas nusėdusio mėšlo. Apžiūroje dalyvavęs žemės ūkio bendrovės atstovas paaiškino, kad sklypas buvo tręšiamas skystu mėšlu įterpiant skystą mėšlą tiesiai į dirvą. Laukų tręšimui bendrovė perka paslaugą iš ūkininko“, – aiškino R. Stankuvienė.

Tyrimo metu nustatyta, kad gegužės 11 dieną, perpumpuojant mėšlą įvyko avarija ir sprogo žarna, todėl srutos pateko į upelį, iš kurio pratekėjo į Jūrą.

Aplinkosaugininkai taip pat išsiaiškino, kad dirvą tręšiančiam ūkininkui dirbantis žmogus avariją mėgino nuslėpti ir niekam apie ją nepranešė.

Anot departamento, šiuo metu upelio valymo darbai jau baigti, o ūkininkas jau geranoriškai atlygino beveik 4 tūkst. eurų žuvų ištekliams padarytą žalą.

Upelį užteršusiam ūkininkui taip pat bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ūkinės veiklos vykdymą paviršiniuose vandens telkiniuose, pažeidžiant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

„Sunshine Aquarium“ pranešė, kad „Sunshine Lagoon“ rezervuare krito 1 235 žuvų. Išgyveno tik 73 žuvys, tarp jų zebriniai rykliai ir rajos.

Akvariumas sako planuojantis po truputį įleisti naujų žuvų į 12 metrų pločio rezervuarą.

Povandeniniai pasirodymai rezervuare ir ekskursijos su gidais po akvariumą laikinai sustabdytos.

Nugaišusias žuvis trečiadienį rado apsaugos darbuotojas. Anot atstovų, akvariumas tą pačią dieną buvo uždarytas, o tyrėjai aiškinosi nelaimės priežastis ir išvalė rezervuarą.

Anot akvariumo, kad deguonies galimai sumažėjo dėl sugedusio aeratoriaus ir vandens filtravimo sistemos, taip pat naudojamos paskleisti specialiems chemikalams žuvims gydyti.

Akvariumas turi daugiau nei 500 rūšių jūrinių gyvių, tarp jų pingvinų, jūrų liūtų ir jūrų ūdrų.