Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, įvykis užregistruotas antradienio naktį, J. Basanavičiaus gatvėje.

Buvo gautas pranešimas, kad nulinko dviejų aukštų daugiabučio namo balkonas, užtvėrė įėjimo duris, gyventojas negali patekti į butą.

Atvykę ugniagesiai rado nulinkusį gelžbetoninį medinio namo balkoną, jis laikėsi ant armatūrų konstrukcijų, buvo užtvėręs namo įėjimo duris.

Gelbėtojai padėjo gyventojui patekti į butą pro langą.

Teritorija aptverta STOP juosta. Įvykio vietoje liko budėti policijos pareigūnai.

„Savivaldybė iš savo pusės padarė absoliučiai viską, ką galėjo – nuo vasario mėnesio esame aptvėrę pastatą, išimtine skubos tvarka ruošėme renovacijos dokumentus, kad gyventojai turėtų išeitį iš susidariusios situacijos, tačiau šį mėnesį įvykęs balsavimas dėl namo modernizacijos mus tiesiog pribloškė. Balsavime sudalyvavo tik 40 būtų savininkų, o ir dalyvavusieji buvo nusistatę prieš renovaciją. Galbūt gyventojai nesuvokia, kad visa atsakomybė dėl namo būklės ir galimų padarinių teks būtent jiems“, – apie situaciją pasakoja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Gali imtis kraštutinių priemonių

Daugiabutyje yra 39 balkonų atitvarai, turintys avarinės būklės požymių. Skaičiuojama, kad jų demontavimas gyventojams turėtų atsieiti 63 tūkst. eurų. Tačiau tokių lėšų bendrija nėra sukaupusi, o bankai paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms suteikti neketina. Tad kaip bendrija ketina pasirūpinti savo turtu – neaišku.

Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai.

Vilniaus miesto savivaldybė oficialiai kreipėsi į daugiabučio gyventojus ir informavo, kad pagal LR statybos įstatymo 47 straipsnį, statinių naudotojai privalo suremontuoti arba rekonstruoti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, o kraštutiniu atveju – pavesti organizuoti evakuaciją, sustabdyti statinio naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje.

„Be abejo, tai yra kraštutinės priemonės, bet, jei namas ir toliau bus neprižiūrimas, neturėsime kito pasirinkimo“, – aiškina vicemeras.

Savivaldybės administracija artimiausiu metu savo lėšomis užsakys pakartotinę namo konstrukcijų ekspertizę, kurios metu bus įvertinta, ar visas namas nėra avarinės būklės. Iki tol, Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovai kviečia gyventojus į spalio 6 d. vyksiantį bendraturčių pasitarimą, kur supažindins su esamomis rizikomis ir darkart pristatys renovacijos sprendinius.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Susidūrė su bendrijos pirmininko nusistatymu

Į Vilniaus miesto savivaldybę po balsavimo dėl daugiabučio renovacijos kreipėsi bendrijai priklausanti vilnietė. Jos teigimu, gyventojai kurį laiką buvo specialiai nuteikinėjami prieš renovaciją, o balsavimui dėl namo modernizacijos buvo trukdoma laiku nepastačius balsadėžės. Moteris pateikė informacinius pranešimus, kuriuose bendrijos pirmininkas atvirai abejoja renovacijos poreikiu, selektyviai pateikia informaciją apie renovacijos naudą bei nurodo, kad bendrija reikalaus lėšų balkonų remontui iš valstybės institucijų.

„Toks elgesys nuoširdžiai stebina. Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai. Pagalvokite, ar neatrodytų keista, jei atlikti jiems priklausančių pastatų remontą iš valstybės reikalautų individualių namų savininkai. Čia situacija yra visiškai analogiška, tiesiog kalbame ne apie vienos šeimos, o apie kelių dešimčių savininkų privatų turtą“, – sako V. Benkunskas.

Vicemerui antrina ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė. Pasak jos, visą įmanomą pagalbą valstybė jau suteikė – konsultavo, rengė dokumentus ir gelbėjo finansiškai, tačiau savo indėlį turi įdėti ir patys gyventojai.

„Ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais susiduriame su keistu įsitikinimu, kad butų savininkai turi rūpintis tik tuo turtu, kuris yra buto viduje, o tai, kas vyksta su namo konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis, fasadu, stogu ir kita bendra namo nuosavybe yra tarsi kažkieno kito reikalas. Tačiau tiek teisiniu požiūriu, tiek iš žmogiškosios perspektyvos, toks požiūris yra neteisingas. Tai yra bendras butų savininkų turtas, nuo kurio būklės priklauso butų vertė, gyventojų saugumas ir gyvenimo kokybė“, – pabrėžia E. Randytė.

Pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, gyventojai galėtų gauti 30 proc. išlaidų kompensaciją energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų kompensaciją techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Pastato modernizavimui taip pat būtų suteikiamas lengvatinis kreditas, o nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos.

„Kaip visi matome šiuo atveju, jie 100 proc. saugūs nėra. Jie buvo statyti jau prieš gerus 50 metų ir dar seniau. Be abejo, kad tuos pastatus reikia tinkamai eksploatuoti. Jų plokščių tarpusavio sujungimai suvirinti (...) Šie sujungimai dažnai paveikiami korozijos dėl netinkamos pastato priežiūros. Šiuo atveju tie sujungimai suiro“, – LRT radijui šeštadienį sakė M. Pakalnis.

„Tai labai stiprus signalas, kad laikas ypač susirūpinti tokių pastatų priežiūra, nes tokių pastatų turime daug“, – pridūrė jis.

Pasak M. Pakalnio, šiuo atveju didžiausia atsakomybė tenka pastatų ir butų savininkams.

„Jau šiandien kalbėjome su mūsų žmonėmis, kurie atsakingi už pastatų priežiūra. Jie patvirtino, kad, įvykus tokia faktui, tie patikrinimai bus daromi. Iš kitos pusės, turime suprasti tai, kad pastato priežiūra, pastato eksploatavimas yra pirmiausia paties savininko reikalas“, – pabrėžė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas.

Balkonas nuo Architektų gatvėje esančio penkiolikto daugiabučio namo aukšto nulūžo ir nukrito penktadienį apie 16.50 valandą. Krisdamas jis apgadino žemesnių aukštų balkonus.

Žmonės įvykyje nenukentėjo. 

Pasak Policijos departamento, balkonas nuo Architektų gatvėje stovinčio namo nulūžo apie 16.50 valandą. Krisdamas jis apgadino žemesnių aukštų balkonus.

Žmonės įvykyje nenukentėjo.

Dėl namo konstrukcijoje atsiradusių įtrūkimų evakuojami kelių butų gyventojai.

„Išėjome į balkoną, ir viskas, daugiau nieko nepamenu. Atsipeikėjau tik Kauno klinikose“, – pasakojo moteris, su šeima gyvenanti Kaune, Kranto 7-ojoje gatvėje.  

Ji pasakojo, kad šis vos 40 kv.m būstas yra socialinis. Jis daugiavaikei šeimai buvo paskirtas prieš aštuonerius metus. Per tą laiką užaugo ir savarankiškai gyventi išsikraustė penkios dukros. Namie dar liko du sūnus.

Atsikraustėme į supelijusį butą. Jį susiremontavome savo lėšomis, pasistatėme klozetą, įsirengėme virtuvę.

Moteris teigė, kad balkono, o ir viso buto būklė nerimą kėlė vos juos pamačius. „Atsikraustėme į supelijusį butą. Jį susiremontavome savo lėšomis, pasistatėme klozetą, įsirengėme virtuvę. Savivaldybė įdėjo duris, palopė grindis, kad neprasmegtume į pirmą aukštą“, – pasakojo kaunietė.

Nelaimė sukėlė paniką ne tik nukentėjusiosios šeimai, bet ir kaimynams. Jų balkonai, išskyrus vieną suremontuotą, yra „ant garbės žodžio“.

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

Kilo klausimas, kodėl apskritai naudotasi balkonu, jeigu buvo matoma, kad jis nesaugus. „Aštuonerius metus į jį ėjome, nieko nenutiko“, – dėstė moteris, po nelaimės namie besigydanti sunkiai sužalotą ranką. Anot jos, viską skauda, o ypač ranką ir sutrenktą koją, kurios vienas pirštų sutraiškytas. Ranka, kaip matyti nuotraukose, išdraskyta, taip ją įvardijo ir nukentėjusioji. 

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

Gydytojai jai siūlė pasilikti ligoninėje, tačiau moteris nesutiko. „Namie du nepilnamečiai vaikai“, – tarstelėjo kaunietė.

Anot jos, dėl balkonų būklės kaimynai jau seniai rašė raštus būstų savininkei savivaldybei, tačiau atsakas – trūksta pinigų. 

Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo skyriaus vedėjas Donatas Valiukas „Kauno dienai“ teigė, kad kaunietės nupasakotoje istorijoje yra daug netikslumų ir koncentravosi ne į nelaimę ir jos padarinius, o į kaunietės elgesį.

Visų pirma, anot jo, nuomininkei suteiktas būstas prieš ketverius metus.

Šiuo metu panašių butų išnuomavimas yra net nesvarstomas ir jie nuomininkams nesiūlomi.

„Perimdama būstą pretenzijų nuomininkė neturėjo, tačiau per pastarąjį laikotarpį ji nuolat skundėsi įvairiais klausimais dėl buto stovio ir reikalingų remonto darbų, kurie pastoviai pagal jos prašymus savivaldybės lėšomis buvo atliekami“, – kalbėjo D.Valiukas.

Jis vardijo, kad buvo sumontuota nauja elektros instaliacijos sistema, nauji langai, krosnis, remontuotos lubos, sienos, dalis grindų bei atlikti kiti darbai.

„Į šį butą investuota nemažai savivaldybės lėšų, o buto būklė ir iš esmės jo kaip turto vertė bei patrauklumas nepadidėjo“, – konstatavo D.Valiukas.

Anot jo, didžiausia klaida buvo skirti socialinio būsto nuomai tokius butus, kurie reikalauja didelių investicijų ir dėmesio.

„Šiuo metu panašių butų išnuomavimas yra net nesvarstomas ir jie nuomininkams nesiūlomi“, – aiškino D.Valiukas.

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

Jis teigė, kad namą administruoja „Būsto valda“, o balkonas priskiriamas bendroms namo konstrukcijoms, už kurias ir atsakingas namo administratorius.

„Pažymėtina, kad nuomininkė už miesto suteiktą būstą yra įsiskolinusi daugiau kaip pusę tūkstančio eurų“, – pridūrė D.Valiukas.

„Būsto valda“: balkonus siūlysime demontuoti

Bendrovė „Būsto valda“ BNS teigia, kad namas, kuriame nutiko nelaimė, yra labai senos statybos, o nesaugius balkonus bus siūloma demontuoti.

„Tiek Kranto 7-osios gatvės, tiek kitų prastos būklės namų gyventojams siūlysime demontuoti esamus balkonus – tam, kad sumažintume riziką žmonių sveikatai ar gyvybei“, – BNS atsiųstame atsakyme teigia „Būsto valda“ Pastatų administravimo skyriaus vadovas Arūnas Armanavičius.

Jo teigimu, apie prastą balkonų būklę tiek gyventojai, tiek savivaldybė, kuriai priklauso dauguma butų, buvo informuoti.

„Gyventojai yra nubalsavę už balkonų remonto darbus, tačiau dėl nepakankamos sukauptų lėšų sumos buvo suremontuotas tik vienas balkonas. Tikimės, kad galėsime pradėti kitų balkonų remonto darbus kuo skubiau“, – teigia A. Armanavičius.

Penktadienį administratorius ruošiasi organizuoti susirinkimą ir su namo, kuriame nutiko nelaimė, gyventojais aptarti namo būklę ir jo kapitalinį remontą.

Bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad pirmadienio pavakarę Šakių g. 3 nukrito balkono dalis, kita liko kaboti. Laimei, didelis betono luitas nesužeidė praeivių.

Į Žaliakalnį atvykę Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai panaudojo hidraulines žirkles ir pašalino likusias metalines balkono konstrukcijas.

"Namas yra medinis, statytas dar 1933 m. Šiame name visų trijų balkonų sijos yra apie metrą įleistos į pastato bendrąją konstrukciją, o betoninės balkonų grindys – 5–10 cm ir yra uždengtos apdailos lentelėmis. Tikėtina, kad sekmadienį praūžusi liūtis padarė lemiamos žalos. Per medines namo fasado lenteles prasiskverbė vanduo, dėl to konstrukcijos neatlaikė balkono, ir jo betoninės grindys nulūžo, apgadindamos dalį sienos", – aiškino namą administruojančios bendrovės "Būsto valda" direktorius Šarūnas Eidintas.

Jis informavo gyventojus apie avarinės būklės balkonus, nurodydamas, kad jais naudotis yra nesaugu.

Vien Žaliakalnio rajone tokių ir dar kritiškesnės būklės balkonų yra per 140.

"Siekiant užtikrinti gyventojų ir praeivių saugumą, likę du šio namo balkonai artimiausiu metu taip pat bus nupjauti. Balandžio viduryje vyksiančio susitikimo su gyventojais metu dar kartą bus inicijuojami namo renovacijos darbai, – komentavo namo administratorius. – Šiame name kartu su seniūnijos atstovais kasmet atliekama namo techninė apžiūra ir jos metu, deja, bet fasado įtrūkimai, kurie galbūt yra po apdailos lentelėmis, plika akimi nepastebimi. Susirinkimų su gyventojais metu, jie yra kaskart informuojami apie avarinę namo būklę ir būtinybę jį renovuoti, tačiau dėl finansinių priežasčių ar abejingumo, renovacijos darbai iki šiol nebuvo pradėti."

Bendrovės "Būsto valda" duomenimis, vien Žaliakalnio rajone tokių ir dar kritiškesnės būklės balkonų yra per 140.

Meno ir Luaros departamento valdžia nurodė, kad ši nelaimė įvyko šeštadienį vakare, kai Anžė mieste nukrito neseniai pastatyto namo trečiojo aukšto balkonas.

Miesto universitetinės ligoninės atstovas, sakė, kad į ligoninę atvežta 10 asmenų, vieno jų būklė sunki. Dar keturi gydomi kitoje klinikoje.

Pasak laikraščio „Ouest France“, tame balkone buvo įkurtuvių vakarėlio dalyviai.

Budintysis ligoninės atstovas Michelis Pichonas (Mišelis Pišonas) sakė radijui „France Info“, kad visi sužeistieji buvo apie 20 metų amžiaus studentai.

Šeši jauni Airijos piliečiai žuvo antradienį po vidurnakčio Kalifornijos universitetiniame Berklio mieste, kai vieno penkiaaukščio namo viršutinio aukšto buto balkonas nukrito studentams švenčiant savo draugo 21-ąjį gimtadienį, pranešė pareigūnai.

Dar bent septyni žmonės buvo sužeisti, o kai kurių iš jų būklė yra kritinė po tragedijos pastate, esančiame už dviejų kvartalų nuo Kalifornijos universiteto Berklyje komplekso, pranešė vietos žiniasklaida ir pareigūnai.\

Dauguma dalyvavusių tame incidente buvo airiai studentai iš Dublino universitetinio koledžo – didžiausios Airijoje aukštosios mokyklos – dalyvaujantys studijų mainų programoje ir turintys J1 lygio vizas, leidžiančias mokytis, studijuoti, vykdyti mokslinius tyrimus ir teisėtai dirbti Jungtinėse Valstijose.

Alamedos apygardos koronerio biuras patvirtino, kad žuvo šeši žmonės.

„Mums plyšta širdys dėl tėvų, kurie neteko vaikų“, – Airijos premjeras Enda Kenny (Enda Kenis) sakė parlamentui.

Vyriausybės vadovas, remdamasis policijos informacija, pridūrė, kad nelaimės momentu balkone buvo 13 žmonių.

Balkonas nukrito praėjus maždaug valandai po to, kai policija priėmė skundą telefonu dėl triukšmingo vakarėlio tame bute.

„Iš tikrųjų siaubinga, kad toks rimtas ir liūdnas incidentas įvyko prasidedant vasarai, kupinai nuotykių ir galimybių daugybei jaunuolių Jungtinėse Valstijose, turinčių J1 vizas“, – sakė A.Kenny.

Žiniasklaida nurodė, kad žuvusieji buvo 21–22 metų jaunuoliai, o Dublino universitetinis koledžas patvirtino, kad dauguma aukų ir sužeistųjų yra jo studentai.

Vietos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matėsi balkonas, atitrūkęs nuo daugiabučio išorinės sienos kartu su turėklais ir nukritęs ant vienu aukštu žemiau esančio balkono.

Berklio pareigūnai sakė, kad pastatas, kuriame įvyko ši tragedija, buvo pastatytas 2007 metų sausį, o jo savininkui buvo nurodyta patikrinti kitų balkonų būklę.