Tai numatančias Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatymo pataisas įregistravo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška.

Siūloma nustatyti, kad VRK galėtų posėdžiauti trims būdais: komisijos nariams į posėdį renkantis fiziškai, nuotoliniu būdu arba iš dalies nuotoliniu (mišriu) būdu.

Siūlomos  VRK įstatymo pataisos numato, kad VRK posėdžiai „paprastai vyksta komisijos nariams fiziškai susirenkant į posėdį. Posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai komisijos narių fiziškai susirenkant į posėdį, o kitai daliai komisijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (mišrus būdas).“

Įstatymo projektu nustatoma, kad nuotoliniai ir iš dalies nuotoliniai (mišrūs) posėdžiai organizuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) reglamente nustatyta tvarka.

Tikimasi, kad įtvirtinus siūlomą naują teisinį reguliavimą, bus sudarytos sąlygos Vyriausiajai rinkimų komisijai optimizuoti savo veiklą, tuo pačiu bus žengtas žingsnis užtikrinant didesnį VRK posėdžiuose dalyvaujančių jos narių skaičių (kvorumą).

Parengti įstatymo pataisas paskatino VRK kreipimasis  į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Vyriausioji rinkimų komisija pageidavo, kad įstatyme būtų nustatyta jai teisė visais atvejais, o ne tik esant nepaprastajai padėčiai, ekstremaliajai situacijai ar karantinui, pačiai nuspręsti, kaip organizuoti posėdžius, t. y. ar nuotolinius, iš dalies nuotolinius (mišrius), ar į posėdžius visiems renkantis tik fiziškai.

Komitete vieningai buvo nuspręsta, kad tikslinga tobulinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu tik tuomet, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremali situacija ar karantinas.

„Mes žinome, nacionalinė situacija negerėja, todėl siūlome tam tikrą laikotarpį mums posėdžius organizuoti nuotoliu. Siūloma rinktis nuotoliu iki gruodžio 10 dienos su tam tikromis įstatyme numatytomis išimtimis“, – sakė posėdžiui pirmininkavęs Andrius Puksas.

Šiuo laikotarpiu gyvi posėdžiai būtų rengiami tuo atveju, jei būtų sprendžiamas klausimas dėl Seimo nario ar Europos Parlamento nario įgaliojimų nutraukimo, gavus tokį prašymą.

Pagal įstatymą, atsisakydamas Seimo nario ar Europos Parlamento nario mandato politikas savo pareiškimą turi pats perskaityti VRK posėdyje.

Dėl koronaviruso pandemijos anksčiau buvo priimti įstatymų pakeitimai, kuriais posėdžiauti nuotoliniu būdu buvo leista pagrindinėms šalies institucijoms.

Pernai žiemą pandemijai pasiekus piką nuotoliniu būdu posėdžiavo Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos, vėliau situacijai pagerėjus institucijos grįžo prie tiesioginių posėdžių.

„Vykdėme frakcijos narių apklausą ir kolegos yra pasipiktinę – dauguma Seimo narių yra pasiskiepiję. Yra visos galimybės organizuoti Seimo narių testavimą prieš kiekvieną posėdį, netgi greituosius testus, o valdantieji, užuot tai darę, siekia vėl visą Seimą paversti nuotoliniu, tarsi nei vakcinų, nei testų nebūtų“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Jos teigimu, kyla labai didelės dvejonės, ar tai nėra daroma vien dėl politinių priežasčių, siekiant paskleisti dūmų uždangą sudėtingiausių projektų svarstymui ir priėmimui. Kartu su biudžetu bus svarstomas mokesčių didinimas, artėja narkotikų dekriminalizavimo, partnerystės įstatymo projektų pateikimai ar svarstymai.

„Neabejotina, kad nuotolinis Seimo darbas leistų „ramesnį“ svarstymą, Seimo nariai liktų savo namuose, užuot buvę Seime. Būtų mažiau komentarų, prieštaravimų, diskusijų. Be to, ir procedūromis manipuliuoti būtų lengviau“, – sako A. Norkienė.

LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė pažymi, kad nuotoliniai Seimo posėdžiai buvo nustoti rengti po to, kai Seimo nuotolinio plenarinio posėdžio metu kilo chaosas, nes ėmė gesti balsavimo sistema. Tuomet dalis Seimo narių tiesiog negalėjo išreikšti savo valios balsuodami, o taip pat turėjo problemų registruodamiesi pasisakymams bei jungdamiesi prie nuotolinių posėdžių sistemos.

„Valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas – vienas pagrindinių Seimo rudens sesijos darbų. Kas bus atsakingas, jei balsavimui skirta elektroninė sistema vėl pradės gesti pačiu atsakingiausiu rudens Seimo sesijos momentu?“ – klausia LVŽS frakcijos seniūnė.

LVŽS frakcijos įsitikinimu, dėl mokestinės reformos biudžeto priėmimas akivaizdžiai blogins žmonių padėtį, planuojama apmokestinti miško žemę, artimųjų giminaičių teikiamas dovanas, netgi – paviršinį vandenį, sodininkų naudojamą daržams laistyti, augs nekilnojamo turto mokesčiai, įvairūs akcizai.

„Būtų mažų mažiausiai neatsakinga Seimo nariams esant tokiai situacijai užsidaryti elektroninėje erdvėje, slėptis nuo rinkėjų, mažinti diskusijų skaičių. Jokios objektyvios priežasties rengti nuotolinius Seimo posėdžius nėra. Labai tikimės, kad valdantieji nepriims vienasmenių sprendimų ir atsižvelgs į opozicijos pasiūlymą“, – pabrėžia A. Norkienė.

Frakcijos savo nuomonę Seimo pirmininkei turi išreikšti iki spalio 6 dienos.

Kaip primena ELTA, pernai gruodį parlamentarai Seimo Statute numatė galimybę rengti Seimo posėdžius ir nuotoliniu būdu.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai gali būti organizuojami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ar gyvybei.

Nuotoliniai posėdžiai gali būti šaukiami motyvuotu Seimo valdybos sprendimu.

Kauno politikai nuotolinius posėdžius pradėjo vykdyti dar pernai metų balandį, tad jau daugiau nei metus laiko tarybos nariai vieni kitus mato tik pro ekranus ir svarbiausius miesto klausimus svarsto tik virtualiai. Kiekviename posėdyje tarybos nariai turi registruotis dviejose sistemose. Viena skirta diskusijai, kita – balsavimui. Nors taryba jau įprato taip posėdžiauti, techninės kliūtys tapo labai retos, tačiau politikai pripažino, kad jau norėtų sugrįžti į Didžiąją salę, kur iki pandemijos ir vyko tarybos posėdžiai, ir vėl gyvai diskutuoti.

„Šalyje gerėja epodemiologinė situacija. Neabejoju, kad tarybos nariai, kurie tik galėjo, jau pasiskiepijo, greičiausiai ir ne po vieną skiepą, o jau praėję visą skiepų kursą. Todėl manau, kad tikrai jau galima grįžti į gyvą posėdį ir sudaryti visas galimybes ne tik tarybos nariams, bet ir visuomenei saugiai dalyvauti ir išsiaiškinti visus rūpimus klausimus“, – pasisakė opozicijos lyderė Edita Gudišauskienė.

Kauno meras Visvaldas Matijošitis nurodė, kad šiuo metu Didžioji savivaldybės salė yra remontuojama, o dėl esamos situacijos nėra taip paprasta rasti rangovus, tad darbai gali užtrukti. Be to, pandeminė situacija vis dar kelia nerimą, todėl nesinori per anksti atsipalaiduoti.

Kiek anksčiau „Kauno dienai“ savivaldybės atstovai buvo nurodė, kad į kontaktinius posėdžius miesto taryba galėtų sugrįžti tada, kai šalyje bus visiškai panaikintas karantinas.

Tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba, už balsavus  5, prieš 3 valdybos nariams.

Kaip Seimo plenariniai posėdžiai vyks ateityje, Seimo valdyba spręs atskirai. Jeigu gerėtų pandeminė situacija, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen neatmeta, kad jau kitą ketvirtadienį gali būti surengti gyvi Seimo plenariniai posėdžiai.

Parlamento vadovė sakė esanti gyvų posėdžių entuziastė, tačiau nerimą jai kelia Vilniaus miesto situacija, čia plintanti  britiškoji viruso atmaina, taip pat jai rūpi ne tik Seimo narių, bet ir Seimo kanceliarijos darbuotojų sveikata.

Mums to spektaklio nebūtina.

Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis sakė, kad jo atstovaujama „valstiečių“ frakcija norėtų, kad Seimas turėtų grįžti prie normalaus darbo ir posėdžiauti realiu laiku gyvai.

Kaip informavo Seimo vicepirmininkai Julius Sabatauskas ir Andrius Mazuronis, grįžti prie realių posėdžių taip pat norėtų socialdemokratai ir „darbiečiai“.

Reaguodamas į opozicijos norus,  Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma pastebėjo, kad opozicijos darbas kartais grįstas teatro principu. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilnius pagal viruso plitimo rodiklius yra juodojoje zonoje.

„Mums to spektaklio nebūtina“, – atkirto  J. Sabatauskas, pastebėdamas, kad yra techninių kliūčių jungiantis prie nuotolinio posėdžio.

Prasidėjus Seimo pavasario sesijai parlamentarai gyvai buvo susirinkę į pirmąjį Seimo plenarinį posėdį kovo 10 d.

Už tai, kad Seimas kitą savaitę posėdžiautų nuotoliniu būdu, balsavo keturi Seimo valdybos nariai, prieš buvo trys.

Posėdžiauti per nuotolį pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir šiam siūlymui pritarė valdantieji, opozicija norėjo posėdžiauti parlamento rūmuose.

Valdantieji posėdžius nuotoliu argumentavo siekiu užtikrinti saugumą, taip pat pabrėžė, kad taip būtų solidarizuojamasi su karantino sąlygomis gyvenančia visuomene, opozicijos atstovai teigė, kad epidemiologinė situacija gerėja ir Seimas galėtų posėdžiauti gyvai.

Dėl tolesnių Seimo posėdžių organizavimo irgi spręs Seimo valdyba.

Per pavasario sesiją nuo kovo 10 dienos iki birželio 30 dienos planuojama surengti 50 Seimo posėdžių.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

Seimo valdyba trečiadienį patvirtino artėjančios pavasario sesijos posėdžių grafiką. Pagal jį, nuo kovo 10 dienos iki birželio 30 dienos planuojama surengti 50 Seimo posėdžių, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Kaip sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atidaryti pavasario sesiją kovo 10-ąją numatoma susirinkti gyvai, o vėliau dėl kiekvieno posėdžio rengimo nuotoliniu būdu vertindama situaciją turėtų spręsti Seimo valdyba.

Pradėdamas sesiją Seimas planuoja tvirtinti jos darbų planą, V. Čmilytė-Nielsen išskyrė naują kuriamą tradiciją – į sesijos pirmojo Seimo posėdžio darbotvarkę sudaryti galimybę kiekvienai Seimo frakcijai leisti įtraukti po vieną projektą.

Kaip ir numatyta Seimo statute, Seimo posėdžiai vyks antradieniais ir ketvirtadieniais, o kas 3 savaitės bus daromos vienos savaitės posėdžių pertraukos.

Kas trečiojo ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudarys opozicinės frakcijos: balandžio 1-osios – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, balandžio 29-osios – Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, gegužės 27-osios – Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

Sprendimą sušaukti tokį posėdį bendru sutarimu priėmė trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba.

„Turime parodyti, kad esame pasirengę dirbti nuotoliniu būdu, turėjome nemažai mokymų“, – valdybos posėdyje sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Jis pasiūlė svarstyti galimybę giedoti himną užbaigiant sesiją gyvai, tačiau nutarta, kad tai galima padaryti ir nuotoliniu būdu.

„Dėl himno tikrai neverta planuoti gyvo posėdžio, himną sugiedoti galima ir nuotoliniu būdu“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Abejones dėl nuotolinio darbo išsakęs Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis sakė, kad „valstiečių“ frakcijos nuomonė, šiuo klausimu yra rezervuota.

Jeigu iškiltų techninių problemų nuotoliniame posėdyje, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas mano, kad jos bus išspręstos, tuo labiau, kad ir gyvame posėdyje jų atsitinka, pavyzdžiui, dingus elektrai daromos techninės pertraukos.

Dėl himno tikrai neverta planuoti gyvo posėdžio, himną sugiedoti galima ir nuotoliniu būdu.

Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad baigiantis sesijai lieka neišspręstas Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo klausimas, o tai, jo vertinimu, yra skandalinga situacija ir Konstitucijos pažeidimas.

Sausio 7 d, ketvirtadienį, iš ryto Seimas rinksis gyvai į rytinį plenarinį posėdį, o po pietų, Seimo valdybos sprendimu, bus surengtas simuliacinis posėdis, tai yra nuotolinio posėdžio generalinė repeticija.

V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad nuotoliniam posėdžiui ji ketinanti pirmininkauti kartu su posėdžių sekretoriato darbuotojais ir informacinių technologijų specialistais iš Seimo salės, o Seimo nariams bus rekomenduota jungtis iš savo darbo kabinetų. Tokiu būdu tikimasi užtikrinti galimybę operatyviai jiems pasikonsultuoti, jei sistema strigtų ar iškiltų kokių nors nenumatytų problemų.

Seimo posėdis vyks nuotolinio darbo platformoje „Teams“, balsuoti Seimo nariai galės naudojant mobilųjį elektroninį parašą arba „Smart ID“.

Kaip primena ELTA, Seimo priimtos Statuto pataisos numato, kad Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei ir Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį parlamento rūmuose.