Verdiktas – spragos

Nors nuotolinis mokslas baigtas, du nepilnamečius vaikus auginančios kaunietės Audronės namuose mokslams, o ne žaidimams kompiuteris įjungiamas tris arba keturis kartus per savaitę. Ketvirtokas Jonas su korepetitore susitinka pirmadieniais ir trečiadieniais. Priklausomai nuo pamokų skaičiaus ir gimnastikos treniruočių grafiko, šeimos jaunėlė Austėja per „Zoom“ platformą užsiėmimų prisijungia vieną arba du kartus.

„Kai eidama pro vaikų kambarius išgirstu korepetitorės balsą, noriu užsikimšti ausis. Prisiminimų šleifas po pirmojo karantino velkasi iki šiol. Nors suprantu, kad čia ne nuotolinės pamokos, o ryt vaikai eis į mokyklą, vis tiek viduje kažkas blokuojasi“, – nepaisant prieštaringų jausmų, kaunietė tikino paprasčiausiai neturėjusi kito pasirinkimo.

Vieni korepetitoriai dirba gyvai, kiti, prisitaikę prie esamos epidemiologinės situacijos, konsultacijas teikia nuotoliniu būdu. (Šarūnės Kutinskaitės-Būdavienės nuotr.)

Prieš Naujuosius metus atžaloms uždavusi kelis klausimus, atsakymų, kuriuos turėtų žinoti tokio amžiaus vaikai, iš saviškių ji neišgirdo. Ketvirtokas Jonas nežinojo, ar Saulė sukasi aplink Žemę, ar Žemė aplink Saulę. Vienuolikmečiui esą sunkiai sekėsi prisiminti ne tik kelių Lietuvai svarbių įvykių datas, bet ir išvardyti žemynus. Žiniomis neblizgėjo ir antrokė.

„Dar pirmojo karantino metu iš savo bičiulių ne kartą esu girdėjusi pasakojimų, kad jų vaikų mokytojos prie nuotolinių pamokų nesijungė, tik siuntė užduotis, kurias su vaikais sprendė tėvai. Stebėjausi, kaip taip galima, bet dabar galvoju, kad geriau būtų siuntę ir maniškiams. Matydama, kaip mokoma, ekrane, savaime suprantama, nesikišau, nes galvojau, kad viskas yra gerai, bet, pasirodo, smarkiai klydau“, – norėdama patvirtinti savo įtarimus, Audronė paprašė pažįstamos mokytojos įvertinti vaikų žinias.

Po nedidelio testo pedagogės verdiktas buvo negailestingas – vaikų žinios tik patenkinamos, likę daug nuotolinio mokymo spragų, kurias  kamšyti reikia tuoj pat.

Didelė pasiūla

„Nekaltinu vien tik mokytojų. Vaikai namuose atsipalaidavo, pro pirštus žiūrėjo į mokslus. Aš pati per mažai laiko skyriau, nesužiūrėjau, nes turėjau dirbti savo darbus“, – supratusi, kad dabar ne laikas muštis į krūtinę, nes vos po pusmečio ketvirtoko Jono laukia standartizuoti testai, moteris leidosi į korepetitorių paieškas.

Pirmiausia kreipėsi į panašaus amžiaus vaikus auginančias bičiules, o kai nieko nepešė, sėdo prie interneto skelbimų. Jų Audronė pervertė bent kelias dešimtis. Antai viena Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė, studijuojanti psichologiją, už nuotolinę 45 minučių konsultaciją prašė 9 eurų. Kaina atrodė patraukli, tačiau abejonių kėlė jaunos korepetitorės patyrimas. Kauno technologijos universiteto studentas už pamoką norėjo 2 eurais daugiau. Tiesa, už šią sumą jis siūlėsi atvykti į moksleivio namus ir dirbti 60 minučių.

Nekaltinu vien tik mokytojų. Vaikai namuose atsipalaidavo, pro pirštus žiūrėjo į mokslus.

„Šis variantas pasirodė tinkamas, nes asmeniškai aš pirmenybę visuomet teikiu gyvam bendravimui. Deja, nepavyko susitarti dėl laiko. Kai galėjo jis – maniškiai negalėjo, kada mums buvo patogu – jam netiko“, – Audronė pasakojo radusi ir daugiau kainos atžvilgiu patrauklių variantų, tačiau korepetitoriai taip pat negalėjo pasiūlyti tinkamo laiko.

Buvo likę ankstūs rytai, patogūs nebent studentams, bet ne moksleiviams, arba vėlyvi vakarai. Sprendimas neprisirišti prie gyvo kontakto praplėtė paieškos lauką. Taip moters akiratyje atsirado aukso medaliu mokyklą baigusi, 10 eurų už akademinę valandą prašanti matematikos mokytoja iš Šiaulių, laisvu laiku su vaikais dirbantis Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojas, kuris neatsakė į kaunietės užklausą, ir egzaminams abiturientus ruošiantis, pradinukams matematikos pagrindus dėstantis fizikas iš Vilniaus, 60 minučių konsultaciją įkainojęs 23 eurais.

Rezultatą parodys laikas

Virtualiosios paieškos kaunietę perkėlė ir į pajūrį. Moterį sudomino korepetitorė, kuri save pristatė kaip universalią, pradinukus mokančią ir lietuvių kalbos, ir matematikos, ir pasaulio pažinimo, o jei reikia – ir muzikos.

„Susisiekiau su ja. Bandžiau derėtis. Sakiau, kad imsiu po dvi pamokas kiekvienam vaikui, tačiau nuolaidos iškaulyti nepavyko, – apskaičiavusi, kad 100 eurų per savaitę ir 400 eurų per mėnesį jų šeimai yra gana didelė suma, moteris tęsė paiešką. – Patikėkite, radau dar ne tokių kainų. Tarkim, vienas korepetitorius, kurio mokiniai skina pergales ir šalies olimpiadose, ir tarptautiniu mastu, už pamoką prašo 50 eurų. Radau matematikę, kuri užsiprašė 40 eurų, chemikę, kuri norėjo 35 eurų. Baisu pagalvoti, kiek atsieina mokslai tiems tėvams, kurių vaikai mokosi bent kelių disciplinų pas korepetitorius.“

Po gerą savaitę trukusių paieškų Audronei visai atsitiktinai pavyko rasti korepetitorę iš Kauno. Ją rekomendavo kolegė. Už nuotolinę pamoką VDU magistrantė paprašė 8 eurų, o už kontaktinę – 3 eurais daugiau.

Nors grįžo į mokyklas, karantino ir nuotolinių pamokų padaryta žala moksleiviams liko. (Šarūnės Kutinskaitės-Būdavienės nuotr.)

„Vieną dieną su sūnumi dirbo trumpiau, nes skyrė daugiau rašto darbų. Už tą dieną paprašė 5 eurų. O štai kitą dieną su dukra sugaišo pusantros valandos, tada sumokėjau 15 eurų“, – patirtimi dalijosi dviejų vaikų mama.

Ar pasirinkimas buvo teisingas, Audronė dar negali pasakyti, nes konsultacijos vyksta tik nuo sausio pradžios. Vaikams dirbti su studente patinka, o pirmieji rezultatai, kaip spėjo mama, paaiškės dar po mėnesio.

„Esu tos nuomonės, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Aš užsiimu vadyba, todėl mokslus paliksiu tiems, kurie to mokėsi ir supranta“, – moteris gailėjosi tik vieno – kad korepetitorės nepasamdė anksčiau.

Savaitgaliais nedirba

Jau daugiau nei dešimtį metų korepetitore dirbanti Loreta prieš kelerius metus svarstė mesti šį darbą. Sprendimą esą pakoregavo įsibėgėjusi pandemija ir padidėjęs konsultacijų poreikis.

„Sulaukiau ir vyresnių moksleivių, ir pradinukų tėvų skambučių. Dažniausia problema, kurią jie įvardijo, – vaikų dėmesio sukaupimo ir išlaikymo sunkumai, motyvacijos stoka. Visa tai atsiliepė rezultatams“, – tėvų pagalbos šauksmas kaunietei padėjo apsispręsti tęsti korepetitorės darbą.

Vienoje Kauno mokyklų matematikos mokytoja dirbanti Loreta pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais turi iki šešių konsultacijų. Jei vyksta pas mokinius į namus, tuomet – mažiau. Jei dirba per nuotolį –  daugiau.

„Nuo pamokos tipo priklauso ir užmokestis. Jis svyruoja nuo 15 iki 20 eurų. Su tėvais visas sąlygas iš anksto aptariame, jie žino, kad kontaktinis mokymas įkainotas brangiau, nes įskaičiuoju kelionei sugaištą laiką ir sunaudotus degalus“, – kaunietė neslėpė, kad kylančios kainos turėjo įtakos ir jos pamokų įkainiams. Kažkada prašiusi 25 litų už pamoką, prieš pusantrų metų pedagogė savo žinias pabrangino keliais eurais.

„Kirpykloje taip pat moku daugiau, tačiau neklausiu, kodėl. Jei netinka – ieškau pigiau. Tas pats ir dėl pamokų“, – pedagogė tikino į derybas nesileidžianti.

Pirmuosius mokinius Loreta pasveikina 14 val., su tais, kurie po pamokų skuba į sporto, muzikos ar dailės mokyklas, korepetitorė susitinka 20 val. Ne vienas tėvas mokytojos prašė dirbti savaitgaliais, tačiau ji griežtai atsisakė. Šeštadienis ir sekmadienis – jos ir šeimos laikas. Kokybiškas poilsis, anot pedagogės, garantuoja produktyvų naujos savaitės darbą. Ta pati taisyklė esą galioja ir mokiniams.

Pamokų reikia ne visiems

Paklausta, kas dažniausiai kreipiasi pagalbos, Loreta išskyrė dvi grupes. Pirmoji – motyvuoti, didelių ambicijų ateičiai turintys vyresniųjų klasių mokiniai, kurių tikslas – kuo geresnis rezultatas popieriuje ir kuo daugiau žinių galvoje. Pamokų su tokiais vaikais, anot korepetitorės, liežuvis nesiverčia vadinti pagalba. Tai labiau primena įdomią diskusiją, kuri neretai pakrypsta netikėta linkme. Antrą grupę esą labiau išryškino pandemija. Tai tėvų pastūmėti vaikai, kurie, jeigu tik galėtų rinktis, mieliau dirbtų ne su korepetitore, o kalbėtų su draugais arba žaistų kompiuterinius žaidimus, kaip tai darė nuotolinio mokymo metu.

„Su kuriais dirbti smagiau? Manau, ir su vienais, ir su kitais. Įdomu stebėti, kaip tie nenuoramos po kelių pamokų patiria mokymosi džiaugsmą, kaip ima spindėti jų akys, mezgasi diskusija. Na, ir žinoma, labai įdomu dirbti su tais smalsiais mokiniais, kurie mainais už mano žinias duoda savųjų, – Rasa buvo atvira, kad ne visiems vaikams, su kuriais susiduria, reikalinga jos pagalba. Poreikį dirbti su korepetitoriais tėvai kartais grindžia psichologinės ramybės siekiu, o ne silpnomis mokinio žiniomis.

„Tikrai yra moksleivių, kurie galėtų apsieiti be manęs arba kuriems užtektų  nemokamų konsultacijų mokyklose. Žinau, kad tokios tikrai vyksta. Bėda, kad mokiniai maksimaliai tuo nepasinaudoja, nes ir jie, ir tėvai galvoja, kad tai, kas nemokama, bus prastesnės kokybės. Vis dėlto, prieš kreipiantis į korepetitorius, siūlyčiau nueiti į mano minėtas konsultacijas. Kai kuriais atvejais tik jų ir pakaktų“, – tėvus žiūrėti plačiau ragino korepetitorė.

Nuotolio pranašumai

Kone pusantro šimto korepetitorių komandą subūrusios įmonės „Corepetitus“ vadovas Tada Jonaitis pastebėjo, kad per pastaruosius metus korepetitorių poreikis išaugo kone 50 proc. Pagrindinė to priežastis – spragos, likusios nuo pernelyg ilgai užsitęsusio nuotolinio mokymo, todėl šiuo metu didžiąją klientų dalį sudaro moksleiviai, kuriems korepetitoriai reikalingi čia ir dabar.

Likę 5 proc. – mokiniai, besiruošiantys brandos egzaminams, keliantys sau konkrečius tikslus, tam tikrose srityse norintys būti ne geri, o geriausi. Tokie mokiniai į korepetitorius neretai kreipiasi patys, o jaunesnes atžalas į pamokas užrašo tėvai.

Anot T.Jonaičio, didžiąją dalį interesantų sudaro mokiniai, kuriems dėl nuotolinio mokymo liko daug neaiškių klausimų. („Corepetitus“ nuotr.)

Visi „Corepetitus“ mokytojai turi savo strategiją. Susipažinę su moksleiviu ir jo tėvais, drauge aptaria visas sąlygas, sudaro mokymosi planą. Vėliau tėvai gali prisijungti prie specialios platformos, kurioje mato atliktus mokėjimus už pamokas, susipažinti su vaiko pažanga, skaityti korepetitoriaus pastabas ir komentarus. Kainos? Apie 20 eurų už 60 minučių virtualųjį užsiėmimą.

„Tai individuali nuotolinė pamoka vaikui. Visai nesvarbu, iš kokios jis klasės“, – paklaustas, ar karantino metu dirbę per nuotolį, moksleiviai noriai sėdi prie kompiuterio, „Corepetitus“ vadovas T.Jonaitis džiaugėsi, kad jiems pavyko išspręsti šį klausimą. Dauguma įmonės korepetitorių yra jauni žmonės, dažniausiai – studentai, todėl jie jau pirmųjų susitikimų metu geba užmegzti kontaktą ir sudominti mokinius.

Nuotolis – ne tik mažesnės administravimo išlaidos, bet ir didesnės galimybės. Todėl mokinys, gyvenantis mažesniame miestelyje, gali būti ramus, kad, savoje apylinkėje neradęs mokytojo, spragas galės lopyti arba naujų žinių semtis dirbdamas su korepetitoriumi, tarkim, iš Kauno ar Vilniaus.

Paklaustas apie populiariausias mokymo disciplinas, T.Jonaitis tikino, kad jau daug metų lyderių pozicijas užima lietuvių kalba ir matematika. Paskui – fizika, chemija. Užsienio kalbų pamokos paklausios mažiausiai.

Poreikis tik augs

Korepetitorių naudą pripažino ir vyresniųjų klasių mokiniai. Tie, kurie pagalbos kreipėsi dar pirmojo karantino metu, geriau nei už savo bendraamžius perprato mokomąją medžiagą, įsisavino temas. Neturėję panašių konsultacijų ir netryškę noru mokytis dabar esą velkasi gale.

„Vieniems tai tinka, o kiti, matydami pavyzdžių, griebiasi šiaudo“, – kalbėjo vienos Kauno gimnazijos vienuoliktokė Veronika.

Korepetitorių paslaugomis naudojasi ir ji pati. Apie medicinos studijas galvojanti mergina jau dabar kartą per savaitę susitinka su chemijos mokytoja. Kitąmet konsultacijų skaičių ji žada didinti, o papildomai mokytis – dar ir matematikos.

„Kažkur esu skaičiusi, kad mokiniai, kurie papildomai dirba su korepetitoriais, geriau išlaiko egzaminus. Taip neturėtų būti, nes papildomai samdytis mokytoją gali ne visi. Čia mūsų švietimo sistemos spragos“, – vienuoliktokė neabejojo, kad tik laiko klausimas, kada korepetitoriai taps dar populiaresni. To priežastis – privalomas valstybinis brandos egzaminas stojant ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose.