Pratęsimas su papildymu

D.Dargis teigė, kad pastarųjų metų įvykiai Lietuvos politinėje ir verslo elito padangėje verčia pamąstyti apie prieš kelerius metus išleistos knygos "Trylika tamsaus lietuviško verslo paslapčių" pakartotiną papildytą tiražą.

Beje, šios knygos leidimą 2015-aisiais siekta sustabdyti.

Viešumo tada nenorėjo viena labai garsi šalies moteris, kuri tapo D.Dargio knygos heroje. Tada autoriui grasinta ieškiniais, bet leidinys išvydo dienos šviesą.

"Labai daug laiko ir kantrybės reikalavo ši knyga. Ją rašydamas aplankiau daug garsių kompanijų, lankiausi dangoraižiuose pas snobiškus ir arogantiškus įmonių vadovus, tuos, kurie neva viską gali. Ir supratau, kad mūsų lietuviškas verslas yra kur kas galingesnis už kriminalinį pasaulį. Verslininkai turi absoliučiai visus įrankius norimiems tikslams pasiekti – milžiniškas pinigų sumas, pažintis įvairiuose visuomenės sluoksniuose: politikoje, teisėsaugoje ir kitur", – dėstė žurnalistas.

D.Dargis buvo užsimojęs prakalbinti visus garsiausius milijonierius, o, kaip žinome, tie žmonės gyvena labai uždarą gyvenimą ir atvirauti nelinkę.

Jį domino, kaip jie uždirba pinigus ir kaip pavyko atsilaikyti to laukinio kapitalizmo epochoje, kaip jie atlaikė reketininkų spaudimą, nes anais laikais kitaip buvo neįmanoma – arba prisigretinti prie nusikalstamo pasaulio ir paklusti, arba kautis, o tai buvo nelabai realu.

"Tiesą sakant, beveik niekas tų šiandienos aukščiausio lygio verslininkų nesutiko apie tai kalbėti. Tada teko kalbinti jų aplinkos žmones, ieškoti kitų informacijos šaltinių. Juos prakalbinti irgi nebuvo lengva, jie ne viską norėjo pasakoti, esą, jei galėtų kalbėti tiesą, "lėktų galvos", valstybėje įsivyrautų chaosas. Ir dabar, ypač pastarųjų įvykių kontekste, labai rimtai svarstau perleisti knygą apie verslą, papildant ją naujausiais įvykiais", – neslėpė D.Dargis.

Bomberius keičia teisininkai?

Neseniai išleidęs jau septintąją savo knygą apie visuomenės užribį – "Kriminalinė agurkinių odisėja", D.Dailius pripažįsta, jog susidomėjimas labai didelis, verslo pasaulyje – taip pat.

"Pamenu, po pirmosios mano knygos apie Henriką Daktarą pasirodymo kilo nemenkas ažiotažas. Žinau, kad ta knyga buvo populiari ir tarp verslininkų. Nežinia kodėl, gal kai kurie jų tiesiogiai susidūrė su mano aprašytais personažais. Nors dabar jau nebe tie laikai, kaip 1990-aisiais, dabar niekas durų koja neatidarinėja, nešaudo ir nesprogdina vidury dienos, bet dabar atsirado kitos viso to formos, viskas vyksta rafinuočiau", – dėstė D.Dargis.

Šiandieniniai nusikaltėliai nebe tokie, kaip prieš 30 metų – treninguoti su odinėmis striukėmis, bet dėvi brangius kostiumus, kai kurie jų turi teisininko išsilavinimą ir reketą pakeitė subtiliu svetimo verslo užgrobimu.

Apie tai atviru tekstu, anot D.Dargio, kalba buvę ir esami teisėsaugos pareigūnai.

"Ar įmanoma pažaboti nusikalstamą pasaulį ir jo kišimąsi į verslą? Manau, ne, agurkiniai, kamuoliniai nuėjo nuo scenos, jų vietą jau užėmė kiti. Kas jie tokie, dar neaišku. Paprastai "į eterį" išlenda žmonės, kurie prieš tai ilgus metus buvo pogrindyje, gal ir buvo kam žinomi, bet gyveno gana uždarą gyvenimą. Dabar nebėra taip, kaip buvo 1993 metais, kai jie šėldavo garsiuose restoranuose, kviesdavosi "Boney’M", gausiai fotografuodavosi ar net patys lįsdavo žurnalistams į akis. Jie jau nebesiskelbia, kad yra superverslininkai, o jų sūnūs kada nors taps prezidentais", – kalbėjo žurnalistas.

Kitoje barikadų pusėje

Kalbėdamas apie naujausios savo knygos personažą Saulių Velečką pravarde Agurkas, kurį žurnalistas ketverius metus atkakliai įkalbinėjo pokalbiui, pripažino, jog šis žmogus galėjo būti vienas turtingiausių ir įtakingiausių šiandienos Lietuvos verslininkų. Bet jis pasuko ne tuo keliu.

"Po šios pažinties susidariau įspūdį, kad jis nuo jaunystės buvo labai imlus verslui, įvairioms spekuliacijoms. Man iš tiesų gaila, kad taip susiklostė jo gyvenimas. Patys teisėsaugininkai tikino: jei jis nebūtų pasirinkęs kriminalinio kelio, šiandien, ko gero, būtų vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Jis buvo labai verslus. Nepriklausomybės pradžioje visi norėjo greitų didelių pinigų ir mažai kas norėjo mokytis", – pasakojo D.Dargis.

Esą S.Velečka tikino, kad pradžioje pats buvo reketuojamas, tačiau atsilaikė. Paskui jo karjeroje prasidėjo automobilių vagystės, kurios persikėlė į Europą, kai atsivėrė valstybių sienos.

"Paskui sekė prabangių parduotuvių apiplėšimai, dar vėliau viskas peraugo į narkotikų kontrabandą. O kuo viskas baigėsi, matome. Kaip knygoje teigė vienas pareigūnų, jie galbūt priklausė karteliui, kuris 2003–2013 metais iš narkotikų gamybos, prekybos, realizavimo ir kontrabandos uždirbo pusantro milijardo JAV dolerių", – kalbėjo D.Dargis.

Gaujos – žvalgybų ginklas?

D.Dargio teigimu, rimčiausias kriminalinis veikėjas (galbūt net prisidengęs legalia veikla) ir pavojingiausias yra tas, apie kurį nežino beveik niekas.

Jų identifikuoti nepavyksta ir žurnalistams, kad ir kaip stengiasi.

Tai yra toks lygis, kai tų nežinomųjų veiklos pasekmės visuomenėje akivaizdžios, o jų autorių, tai yra tų X žmonių, niekur nėra, jie niekur nefigūruoja.

"Ar tų asmenų veikla gali būti susijusi su užsienio žvalgybomis? Neatmesčiau. Bet tokių veikėjų čia buvo daugiau 1990–2000 metais, per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, kai šalyje vyravo visiška sumaištis. Tada nusikalstamų grupuočių gausa stebino. Tos gaujos vienijo tūkstančius asmenų. Jų buvo visuose regionuose, didmiesčiuose ir net mažuose miesteliuose, tie veikėjai siautėjo beveik nebaudžiami. Tada piršosi išvada, kad galbūt kažkam ir norėjosi tokiu būdu šalyje destabilizuoti padėtį tokiais būdais", – svarstė D.Dargis.

Herojai patenkinti ne visada

Septynias dokumentines knygas išleidęs žurnalistas džiaugiasi, kad grįžtamasis ryšys su kūrinių herojais egzistuoja.

Tiesa, vieni pyksta ir net bylinėjasi, kiti grasina, treti – tik delikačiai priekaištauja.

"Neseniai skambino (rodo į S.Velečkos nuotrauką naujausios knygos viršelyje – A.D.), sakė kad viskas lyg ir neblogai. Tik teigė, kad nebuvo jie tokie jau baisūs, kad galėjo šokiruoti P.Escobaro sūnų. Po pastarosios knygos jokių priekaištų nesusilaukiau, kaip buvo H.Daktaro atveju, su kuriuo teko bylinėtis septynerius metus, taip pat ir dėl jo atvaizdo panaudojimo. Bet tada teismas konstatavo, kad H.Daktaras jau daugiau nei 20 metų visuomenėje žinomas kaip nusikalstamo pasaulio atstovas ir jokio nusižengimo publikuodami jo nuotrauką mes nepadarėme. Tai man buvo labai svarbu kaip žurnalistui", – šypsojosi D.Dailius.

Juolab iki D.Dargio knygos pasirodymo H.Daktaro atvaizdą tiražavo visi dienraščiai, interneto portalai ir TV. Po to D.Dargiui teko teismuose aiškintis dėl netiksliai pacituoto teismo sprendimo.

"Prasidėjo kabinėjimasis lygioje vietoje. Nepamirškime, kad ta šeimyna labai mėgsta pinigus. Iš manęs jie bandė prisiteisti 150 tūkst. litų, paskui jau – 100 tūkst. eurų. Su H.Daktaru bendravau gyvai 2003 metais, bet tuo metu pradėjau domėtis kai kuriomis neištirtomis bylomis, kuriose figūravo ir jis, ir jo aplinkos žmonės. Jam tas labai nepatiko. Replikavo, ko aš čia kapstausi. Nuo to jis ėmė laikytis atokiau nuo manęs. Paskui policija pradėjo atkasinėti lavonus, ir viskas baigėsi Klaipėdos apygardos teisme", – pasakojo D.Dargis.

Šnipinėjo žurnalistą

Po to įvyko garsusis H.Daktaro pabėgimas į Bulgariją ir dar skambesnis jo parvežimas, po kurio žurnalistas su juo jau susirašinėjo laiškais.

"Nepasakyčiau, kad jis labai raštingas, bet mintis rezga įdomiai. Skaitant susidaro įspūdis, tarsi tai būtų lengvas romaniukas. Iš to matyti, kad žmogus yra ne kartą kalėjęs ir puikiai išlavinęs minčių perteikimą raštu. Paprašiau, kad jis papasakotų apie Bulgarijos epizodą. Jis parašė. Tikrai viename laiškų minėjau jam, kad panaudosiu tai straipsniuose. Ir panaudojau. Paskui jis pareiškė pretenzijas, kad paviešinau privatų mūsų susirašinėjimą", – prisiminė D.Dargis.

Žurnalistas pasakojo, kad teismo posėdžiuose, kuriuose bylinėjosi su H.Daktaru, kažkuriuo metu atsirado daili jauna mergina, prisistačiusi žurnaliste, kuri stengdavosi prisėsti arčiau D.Dargio ir jo advokato.

"Pastebėjome, kad ji klausosi mūsų pokalbių ir kažką užsirašinėja. Tiesą sakant, į žurnalistę ji man nebuvo panaši. Vėliau paaiškėjo, kad tai H.Daktaro aplinkos žmogus. O dar vėliau sužinojau, kad jie turėjo visą informaciją apie mane, kur gyvenu, su kuo bendrauju. Paskui dar išgirdau patvirtinimą, kad H.Daktaras apie mane žinojo viską ir, jei tik būtų norėję, būtų padarę viską. Bet nieko neįvyko. Mane išgelbėjo, kad, kaip jie sakė, buvau jiems neįdomus", – šypsojosi D.Dargis.

Kova su strypais ir mačete

Incidentas nutiko kovo 10-ąją, apie vidurdienį. Pasak 33 metų A. Buikio, vyras su sužadėtine papietavę išėjo iš kavinės „Kiaulės koja“.

Staiga iš už pastato kampo išniro du vyrukai, vienas jų galvą slėpė po gobtuvu. Kaip paaiškėjo vėliau, trečiasis sėbras lūkuriavo kiek tolėliau, automobilyje „Audi“.

Vyrai prirėmė A. Buikį prie jo automobilio, tačiau klaipėdietis spėjo atsirakinti mašiną ir iš salono išsitraukė mačetę. Visą incidentą stebėjo aplinkiniuose pastatuose buvę žmonės.

Užpuolikai metaliniais strypais talžė A. Buikį per šonus, galvą, rankas ir nugarą. Kai tik klaipėdietis atsisuko į užpuolikus veidu, šie atkirtį gavo mačete.

„Gerai, kad Simona spėjo užfiksuoti kelias nuotraukas. Patalpinau jas socialiniame tinkle „Facebook“. Jau netrukus žinojau kas jie tokie ir kuo užsiima“, – tikino A. Buikys.

Tikslas – BMW?

Vaikinas prisiekinėja, kad su užpuolikais neturi nieko bendro ir šiuos vaikinus matė pirmą kartą gyvenime.

„Nei aš skolingas jiems, nei aš kokių bendrų verslo reikalų turiu. Nesu jų matęs. Tačiau juk ne devynioliktas amžius, kad santykius aiškintis metaliniais strypais. Aš iš karto parašiau policijai pareiškimą“, – tikino A. Buikys.

A.Buikys laikosi versijos, kad užpuolikai norėjo pagrobti jo automobilį BMW.

„Nieko tokio, kad mašina ženklinta valstybiniu numeriu „666“. Prieš dvi savaites lygiai tokią pat mašiną vagys pavogė Kaune“, – savo versiją pateikė A. Buikys.

Tiesa, vaikinas aiškina, kad ypatingo policijos dėmesio nebūtų sulaukęs, jei nebūtų viešinęs užpuolimą įamžinusių kadrų.

„Niekas jų nebūtų taip ieškojęs, jei ne viešumas“, – pastebėjo A. Buikys.

Tačiau uostamiesčio kriminalistai ilgai netrukę išsiaiškino kas metaliniais strypais talžė A. Buikį. Į policijos akiratį papuolė du trisdešimtmečiai.

Atstatė automatus

Vienas iš A. Buikio užpuolikų turėjo ne juokais nustėrti, kai vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje jo mašiną „Infiniti FX“ apsupo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai, atstatę į įtariamąjį automatus.

Policija praneša, kad sulaikytasis vieno uostamiesčio sporto klubo auklėtinis. Šaltinių teigimu, į policijos akiratį pakliuvo vieno žinomo uostamiesčio sportininko sūnus, taip pat sportininkas.

Sulaikytasis anksčiau neteistas, tačiau buvo apklaustas kaip įtariamasis byloje dėl turto prievartavimo.

Kitas įtariamasis kitą dieną pats atvyko pas tyrėjus. Jis anksčiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotikais, jam buvo taikytos prevencinės poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.

Abu įtariamieji suimti vienam mėnesiui.

Policijos pranešima pažymima, kad visi šioje istorijoje minėti asmenys įvardijami kaip nusikalstamo pasaulio atstovai.

Tokios etiketės pats A. Buikys nusipelnė dėl šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl kokaino platinimo.

„Užpultasis taip pat siejamas su organizuotu nusikalstamumu. Uostamiesčio teisėsaugininkų užbaigtame ir į teismą perduotame tyrime jis kaltinamas kokaino platinimu. Be to, asmeniui taikytos prevencinės poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą“, – teigia uostamiesčio policija.

Gresia iki 7 metų

O štai du į areštinę patupdyti bušido gerbėjai aiškina, kad konfliktas su A. Buikiu kilo dėl anksčiau įvykusio incidento naktiniame klube. Esą vienas iš užpuolikų, norėdamas atkeršyti už viešą pažeminimą, pasikvietė į pagalbą savo draugą ir nusprendė metaliniais strypais paauklėti A. Buikį.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kvalifikuoto plėšimo.

Jie bušido vardą gerokai pamenkino – du, su metaliniais strypais neįveikė vieno.

"Mėginimai aiškinti, kad aš esą bendradarbiauju su policija ar neva kažkada vieną jų sumušiau – tai tėra tik tuščios šnekos, gandai ir kaimo kalbos. Jie bušido vardą gerokai pamenkino – du, su metaliniais strypais neįveikė vieno", – juokavo A. Buikys.

A. Buikys tikino, kad po muštynių jis tenorėjo, kad užpuolikai atsiprašytų jo ir padengtų padarytą žalą.

"Bet prasidėjo skambučiai ir kaltinimai, kad aš neva kažkuo kaltas. Prasidėjo spaudimas", – prasitarė A. Buikys.

Įtariama, kad per užpuolimą įtariamieji pagrobė A. Buikio pinigus ir vairuotojo pažymėjimą, suplėšė drabužius bei apgadino automobilį.

Už plėšimą panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą numatytas laisvės atėmimas iki 7 metų.

Dėl gerai veikiančių saugumo priemonių ir Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę Lietuvos nusikalstamas pasaulis yra linkęs emigruoti ten, kur vykdyti nusikaltimus galima daug lengviau. Taip teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, komentuodamas situaciją, kai Norvegijoje buvo sulaikyta narkotikus platinusi grupuotė, kurią daugiausia sudarė lietuviai.

„Iš esmės nusikalstamas pasaulis bando kitur ieškoti komfortabilių zonų – ten, kur jiems daug saugiau vykdyti nusikalstamas veikas. Tai ir yra mūsų glaudaus bendradarbiavimo su partneriais priežastis. Organizuotų veiklų, organizuotų grupių vienai šaliai tikrai neįmanoma paveikti ir patraukti atsakomybėm“, – LRT Radijui sako A. Roginskis.

Dvejus metus Norvegijoje prieš prekiautojus narkotikais vykdytą tyrimą „Litas“ galiausiai vainikavo didelio masto operacija. 140-čiai asmenų – norvegų ir lietuvių – pateikti kaltinimai. Lietuvių nusikaltėliai apibūdinami kaip keliantys grėsmę Norvegijos saugumui. Anot A. Roginskio, Norvegija tarp penkių labiausių lietuvių pamėgtų valstybių, tinkamų vykdyti nusikalstamą veiklą, užima tik ketvirtą vietą.

Ekspertas: lietuvius vilioja mažesnės kainos juodojoje rinkoje

A. Roginskio teigimu, operacija, įvykdyta Norvegijoje, yra išskirtinė. Norint atsakyti, kodėl taip įvyksta, kad užsienyje sulaikomos itin didelės lietuvių nusikaltėlių grupės, anot specialisto, vienos priežasties įvardyti būtų neįmanoma.

„Tai lemia keletas priežasčių. Kalbant apie kalėjimus, laisvės atėmimo vietose esančius piliečius, ko gero, tai lemia mūsų geras, glaudus bendradarbiavimas ir bendros operacijos. [...] Pagrindinė priežastis, kurią įvardyčiau, – Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES), vėliau – į Šengeno erdvę, laisvės įgijimas“, – svarsto A. Roginskis.

Jis įvardija, kad pagrindinės penkios šalys, į kurias dažniausiai traukia Lietuvos nusikalstamas pasaulis, yra Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Norvegija ir Lenkija. Jis pripažįsta, kad Norvegija nėra ES valstybė, tačiau tvirtina, jog Lietuvos nuskalstamos grupuotės dėl Lietuvoje gerai veikiančių priemonių ieško rinkų, kur savo veiklą galėtų vykdyti lengviau.

„Dėl pakankamai gerų įrankių mūsų valstybėje, pavyzdžiui, Kriminalinės žvalgybos įstatymo, [...] kuris leidžia preventyviai paveikti nusikalstamumą, nusikaltėliai yra priversti ieškoti kitų – gerų, patogių, pelningų – rinkų. Logiškas atsakymas – kitose valstybėse lengviau vykdyti nusikalstamas veikas vien dėl to, kad šių asmenų kitų valstybių teisėsauga nelabai gerai žino arba nelabai gerai žino, kaip jie veikia“, – tikina A. Roginskis.

Dėl tokios situacijos, pasak specialisto, galima pastebėti stabilias tendencijas: kai kuriose srityse nusikaltimų mažėja, kitose, pavyzdžiui, nusikaltimų, vykdomų internetinėje erdvėje, daugėja.

„Iš esmės nusikalstamas pasaulis bando kitur ieškoti komfortabilių zonų – ten, kur jiems daug saugiau vykdyti nusikalstamas veikas. Tai ir yra mūsų glaudaus bendradarbiavimo su partneriais priežastis. Organizuotų veiklų, organizuotų grupių vienai šaliai tikrai neįmanoma paveikti ir patraukti atsakomybėm“, – teigia LRT Radijo pašnekovas.

Jo pastebėjimu, lietuvių padarytų nusikaltimų Norvegijoje tendencijos išlieka nepakitusios jau kelerius metus – ypatingo suaktyvėjimo nėra pastebima. Jis taip pat nurodo, kad lietuviai šioje šalyje dažniausiai imasi dviejų pagrindinių nusikalstamų veiklų: narkotinių medžiagų pardavinėjimo ir vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.

„Tam atitinkamos priežastys, kurias galima įžvelgti, Norvegiją lyginant su Lietuva. Turto apsauga, turto draudimo klausimai, kultūra mūsų valstybėse yra šiek tiek skirtinga. [...] Priežasčių, kodėl imamasi prekybos narkotikais, yra gerokai daugiau nei viena. Juodoji narkotikų rinka nusikalstamam pasauliui patraukli. Kainų skirtumas juodojoje Norvegijos narkotikų rinkoje, jeigu ją palygintume su Lietuva, Lietuvos juodąja rinka, procentaliai gali skirtis 100–700 proc.“, – aiškina A. Roginskis.

Lietuviai imasi vis sunkesnių nusikaltimų

Operacija Norvegijoje pasidomėjusi LRT Radijo žurnalistė Vita Ličytė tvirtina, kad, pasak Norvegijos žiniasklaidos, per pastaruosius dvejus metus 140-iai asmenų – tiek lietuviams, tiek norvegams – buvo pateikti klausimai per vieną didžiausių policijos operacijų. Ši operacija buvo nukreipta prieš lietuvių nusikaltėlių tinklus Norvegijoje ir vadinosi „Litas“.

Pasak Norvegijos Nacionalinių tyrimų agentūros Taktinio tyrimo biuro vadovo, lietuvių nusikaltėliai yra didžiausia grėsmė Norvegijoje. Norvegijos Policijos departamento direktoriaus pavaduotojas savo ruožtu pataiso kolegą sakydamas, kad lietuviai yra antroji grėsmė po pačių norvegų.

„Ši operacija buvo vykdoma tikrai plačiu mastu – 22-uose policijos regionuose iš 27. Priminsiu, kad 2014 m. tyrimas parodė, jog lietuviai yra antra didžiausia užsieniečių grupė Norvegijos kalėjimuose. Beveik pusė jų kalėjimuose pasodinti už veiklą, susijusią su narkotikais. 2015 m. nacionalinės kriminalinių tyrimų agentūros raporte rašoma, kad lietuviai išsiskiria ne tik dėl veiklos, susijusios su narkotikais. Jie išsiskiria ir dėl kontrabandos, prekybos žmonėmis, organizuotų vagysčių“, – vardija V. Ličytė.

Jos teigimu, Norvegijos Nacionalinės kriminalinių tyrimų agentūros Taktinių tyrimų departamento vadovas nurodo, jog prekybos amfetaminu ir metamfetaminu tinklas yra labai gerai išvystytas, ir atrodo, jog lietuviai bando perimti lyderystę šioje juodojoje rinkoje.

„Kriminalinė policija pradėjo šį tyrimą prieš lietuvių kriminalinį tinklą Norvegijoje būtent tada, kai pastebėjo, kad lietuviai tarsi keičia nusikaltimų profilį. Nuo smulkesnių nusikaltimų jie persimeta į sunkesnius. Jie jau buvo sulaikyti už apiplėšimus ar kitokius lengvesnius nusikaltimus, o vėliau buvo sulaikomi už prekybą ar kitokio pobūdžio įsitraukimą į prekybą narkotikais“, – sako V. Ličytė.

Ji akcentuoja, kad Norvegijos žiniasklaida nurodo, jog operacija buvo vykdoma, bendradarbiaujant su Lietuvos pareigūnais. Jos teigimu, pats Nacionalinių tyrimų agentūros atstovas, kuris iš pradžių lietuvių nusikaltėlius įvardijo kaip vieną pagrindinių grėsmių Norvegijoje, pabrėžia, kad didžioji dalis lietuvių yra labai svarbi Norvegijos darbo rinkos dalis ir yra labai nuoširdūs žmonės.