Pasak tarnybos, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pareigūnams surinkus duomenų dėl įtariamo stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir didelės žalos valstybei padarymo.

Tyrimo metu FNTT taikė netipines tyrimų metodologijas, atliko slaptus veiksmus, kuriai atskleisti sukčiavimo mechanizmai fiktyviai įsigyjant ir parduodant rapsų aliejų, karbamido trąšas, granules ir kitas prekes.

Taip pat nustatyta, kad siekdami nuslėpti sukčiavimą kaltinamieji daliai įmonių buvo suradę fiktyvius vadovus užsieniečius, kurie apie įmonių veiklą nieko nežinojo ir realiai jokių sandorių nevykdė, ar socialiai pažeidžiamus lietuvius.

Tyrimo duomenimis, trys tarpusavyje pažįstami Vilniaus įmonių vadovai vykdė fiktyvius trąšų pirkimo-pardavimo sandorius, klastojo sąskaitas faktūras ir taip siekė išvengti PVM mokėjimo.

„Vilniečiai naudojo pareigūnams gerai žinomą „dingusio prekeivio“ schemą, kuomet į sandorių grandinę įtraukiamos tariamai tarpininkaujančios bendrovės, kurios neva nutraukia veiklą, nesumokėjusios mokesčių valstybei“, – rašoma FNTT pranešime.

Tarnybos teigimu, 2017-2018 metais vienas iš bendrininkų valdomų įmonių fiktyviai nusipirko trąšų už 0,5 mln. eurų iš realiai veiklos nevykdančių įmonių ir taip galėjo išvengti per 164 tūkst. eurų mokesčių.

Tais pačiais metais du iš verslininkų, manoma, kitoje bendrovėje kūrė dirbtines prekių pardavimo sandorių grandines ir tokiu būdu išvengė per 75 tūkst. eurų PVM.

Stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu šioje byloje yra kaltinami ir du kauniečiai verslininkai.

Teisėsaugos duomenimis, vienas jų 2017-2018 metais suklastojo 71 sąskaitą faktūrą, kuriose įrašė melagingus duomenis – neva jis iš vilniečių kontroliuojamų fiktyvių įmonių įsigijo rapsų aliejaus už daugiau nei 1 mln. eurų.

Pasinaudodamas šia schema verslininkas galėjo išvengti daugiau nei 235 tūkst. eurų PVM.

Antrasis Kaune veikiantis verslininkas byloje kaltinamas pasinaudojęs suklastotais dokumentais, į buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukęs daugiau kaip 235 tūkst. eurų pirkimo PVM, taip sumažinęs į biudžetą įmonei mokėtiną PVM ir išvengęs daugiau nei 168 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Bendra visų kaltinamųjų valstybei padaryta žala siekia beveik 970 tūkst. eurų, civilinį ieškinį byloje yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėsauga taip pat areštavo kaltinamiesiems priklausančio turto už beveik 146 tūkst. eurų.

Anot FNTT, šio tyrimo metu įtariamieji taip pat bandė sukelti abejones dėl tyrimo ir kompromituoti tarnybos pareigūnus, pasinaudodami internetine žiniasklaida ir televizija, kuriose ne kartą skelbė subjektyvias ir tikrovės neatitinkančias prielaidas.

Bylą nagrinės Kauno apylinkės teismas.

Jos teigimu, įtarimai šiuo metu pareikšti dviem asmenims.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, naudotų automobilių gabenimu į Lietuvą ir transporto priemonių pervežimu į Vakarų Europą, daugiausia Prancūziją, užsiimanti įmonė, parduodama automobilius, sąskaitose faktūrose galimai nurodydavo mažesnę pardavimo kainą nei transporto priemonė kainuodavo iš tiesų.

„Skaičiuojama, kad tokiu būdu galėjo būti parduota ne mažiau kaip 100 automobilių“, – teigia FNTT.

Teisėsauga įtaria, kad bendrovė, siekdama išvengi mokesčių valstybei, beveik trejus metus finansines operacijas fiksavo juodojoje buhalterijoje ir teikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas.

„Siekiant išvengti dar daugiau mokesčių, darbuotojams, kurių yra per 150, darbo užmokestis, įtariama, buvo mokamas „vokeliuose“, – rašoma pranešime.

Jame teigiama, kad tokiu būdu darbuotojams išmokėta suma gali siekti daugiau nei 800 tūkst. eurų, o valstybei padaryta apie 500 tūkst. eurų žala.

FNTT teigimu, šiame tyrime atlikta 10 kratų bendrovės patalpose ir kitose su tyrimu susijusiose vietose. Rasta ir paimta apie 27 tūkst. eurų grynųjų pinigų, įmonės buhalterija, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kitos laikmenos su svarbia tyrimui informacija.

„Įtarimai pareikšti dviem asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė – daugiau nei 600 tūkst. eurų“, – teigia FNTT.

Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst. eurų), griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.

Tarnybos duomenimis, įmonė neoficialiai išmokėjo per 1 mln. eurų atlyginimų ir valstybei padarė 1,3 mln. eurų žalą.

Du asmenys sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai, o įmonės vadovas dėl nevaldomo elgesio kratų metu gali būti baudžiamas už pasipriešinimą pareigūnams ir jų nurodymų nevykdymą.

Portalo delfi.lt šaltinių teigimu, mokesčių slėpimu įtariama įmonė galimai yra Kaune registruota UAB „Krinona“, valdanti buitinės technikos parduotuves „Krinona“ bei grožio prekių parduotuvių tinklą „Cascada“.

Rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje „Krinona“ dirba 284 darbuotojai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad visoje Lietuvoje 54 parduotuves turinti Kaune registruota įmonė, prekiaujanti buitine technika, namų apyvokos, parfumerijos, grožio ir kitomis prekėmis, galimai neapskaitė 2,8 mln. eurų pajamų.

Išaiškinta, kad šios pajamos buvo įgytos naudojantis direktoriaus sukurtu nusikalstamu veikimo mechanizmu – vadybininkai pardavinėjo įmonės prekes be apskaitos dokumentų, o surinktos neapskaitytos lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčiui „vokeliuose“ išmokėti. Šitaip iš viso išmokėta daugiau kaip 1 mln. eurų.

Kita schema buvo naudojama be apskaitos dokumentų parduotų prekių buhalteriniam nurašymui.

Įmonės apyvarta per metus siekia apie 20 mln. eurų.

Gautais duomenimis, per 280 darbuotojų visoje Lietuvoje turintis prekybos tinklas atlyginimus „vokeliuose“ mokėjo daugiausiai kasininkams ir vadybininkams. Vadybininkų atlyginimo „vokelyje“ dydis priklausė nuo apyvartos – buvo mokamas sutartas procentas nuo oficialių ir neapskaitytų pardavimų. Kasininkams buvo išmokama mažiausiai po 200 eurų grynaisiais pinigais prie oficialaus darbo užmokesčio. Oficiali atlyginimo dalis darbuotojams buvo mokama pavedimu į kortelę.

Šiame tyrime visoje Lietuvoje bendrai atlikta 15 kratų – įmonės administracijoje, prekybos vietose, darbuotojų ir įmonės savininkų gyvenamosiose vietose. Rasti ir paimti tyrimui reikšmingi duomenys ir dokumentai, juodoji buhalterija su neoficialaus atlyginimo mokėjimo ir gautų neapskaitytų pajamų duomenimis bei 460 tūkst. eurų grynųjų. Manoma, kad pinigai gauti pardavus prekes be apskaitos dokumentų.

Pasak FNTT, nevaldomu elgesiu pasižymėjo įmonės vadovas, kuris įvairiais būdais trukdė pareigūnams, neįleido jų į patalpas, todėl teko panaudoti jėgą ir tokiu būdu patekti į vidų.

Įmonės direktorius ir toliau kenkė tyrimui – naikino darbuotojams skirtus „vokelius“ ir juodosios buhalterijos įrodymus, nevykdė pareigūnų reikalavimų, pasipriešino ir stengėsi sunaikinti tyrimui reikšmingus duomenis. Už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą bendrovės vadovas gali būti nubaustas atskira tvarka.

Sulaikyti du asmenys, jiems pareikšti įtarimai. Po sulaikymo įmonės vadovas paleistas už užstatą, įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės, apribota nuosavybė į įmonės ir asmeninį turtą, siekiantį 2,6 mln. eurų.

Tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Griežčiausia bausmė už apgaulingą duomenų apie pajamas pateikimą yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausia įmanoma bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Anot policijos, įmonė galėjo išvengti daugiau nei 30 tūkst. eurų mokesčių.

Atlikus daugiau nei dešimt kratų, paimta daugiau nei 63 tūkst. eurų grynųjų. Taip pat rasta teisėtai ir neteisėtai laikomų ginklų, paimti kompiuteriai, mobilūs telefonai bei įmonės apskaitoje nefiksuoti dokumentai.

Manoma, kad įmonėje apgaulingai buvo tvarkoma apskaita, dalis gaunamų pajamų nebuvo fiksuojamas dokumentuose ir taip buvo vengiama mokesčių mokėjimo.

Du įmonei vadovaujantys vyrai buvo sulaikyti. Jiems pareikšti įtarimai dėl finansinių nusikaltimų.

Jei jų kaltė bus įrodyta teisme, jiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Tyrimo metu nustatyta, kad per dvejus metus (nuo 2010-ųjų rugsėjo iki 2012-ųjų sausio) sutuoktinių pora iš viso tris kartus kreipėsi į notarus, siekdama sudaryti žemės sklypų pardavimo sandorius, nors iš tiesų sklypai buvo parduodami su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais, kurių pardavimo faktas visais šiais atvejais buvo slepiamas.

Pateikdami tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, įtariamieji išvengdavo mokesčių valstybei – jie įtariami nesumokėję 48,5 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Kauno apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Už dokumentų klastojimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą nuo trejų iki šešerių metų. 

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad nuo 2015 metų sausio iki 2016 metų gegužės įmonės direktorė galimai apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei teikė klaidingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai leido išvengti pridėtinės vertės mokesčio – 236,5 tūkst. eurų.

Teisėsauga įmonės vadovę įtaria sukčiavimu, turto iššvaistymu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir skolininko nesąžiningumu.

Siekdama išvengti skolų išieškojimo ir galimo bendrovės turto arešto, įmonės vadovė taip pat įtariama neteisėtai perleidusi 92 tūkst. eurų savo kitai vadovaujamai įmonei bei išrašiusi fiktyvią sąskaitą faktūrą 30 tūkst. eurų sumai.

Ikiteisminio tyrimo byla perduota Vilniaus apygardos teismui.

Kratų metu įmonėje taip pat nustatyti šiurkštūs mėsos gamybos pažeidimai.

Tauragės Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Patačius BNS antradienį sakė, kad bendrovėje „Geranta ir partneriai“ aptikta netinkamai laikyta žaliavinė mėsa buvo utilizuota.

Jis sakė, kad utilizuota apie 400 kilogramų mėsos, į rinką žaliava nepateko.

Ši įmonė deklaravo, kad iš žalios mėsos gamino rūkytus gaminius – dešreles, lašinius ir kitokią produkciją. Pagamintą produkciją pardavinėjo didesnių ir mažesnių miestų turgaus prekeiviai ir nedidelės parduotuvės visoje Žemaitijoje.

Tik nedidelę realizacijos dalį sudarydavo žalios mėsos pardavimai.

FNTT tyrėjai, atlikę kratas mėsos perdirbimo bendrovėje, užfiksavo apie 200 tonų žalios mėsos trūkumą, nors buhalterinės apskaitos dokumentai rodė, kad jos yra nepanaudota už daugiau kaip 340 tūkst. eurų.

Kratų metu FNTT tyrėjai didelių mėsos kiekių nerado. Bendrovė net neturėjo šimtams tonų mėsos tinkamo laikyti skaičiaus šaldiklių ir patalpų.

Atliekant kratas buvo užfiksuoti ir šiurkštūs mėsos gamybos pažeidimai, todėl tęsiant veiksmus į pagalbą buvo pakviesti ir Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

Užfiksuota, kad mėsos malimo įrenginys nebuvo išplautas ir dezinfekuotas, mėsmalėje palikti gendančios mėsos likučiai, naudoti nešvarūs peiliai ir pjūklas. Viename iš šaldytuvų 350 kilogramų mėsos buvo laikoma tiesiog ant grindų, netinkamai buvo laikoma ir pagaminta mėsos produkcija.

Dėl šių pažeidimų Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė sprendimą sustabdyti Tauragės bendrovės veiklą ir uždraudė produktų tiekimą rinkai. 

Šiuo metu įmonė pašalino trūkumus ir jai leista atnaujinti savo veiklą.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tiriama versija, kad šimtai tonų mėsos produkcijos galėjo būti parduota be apskaitos dokumentų. Preliminariai skaičiuojama, kad pardavusi tokį kiekį produkcijos Tauragės bendrovė galėjo išvengti sumokėti beveik 80 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio. 

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Tyrimo metu nustatyta, kad statydama daugiabučius namus, bendrovė sudarydavo rangos sutartis su kitomis statybų bendrovėmis ir pastarųjų darbuotojai atlikdavo visus darbus.

Taip pat nustatyta, kad įmonė turėjo tik keletą darbuotojų.

Teisėsauga teigia surinkusi pakankamai duomenų, kad statybomis besiverčiančios bendrovės pagrindinė akcininkė, tuo pačiu metu buvusi ir direktore, kartu su bendrovėje vadybininku dirbančiu sutuoktiniu, kuris realiai buvo bendrovės vadovas, mažino bendrovės apyvartą ir teikė neteisingus duomenis apie pajamas mokesčių administratoriui.

Baigta baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Baudžiamasis kodeksas už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą numato maksimalią iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

FNTT ir Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo mokesčių administratoriui.

Pasak FNTT, jos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad Šiauliuose veikusi bendrovė keliuose interneto portaluose skelbėsi per keletą dienų visoje Lietuvoje atliekanti individualių namų, sodo namelių apšiltinimo darbus.

Patrauklias paslaugos kainas reklamavusi bendrovė darbus atlikdavo tiek statomiems, tiek jau pastatytiems namams.

Apskaičiuota, kad per vienus metus bendrovės direktorius į buhalterinę apskaitą neįtraukė daugiau kaip 34 tūkst. eurų. Be to, vengiant mokėti pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, melagingi duomenys elektroniniu būdu buvo pateikti mokesčių administratoriui.

Atliekant ikiteisminį tyrimą apklausti 46 asmenys, jie paaiškino, kad bendrovės paslaugomis naudojosi, nes ši siūlė šiltinimo paslaugas pigiau nei kitos.

Kaip skelbia FNTT, nustatyta, kad daliai užsakovų bendrovė neišrašydavo jokių apskaitos dokumentų.

Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Baudžiamasis kodeksas šiauliečiui, kaltinamam apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, numato bausmes, maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių.

Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama stebėsenos ir kontrolės veiksmus, nustatė įmonę, kuri, pateikdama klaidingas pardavimo sandorio aplinkybes, bandė nuslėpti beveik 50 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Pasak inspekcijos pranešimo, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Marijampolės apskrities įmonė iš Latvijos mokesčių mokėtojo įsigijo per 100 tūkst. litrų alaus už daugiau nei 200 tūkst. litų pardavė Prancūzijos įmonei.

Atsižvelgiant į tai, buvo pritaikytas trikampės prekybos apmokestinimo principas - trikampės prekybos apmokestinimo principas taikomas tada, kai prekybos sandoryje dalyvauja trys valstybės – vienos valstybės mokesčių mokėtojas įsigyja prekes kitoje valstybėje ir jas parduoda bei pateikia trečios valstybės mokesčių mokėtojui, o šis savo šalyje, kurioje baigiasi prekių gabenimas sumoka PVM. Tačiau Lietuvos įmonės savininkas privalėjo turėti įrodymus, kad prekės tikrai buvo išgabentos iš Latvijos į Prancūziją. Pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad galutinė prekių iškrovimo vieta buvo Olandija, todėl trikampės prekybos apmokestinimo principas negalėjo būti taikomas, o tikrinamos įmonės vadovas įrodyti, kad PVM buvo sumokėtas Olandijoje, negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu Marijampolės apskrities įmonės savininkui buvo pasiūlyta patikslinti PVM deklaraciją ir į biudžetą sumokėti už alų apskaičiuotą PVM – apie 50 tūkst. litų.

Pasak Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės Daivos Baniulienės, kadangi Lietuvos įmonė Olandijoje nebuvo registruota PVM mokėtoju, prievolė sumokėti PVM už patiektas prekes atsiranda Lietuvoje, tikrintos įmonės vadovas geranoriškai sutiko tai padaryti ir patikslino PVM deklaracijas.

„Tačiau atkreipiame dėmesį, kad piktybiškai siekiantiems sukčiauti verslininkams VMI nenuolaidžiauja, ir, neskaitant nesumokėtų mokesčių, jiems gali tekti sumokėti delspinigius bei baudas“, - sako D.Baniulienė.