Dirbantys nuteistieji galės būti perkeliami į lengvo režimo grupę ir turės lengvatų: daugiau pasimatymų su artimaisiais, skambučių, galės už didesnę sumą apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, gaus pašalpas.

Atsisakę pasiūlyto darbo nuteistieji būtų grąžinami į paprastą grupę ir praras lengvatas, skelbia Teisingumo ministerija.

„Nauja nuteistųjų resocializacijos sistema, sukurta pagal geriausią užsienio valstybių praktiką, skatins įkalinimo įstaigose kalinčius nuteistuosius dirbti, įgyti profesiją, išėjus į laisvę padės geriau adaptuotis visuomenėje“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šiuo metu nuteistieji, kurie savo asmeninėse sąskaitose neturi lėšų, kas mėnesį gauna pinigines pašalpas. Pataisose numatyta, kad tokias išmokas gaus tik tie, kurie įkalinimo įstaigoje dirbo numatytą valandų skaičių. Atsisakiusieji dirbti negaus lengvatų – nebus išleidžiami už įkalinimo įstaigos ribų, gaus mažiau pasimatymų su artimaisiais, negalės apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje ir kt.

Gerai besielgiantys nuteistieji turės galimybę lengviau įsidarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, visi bus drausti socialiniu draudimu. Anot ministerijos pranešimo, jie galės užsidirbti lėšų pragyvenimui laisvėje, greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems ir prisidėti prie valstybės išlaidų jų išlaikymui pataisos įstaigose.

Žmogus daugiau lengvatų įgis tik tada, kai akivaizdžiai mažės nusikalstamo elgesio rizika, neturės nuobaudų, dirbs pasiūlytą darbą.

Anot E. Jankevičiaus, pakeitimai sudarys sąlygas kurti dviejų pakopų – lengvo ir griežto režimų sistemą, motyvuojančią nuteistuosius dirbti, dalyvauti socialinėse programose, keisti gyvenimo būdą. 

Lengvo režimo grupėje esantys nuteistieji įgis daugiau lengvatų, galės palaikyti glaudesnius ryšius su artimaisiais, pagerinti savo buitį. Pavyzdžiui, turės teisę dažniau pasimatyti su artimaisiais, neribotai jiems skambinti, apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje už didesnę sumą.

„Bus kuriama labai aiški ir tik nuo paties nuteistojo asmeninių pastangų priklausanti jo teisinės padėties švelninimo sistema, – pažymi ministras E. Jankevičius. – Žmogus daugiau lengvatų įgis tik tada, kai akivaizdžiai mažės nusikalstamo elgesio rizika, neturės nuobaudų, dirbs pasiūlytą darbą“.

Anot ministro, tokia praktika, kai gerai besielgiantys ir resocializacijos programose dalyvaujantys nuteistieji gauna lengvatų, pasiteisino užsienio valstybėse, nes atlikę bausmę jie retai vėl nusikalsta. Lietuva pagal šį rodiklį yra pirmoje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių – 62 proc. į laisvę išėjusiųjų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas.

Projektus Seime pristatęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, jog priėmus siūlomą pataisų paketą nuteistiesiems nebeapsimokės nedirbti.

„Mes turim du pagrindinius tikslus: mažinti pakartotinį nusikalstamumą, šiuo metu 62 proc. kali pakartotinai, pirmaujam visoje Europos Sąjungoje, taip pat skatinti nuteistųjų užimtumą, mokymąsi, darbą“, – teigė ministras.

Pristatytiems projektams Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu, toliau juos nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

E. Jankevičius pažymėjo, jog šiuo metu bausmes atlikę nuteistieji į laisvę dažnai grįžta praradę darbo įgūdžius, ar išvis jų neturėdami, vėl nusikalsta ir grįžta į įkalinimo įstaigą – ratas užsidaro.

„Siekiant, kad taip neatsitiktų, mes siūlome naują užimtumo paketą, kuris skatintų nuteistuosius dirbti. Tik dirbant ir dalyvaujant resocializacijos programose nuteistasis galės tikėtis didesnių lengvatų pataisos namuose, tokių kaip pasimatymai su artimaisiais, skambučiai, apsipirkimai parduotuvėse įstaigos viduje“, – kalbėjo ministras.

Piktybiškai vengiantiems dirbti sąlygos griežtės, laikai, kai nedirbantys nuteistieji gauna išmokas, nors ir nedideles, baigtųsi.

Jo žodžiais, „piktybiškai vengiantiems dirbti sąlygos griežtės, laikai, kai nedirbantys nuteistieji gauna išmokas, nors ir nedideles, baigtųsi“.

Pateiktos pataisos sudarytų daugiau galimybių įdarbinti nuteistuosius už įkalinimo įstaigų ribų, būtų nustatoma aiškesnė motyvacinė sistema, skatinanti pačių nuteistųjų norą dirbti.

Pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji būtų perkeliami iš vienos drausminės grupės į kitą.

Pavyzdingai besielgiantys nuteistieji, laikomi lengvoje drausminėje grupėje, galėtų gauti neribotą skaičių pasimatymų su artimaisiais, reguliariai be sargybos išvykti už įstaigos sienų ar apsilankyti namuose, susitikti su artimaisiais ne kalėjime, naudotis virtualiais pasimatymais internetu. Jie privalėtų dirbti, bet galėtų tai daryti ir už įkalinimo įstaigos ribų.

Pretenduoti būti perkelti į pusiaukelės namus ar apskritai anksčiau išeiti į laisvę galėtų tik šiai grupei priskirti nuteistieji.

Laikomiems drausmės grupėje nuteistiesiems siūloma apriboti galimybes apsipirkti parduotuvėje – jiems būtų leidžiama įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. Už nuobaudas prasižengėliams būtų ribojama ir suma, už kurią galima įsigyti asmeninių daiktų.

Taip pat planuojama kviesti verslą perkelti savo gamybos padalinius į nenaudojamas įkalinimo įstaigų patalpas. Dabar nuteistųjų įdarbinimu užsiimančią įmonę „Mūsų amatai“ siūloma pertvarkyti į viešąją įstaigą, pagrindinė jos funkcija būtų darbo jėgos nuoma privačiam verslui.

Teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos įkalinimo įstaigose darbine veikla užimtų nuteistųjų dalis siekia 41 proc. ir tik nežymiai atsilieka nuo bendro Europos Sąjungos vidurkio, 44 proc., tačiau, įvertinus bendrą didesnį nuteistųjų skaičių, yra gana didelė.

Jokia darbine veikla neužimtų, tačiau dirbti galinčių nuteistųjų skaičius Lietuvoje siekia apie 2,5 tūkst. asmenų.