Prokurorės Laimutės Martinavičienės nutarimu konstatuota, kad vaiko mirties priežastis nebuvo susijusi su smurtu ar jokiais kitais visuomenėje aptarinėtais nusikaltimais, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Anot jos, ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos turėtos galimybės ir nustatytos faktinės įvykių aplinkybės. Įvertinusi duomenis, prokurorė nutarė, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminį tyrimą Šiaulių teisėsauga pradėjo pernai spalį, po to, kai aštuonmetis dėl sveikatos sutrikimų buvo atvežtas į Kauno klinikas.

Ligoninėje mažametis Ariogalos gyventojas buvo operuotas, bet netrukus jo gyvybė užgeso.

Vis dėlto prokurorai perdavė tyrimo medžiagą policijai, kuri toliau aiškinsis šį incidentą.

Kelios dešimtys LBGTIQ bendruomenės atstovų pernai rugsėjį protestavo prieš diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatą, kuria remiantis ne kartą buvo apribota su LGBTIQ bendruomene susijusi informacija.

Į protestą taip pat atėjo kelios dešimtys žmonių su Lietuvos vėliavomis, prieštaraujančių protestui. Vienas iš jų – riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Prie protesto prisijungė ir pasisakymais prieš LGBTIQ garsėjantis buvęs Seimo narys Petras Gražulis.

A. Kandrotas vėliau perėjo per ant žolės ištiestą LGBTIQ vaivorykštės spalvos vėliavą, mitingo dalyviai buvo baksnojami mediniais kuolais, galiausiai mitingą teko nutraukti.

„Prokuroro vertinimu, šioje situacijoje represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės (ultima ratio), taikymas aiškiai būtų nepagrįstas ir perteklinis“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Jos teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įvertinus tyrimo metu surinktų duomenų visumą.

Pasak E. Martinonienės, prokuratūra pripažįsta, kad mitingą sutrikdžiusių asmenų elgesys nėra priimtinas visuomenėje, prieštarauja moralės principams ir bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus.

Visgi, prokuratūros nuomone, tyrimo metu nustatyti veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad galėtų būti vertinami kaip įžūlus elgesys pagal Baudžiamąjį kodeksą ir dėl to galėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas.

„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia, jog nepriimtinas visuomenėje elgesys lieka neįvertintas ar nebaudžiamas“, – pažymėjo prokuratūros atstovė.

Jos teigimu, tyrimo medžiaga perduota policijai pradėti administracinę teiseną ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Pirmasis apie prokuratūros sprendimą paskelbė portalas jarmo.lt. Jam komentavusi Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė teigė, kad prokuratūros sprendimas yra netikėtas.

„Akivaizdu, kad kontrmitinguotojų, tarp kurių be kita ko, buvo ir teisėsaugai gerai žinomų asmenų, veiksmai nebuvo vertinami kaip pavojingi, policija nereagavo į LGBTI protestuotojų pagalbos prašymus, protestą dėl pačių protestuotojų saugumo teko nutraukti, nes jo tokiomis pavojingomis sąlygomis tiesiog tapo neįmanoma tęsti“, – sakė ji.

Anot M. Antanaitytės, į teisėsaugą buvo kreiptasi dėl neapykantos kurstymo, grasinimo, viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų pažeidimų. Pasak jos, tai, jog prokuratūra nustatė, kad byloje yra duomenų dėl padarytų administracinių nusižengimų ir šie nusižengę asmenys veikiausiai atsipirks tik baudomis, reiškia, jog pats įvykis neatsispindės kaip neapykantos nusikaltimas.

Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, pareiškime buvo teigiama, kad šių metų sausio 28 dieną Vilniuje žodinio konflikto metu daugiabučio namo laiptinėje R. Ivanauskas keletą kartų moterį pastūmė, taip sukeldamas skausmą.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavusi Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laimutė Martinavičienė, įvertinusi gautų duomenų visumą, konstatavo, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta ir nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo generalinė prokurorė Nida Grunskienė, siekiant, kad jis būtų objektyvus ir išsamus, vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui buvo pavesta Šiaulių apygardos prokuratūrai. Tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Kaip nurodo prokuratūra, tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta bei kiti objektai, atliktas specialisto tyrimas, gauta ir išanalizuota informacija ir dokumentai iš valstybinių institucijų, proceso dalyvių, surinkti kiti reikšmingi duomenys.

„Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs ir įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, liudytojų parodymus, gegužės 12 dieną priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto nepilnamečių privertimo lytiškai santykiauti. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių“, – rašoma BNS pateiktame prokuratūros komentare.

Apie galimą majoro seksualinę prievartą pernai gruodį pranešė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Anot jo, įvykių metu karininkui, kuris ėjo Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vado pareigas, buvo 29 metai, o merginų amžius siekė apie 16 metų.

Merginos pasakojo, jog G. Ciunis joms, tuomet moksleivėms, rodė savo dėmesį – paveždavo į mokyklą, kviesdavo išgerti kavos, rengė savo namuose vakarėlius ir vaišino kokteiliais.

Anot merginų, karininkas stovykloje kviesdavo į savo palapinę, paimdavo už rankos, nevengdavo pabučiuoti. Minima ir apie patirtus lytinius santykius su skautų stovyklos vadovu.

Pats G. Ciunis jam mestų kaltinimų nei pripažino, nei juos paneigė. Anot jo, „čia tiesa yra kažkur per vidurį“.

Dėl pasirodžiusios informacijos tarnybinį patikrinimą buvo pradėjusi ir kariuomenė.

Patikrinimas baigtas sausio viduryje, jo metu nuspręsta „tolesnių procesinių veiksmų nesiimti, kadangi šiuo metu mjr. G. Ciuniui baudžiamojoje byloje dar nepareikštas įtarimas ar kaltinimas“, BNS nurodė kariuomenė.

G. Ciunis šiuo metu dirba Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose.

Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo pradėtas vasario 24 dieną, sulaikius du Rusijos piliečius, kurie raudonais dažais ištepliojo ambasados pastato tvorą ir prie jos esančio grindinio trinkeles.

Tyrimo metu nustatyta, kad Rusijos piliečiai šiuos veiksmus atliko norėdami išreikšti protestą prieš Kremliaus režimo vykdomą karą Ukrainoje ir taikių piliečių žudymą.

Tamsų paros metą jie pasirinko, nes nenorėjo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymo ir žmonių rimties bei tvarkos, be to, tuo metu suėjo lygiai metai, kai Rusijos Federacija užpuolė Ukrainą.

„Tamsų paros metą jie pasirinko, nes nenorėjo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymo ir žmonių rimties bei tvarkos, be to, tuo metu suėjo lygiai metai, kai Rusijos Federacija užpuolė Ukrainą“, – rašoma pranešime.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras nurodo, kad asmenys siekė išreikšti pilietinę poziciją prieš Rusijos pradėtą ir iki šiol vykdomą karą Ukrainoje, o ne sugadinti svetimą turtą ar pažeisti viešąją tvarką.

Tyrimo duomenimis, įtariamųjų veiksmai, kuriais jie išreiškė protestą, truko trumpai, vyko tamsiu paros metu, šalia nebuvo jokių pašaliečių, todėl negalima teigti, jog jie sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Prokurorui priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jo metu surinkta medžiaga bus perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vertinti, ar Rusijos piliečiai savo veiksmais nepadarė Administracinių nusižengimų kodekse numatyto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 metų lapkričio mėnesį vilnietės, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkės Ž. Diawaros rankinėje radus narkotinių medžiagų.

Pasak prokuratūros, tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nutrauktas atleidžiant Ž. Diawarą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal artimo asmens laidavimą.

„Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, tai, kad moteris pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi“, – penktadienį išplatintame pranešime nurodo prokuratūra.

Prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas.

„Daugiau nei 150 lapų apimties nutarime konstatuojama, kad tyrimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie atskleistų, jog moters atleidimą iš darbo inicijavę ar kiti asmenys būtų siekę privesti ją prie savižudybės ar būtų numatę, kad ji gali priimti tokį sprendimą, todėl daroma išvada, kad jų veiksmuose kaltės nėra“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Tyrimas pradėtas 2021-ųjų gegužę, kai tą patį mėnesį nusižudė Respublikinėje Šiaulių ligoninėse dirbusi jauna medikė. Žiniasklaidoje tuomet skelbta, kad tragedija galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.