Įstatymo interpretacijos

Elektros rinkos liberalizavimas tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui leido rinktis tiekėją pagal jo siūlomus tarifus. Tačiau, panorus anksčiau laiko nutraukti sutartį ir pasirinkti kitą tiekėją, daliai vartotojų teko sumokėti baudas.

Tiekėjai baudas taikė įvairiomis formomis. Vieni sumokėjo už suteiktas kompensacijas, kitiems tiekėjai nurodė sumokėti sutarties nutraukimo mokestį, kuris galėjo būti arba fiksuotas, arba apskaičiuotas pagal suvartotą elektros energijos kiekį ar tiek, kiek liko laiko iki sutarties pabaigos. Dalis vartotojų dėl netesybų mokėjimo ar nemokėjimo net įsisuko į teismų verpetą.

„Lapkritį Ekonomikos komitete pradėjome parlamentinę kontrolę, kurios esmė – įstatymus skaitantys žmonės matė, kad, keičiant sutartis su elektros tiekėjais, negalimos jokios baudos, tačiau realybė pasirodė kitokia. Tiek gyventojai, tiek mažos įmonės sulaukė baudų, kai į tiekėjus kreipėsi dėl sutarties keitimo ar nutraukimo.

Energetikos ministerija tarsi buvo sakiusi, kad baudos buvo galimos toms sutartims, kurios buvo sudarytos nuo 2021 m. vidurio, tačiau toms, kurios sudarytos 2023 m. viduryje, esą jau negali būti taikomos baudos. Tačiau nei pirma, nei vėlesnė įstatymo redakcija nenumatė galimybės taikyti baudas. Nors įstatymas buvo koreguotas, abu kartus buvo aiškiai nurodyta, kad baudos negalimos“, – apie tai, kad Energetikos įstatymas buvo skirtingai interpretuojamas „Kauno dienai“ sakė Seimo narys Lukas Savickas.

Neteisėta: už pakeistą elektros tiekėją vartotojams negali būti taikomos baudos. / Tomo Raginos nuotr.

Jis teigė, kad dėl elektros tiekėjų taikomų baudų vartotojams buvo kreiptasi ir į Europos Komisiją (EK), kuri aiškiai pasakė, kad buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms jokia apimtimi negalima taikyti baudų.

„Vadinasi, vartotojai neturi grąžinti nuolaidų, mokėti sutarties nutraukimo ar dar kokių kitų užmaskuotų mokesčių. Tai lėmė reikšmingą poziciją, kad, nepriklausomai, kada sutartis sudaryta, jokių netesybų negali būti. Tikslių duomenų, kiek vartotojų sumokėjo baudas, neturi net reguliuotojas, bet tai gali būti tūkstančiai, kurie arba susimokėjo, arba dabar tos baudos iš jų yra išieškomos, arba vis dar vyksta teismai. Žinoma, yra ir tokių vartotojų, kurie nekeitė tiekėjo, nepasigerino sąlygų vien dėl to, kad nenorėjo mokėti baudų. Liūdna, kad gyvename teisinėje valstybėje, tačiau dvejus metus elektros tiekėjai vartotojams taikė baudas, kurios prieštarauja įstatymams“, – stebėjosi L. Savickas.

Anot Seimo nario, dabar būtina užtikrinti, kad vartotojams, kurie jau sumokėjo sutarties nutraukimo mokesčius, elektros tiekėjai kompensuotų.

„Čia jau valstybinės institucijos turi ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Dabar Ekonomikos komitete padaryta pertrauka, o po jos, tikiuosi, bus pristatyti konkretūs veiksmai, kaip neteisėtai išrašytos ir vartotojų sumokėtos baudos bus sugrąžintos žmonėms. Iš šios situacijos turi būti išmoktos pamokos, kad į parlamentarų keliamus klausimus, atsakymai nebūtų vilkinami, nes problema identifikuota lapkritį, o tik dabar pripažinta, kad buvo padaryta klaida. Tad kyla klausimų, kiek truks, kol bus kompensuota“, – retoriškai klausė L. Savickas.

Teks grąžinti?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kreipėsi į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, kad šie grąžintų nuo 2021 m. liepos 15 d. iš buitinių vartotojų ir mažų ar labai mažų įmonių gautas netesybas ir kitus mokesčius, pritaikytus keičiant elektros tiekėją ar nutraukiant sutartį, ir atsisakytų visų šiuo metu pareikštų reikalavimų dėl netesybų ir bet kokių mokesčių mokėjimo minėtoms vartotojų grupėms.

Taip pat reikalaujama nutraukti išieškojimo veiksmus, pakoreguoti egzistuojančias sutartis su buitiniais vartotojais, mažomis ir labai mažomis įmonėmis, kad netesybos ar kiti mokesčiai nutraukiant sutartis ar keičiant tiekėją negali būti taikomi.

EK yra pateikusi nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. Lietuvos atveju ši direktyva į nacionalinę teisinę bazę perkelta taip, kad namų ūkiai ir mažos įmonės neturi mokėti nepriklausomo elektros tiekėjo pakeitimo ar sutarties nutraukimo mokesčių.

„Todėl VERT laikosi nuomonės, kad elektros tiekėjai neturėjo teisės iš vartotojų reikalauti susimokėti netesybas ir kitus mokesčius, todėl dabar turi prievolę gautas lėšas grąžinti“, – skelbė VERT.

Nei pirma, nei vėlesnė įstatymo redakcija nenumatė galimybės taikyti baudas.

Energetikos ministerija „Kauno dienai“ taip pat nurodė, kad planuojama peržiūrėti įstatymus, kad neliktų interpretacijų.

„Seimo pavasario sesijoje planuojama svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie reglamentuotų VERT funkcijas ir suteiktų platesnius įgaliojimus vykdant nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą. Šiuo metu vertinamas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 341 straipsnis“, – ministerijos specialistai kol kas neįvardijo detalių, kokios numatomos konkrečios įstatymo korekcijos.

Visgi kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai laikosi pozicijos, kad tik vartotojams, kurie sutartis sudarė po praėjusių metų birželio, netaikys baudų už netesybas. Anksčiau sudarytose sutartyse esą galėjo būti įrašytos nutraukiamos sutarties mokesčio sąlygos ir tai buvo teisėta.

„Kam tai reikalinga? Nežinau, bet matyti, kad artėja rinkimai, – LNK žinioms kalbėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna. – Iki tol pasirašytoms sutartims taikome jose numatytas sąlygas, įskaitant ir sutarties nutraukimo mokestį. Noriu pabrėžti, kad netaikome tiekėjo keitimo mokesčio, bet taikome mokesčius, kurie tiesiogiai susiję su sutarties nutraukimo, nuostolio kompensavimu.“

„Tai, ką vakar ar užvakar darėme, tą patį ir toliau darysime, niekas nesikeičia. Mes iš privačių vartotojų seniai nieko neprašome“, – LNK žinioms teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Kaip elgtis vartotojui?

VERT nurodė, kad vartotojai, kurie šiuo metu turi galiojančias elektros energijos tiekimo sutartis ir nori jas nutraukti, gali tai daryti be netesybų ir papildomų mokesčių.

Vartotojai, kuriems buvo nurodyta sumokėti netesybas ar kitus mokesčius ir jie tai padarė (nutraukė sutartį ir pakeitė tiekėją arba sudarė naują sutartį su tuo pačiu tiekėju), taip pat vartotojai, kurie mokėjimų dar neatliko, savo iniciatyva gali raštu kreiptis į nepriklausomą elektros tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis buvo nutraukta, reikalaudami grąžinti sumokėtas netesybas, kitus sutarties nutraukimo mokesčius arba anuliuoti tiekėjų išrašytas, bet dar neapmokėtas sąskaitas.

Gavęs tiekėjo atsakymą, kuris vartotojo netenkina, arba negavęs atsakymo per 30 dienų nuo kreipimosi į tiekėją dienos, vartotojas su tais pačiais reikalavimais tiekėjo atžvilgiu turi teisę kreiptis į VERT dėl ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka. Ikiteisminė tvarka neprivaloma, todėl vartotojai taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą.

„Vartotojai, kurie yra sulaukę elektros tiekėjo reikalavimo sumokėti netesybas ar kitus mokesčius, gali kreiptis į VERT dėl jų pagrįstumo. Vartotojai, kurie šiuo metu dalyvauja teisminiuose procesuose, toliau gali ginti savo interesus teisiniais būdais“, – skelbė VERT.

„Konkrečiai mes kreipėmės į tris nepriklausomus tiekėjus prašydami per savaitę pateikti savo apsisprendimą, ar tiekėjas ketina grąžinti šitas nuolaidas, ar ne, nes mes, pirma, norime tą klausimą išspręsti civilizuotai, siūlyti patiems tiekėjams, geranoriškai, kreiptis į vartotojus ir grąžinti pinigus, kurie buvo surinkti ne visiškai teisėtu būdu“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Pocius.

Pasak jo, nepriklausomi tiekėjai tiek iki 2023 metų birželio, kai įsigaliojo draudimas taikyti baudas pagal naujas sutartis, tiek dabar neturi teisės taikyti baudų vartotojams keičiant tiekėją ir nutraukiant sutartį.

„Gavę iš tiekėjų atsakymus tokiu atveju matysime, jeigu tiekėjai nesutiks, tai toliau mes ginsime vartotojų teises pagal tai, kaip yra nustatyta teisės aktuose ir imsimės visų priemonių, kurie instrumentai yra suteikti tarybai tam, kad būtų tos teisės apgintos“, – teigė VERT vadovas.

Mes vertinam šitą veiksmą kaip visiškai nepagrįstą vartotojo klaidinimą ir iš tikrųjų stebina tokia ir Energetikos ministerijos, ir reguliuotojo pozicija, nes ji prieštarauja pačiai sau.

 

Tuo metu energetikos bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, jog VERT pakeitė ankstesnę savo poziciją ir  klaidina vartotojus.

„Mes vertinam šitą veiksmą kaip visiškai nepagrįstą vartotojo klaidinimą ir iš tikrųjų stebina tokia ir Energetikos ministerijos, ir reguliuotojo pozicija, nes ji prieštarauja pačiai sau. (...) Dabar ta pozicija keičiasi ir reguliuotojas persigalvoja, tiesiogine to žodžio prasme persigalvoja ir pareikalauja grąžinti per trejus metus taikytus tam tikrus sutarčių nutraukimo mokesčius“, – LRT radijui sakė V. Koryzna.

Jo teigimu, jau vyksta teisminiai ginčai su kai kuriomis įmonėmis, be to, bendrovė neatmeta galimybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT).

„Kas toliau? Toliau turime keletą teisminių procesų, kurie yra būtent ar tai su mažom, arba labai mažom įmonėm ir privačiais vartotojais, ir iš esmės – teismai, kur tą praktiką aiškins, kaip reikia interpretuoti ir vadovautis įstatymais ir bet kokiu atveju neatmetame galimybės, kad teks kreiptis ir į ESTT“, – teigė jis.

Skelbta, kad tiekėjams reikalaujant netesybų iš klientų su šia problema susidūrė daugiau nei 2 tūkst. buitinių vartotojų bei bent 200 mažų ir labai mažų įmonių. Netesybų reikalavo „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“, dėl to elektros tiekėjai ir kai kurie jų klientai bylinėjasi teismuose.

„Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ sausį pašalino sutartyse anksčiau nustatytus pažeidimus dėl teisės jas vienašališkai nutraukti ar pakeisti – naujose sutartyse nenumatyta prievolė grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau termino.

Elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

VERT antradienį pranešė nustačiusi, kad „Perlas Energija“ pažeidė Elektros energetikos įstatymą, nes nesilaikė trijų savaičių termino dėl vartotojų informavimo apie sutarčių nutraukimą.

„Dėl terminų nesilaikymo dalis buvusių „Perlas Energijos“ klientų pateko į garantinį elektros energijos tiekimą. Tokie „Perlas Energijos“ veiksmai nulėmė didesnės kompensavimo lėšų sumos išmokėjimą jos vartotojams iš valstybės biudžeto“, – pranešime sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Be to, „Perlas Energija“ bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) perdavė klaidingus klientų, nedeklaravusių elektros suvartojimo 2022 metų rugpjūčio mėnesį, skaitiklių duomenis – ji perdavė paskutinius deklaruotus rodmenis, todėl buvo užfiksuotas nulinis suvartojimas už rugpjūtį ir sąskaitos jiems nebuvo pateiktos, o faktiškai suvartotas kiekis buvo perkeltas į vėlesnį laikotarpį – vartotojai už rugpjūtį sunaudotą elektrą sumokėjo rugsėjo ar vėlesnių mėnesių tarifais.

Tuo metu „Perlas Energijos“ direktorius Vilius Juraitis sako, kad VERT bando rasti pretekstą bendrovę nubausti, esą ankstesnio tyrimo metu VERT jau tyrė tas pačias aplinkybes ir skyrė 4,2 mln. eurų „baudą“. Jis sako, kad įmonė savo teisumą tikisi įrodyti teisme.

„VERT galimai suprasdami, kai bauda skirta nepagrįstai, nes buvo remiamasi tik atgaline data taikomu įstatymu, šiandien rado kitų būdų nubausti bendrovę, todėl kartojo jau vykusį tyrimą, naudojo valstybės resursus tam, kad rastų pretekstą bendrovei nubausti“, – pranešime teigė V. Juraitis.

Pasak jo, su klientais pasirašytose sutartyse buvo nurodyta, kad besibaigiant sutartims įmonė neskaičiavo teorinio suvartojimo, o perdavė paskutinius deklaruotus duomenis, kas, anot V. Juraičio, sąžininga vartotojų atžvilgiu.

Liūdna, kad tokie procesai vyksta teisinėje valstybėje.

 

„Šioje situacijoje stebina ir kaltinimų logikos trūkumas, ir tai, kad VERT nusižengia savo pačių taisyklėms, kurios sako, kad įmonę reikia nubausti per 6 mėnesius nuo užfiksuoto pažeidimo. Šiandien nuo tariamo pažeidimo fiksavimo yra praėję 14 mėnesių, veiklos nevykdome jau 15 mėnesių. Įdomu tai, kad VERT teigia, jog apie „Perlas Energija“ nusižengimus sužinojo tik 2023 metų liepos mėnesį, nors apie pastaruosius pažeidimus kalbėjo jau 2022 metų rugsėjį, kai stabdėme veiklą“, – teigė V. Juraitis.

„Liūdna, kad tokie procesai vyksta teisinėje valstybėje, tačiau esame tikri, kad savo teisumą galėsime įrodyti šiuo metu lygiagrečiai vykstančio teisminio proceso metu“, – teigė jis.

VERT skirta bauda siekia 3,5 proc. įmonės pajamų, gautų iš reguliuojamos nepriklausomo elektros tiekimo veiklos 2022 metais (26,6 mln. eurų).

Atlikusi patikrinimą VERT šiemet birželį įpareigojo „Perlas Energiją“ per mėnesį į valstybės biudžetą grąžinti daugiau nei 4,2 mln. eurų.

Liepos 29 dieną pasibaigus terminui ir įmonei nesumokėjus numatytos sumos, ji sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), tačiau šis rugpjūčio 7-ąją atsisakė priimti skundą. 

Anksčiau vieną mažiausių tarifų siūliusi „Perlas Energija“ pernai rugpjūtį pranešė keičianti beveik visų 180 tūkst. klientų sutartis – pasirinkę fiksuotas kainas buvo perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifai priklauso nuo kainos biržoje. Augant elektros kainoms, jos pati negaminanti įmonė tapo nepajėgi vykdyti įsipareigojimų.

M.Varno kelias į „Žalgirį“ buvo tradicinis. Talentingasis lietuvis pirmuosius žingsnius žengė „Žalgirio“ jaunimo sistemoje, vėliau bandė įsitvirtinti pagrindinėje komandoje, tačiau to nepadaręs vis buvo skolinamas kitoms Lietuvos komandoms.

Paskutinį sezoną atletiškasis puolėjas praleido Kėdainių „Nevėžyje“ ir „Betsafe–LKL“ pirmenybėse, žaisdamas po 22 minutes, pelnydavo po 7,4 taško ir atkovodavo po 2,8 atšokusio kamuolio.

Tuo tarpu netikėtai krepšinio padangėje iškilęs D.Sabeckis prie Lietuvos čempionų šeimos prisijungė tik praėjusią vasarą, sudarydamas vienerių metų kontraktą su galimybe jį pratęsti dar metams.

Visgi, vos tik prasidėjus praėjusiam sezonui gynėjas buvo paskolintas FIBA Čempionų lygoje rungtyniaujančiai Liudvigsburgo „MHP Riesen“ komandai.

Europoje kaunietis „MHP Riesen“ komandai rinkdavo po 6,3 taško, po 3,3 atkovoto kamuolio bei po 1,8 rezultatyvaus perdavimo per 19 minučių.