Dar labiau nebūčiau patikėjęs, kad Rusijos Federacija gali tapti fašistine valstybe, kurioje įsivyrautų nacistinio militarizmo ideologija.

Visada buvau už Rusiją ir rusus, tarp kurių turiu daug pažįstamų – puikių, nuoširdžių žmonių, juos labai gerbiu ir vertinu. Jie turi puikų humoro jausmą, yra išsilavinę, protingi žmonės, mokantys daug sklandžiau už lietuvius reikšti savo mintis. Mums, lietuviams, šiuo atžvilgiu tik akis slėpti, nes rusai šneka kaip iš rašto, kol dažnas iš mūsų paprasčiausiai mykia.

O kaip kai kurie rusai moka kalbėti lietuviškai? Tiesiog klausai ir stebiesi, kaip jie taip galėjo puikiai išmokti, tiesiog neįtikima – be jokių klaidų, taisyklingai, net be akcento. Rusai tikrai turi Dievo dovaną.

Tačiau kas atsitiko Rusijai? Niekaip galvoje netelpa, kodėl, kai tik Vladimiras Putinas pradėjo šitą kruviną karą, ėmė kilti prezidentiniai reitingai? Kodėl 70 proc. rusų pritaria žudikiškai invazijai į Ukrainą?

Gal čia ne visuomenės apklausos, o kokios nors falsifikacijos?

Tačiau kodėl tada patys nuo pavasarinio šaukimo į Dubajų pabėgę Rusijos piliečiai vis tiek yra įsitikinę, kad Ukrainą reikėjo užpulti? Čia tai visai paradoksas: patys sprunka nuo šaukimo į kariuomenę ir patys aiškina, kad vis tiek šitas karas būtinas.

Kas darosi tą baisų ir nežmonišką Didįjį tėvynės karą išgyvenusiai Rusijos visuomenei, rusų tautai? Viešpatie brangus, kas ten atsitiko, kad jie pradėjo gyventi ne tik be logikos, bet ir to paties karo sudievinimo nuotaikomis?

Tarybiniais laikais niekas negalėjo net baisiausiame sapne įtarti, kad žmogus, išėjęs į gatvę su Gegužės 1-osios šventėms įprastu plakatu "Mes už taiką!", bus suimtas ir nuteistas 15 metų kalėjimo. Kad mergaitė, Maskvos centre uždainavusi "Te visad šviečia saulė" – beveik antrąjį Tarybų Sąjungos himną – gali būti suimama milicijos (policijos) ir išvežama į skyrių bausmei.

Juk visa plačioji TSRS visada didžiavosi, kad ji yra pagrindinė pasaulio taikos saugotoja. Kiek dainų skurta apie taiką, kiek demonstracijų už ją vyko, kiek taikos balandžių paleista per pionierių ir komjaunuolių akcijas.

Dabar visa tai velniop? Keičiasi partinė linija? Kur Genadijus Ziuganovas su savo komunistų partija?

Tačiau pats baisiausias reiškinys – visiškas Rusijos piliečių nužmogėjimas. Štai feisbuke dabar dalijamasi vienos moters, Tverės gyventojos, įkeltu skelbimu: "Parduosiu "Metabo" rinkinį už 2,4 tūkst. rublių, firminis, puikios būklės, vyras parvežė iš specoperacijos Ukrainoje." Nurodytas ir telefono numeris, tik susisiekti prašoma per programėlę.

Iš kur tos moters vyras gavo tą Vokietijos gamintojo elektrinį grąžtą, už kurį dabar nori 27 eurų? Na, spėkite. Variantų nedaug. Arba Ukrainoje apiplėšė ūkinių prekių parduotuvę, arba atėmė atėjęs į kurio nors ukrainiečio namus, arba tiesiog nušovė ir išplėšė lavonui iš rankų. Gal dar kraujas nenudžiūvo ant grąžto dėžutės.

Kaip tai bobai ne gėda šitaip daryti? Ji gi yra karo nusikaltimo bendrininkė, kurią reikia nuteisti ir pasodinti į kalėjimą.

Klaikiausia, kad ji net nesupranta, kas negerai. Kad tai yra siaubinga. Kad tai yra visiškas nužmogėjimas. Kad taip elgtis gali tik visiška aborto atlieka.

Kas pasidarė, kad Levo Tolstojaus, Fiodoro Dostojevskio, Piotro Čaikovskio, Fiodoro Šaliapino, Iljos Repino tėvynainiai šitaip išsigimė?

Iš tiesų to nužmogėjimo tiek daug, kad dažnai nebegali susivokti, kas čia apskritai vyksta, – įkyrėjęs balansavimas tarp niekšybės ir tiesiog fiziologinio kvailumo taip sujaukė mūsų gyvenimą, jog, regis, esame priversti stebėti nesibaigiantį pikto lunatiko pasivaikščiojimą.

Štai Vilniuje piketas dėl gamtos teršimo vyko prie fabriko Grigiškėse.

Tačiau uostamiestyje piketas organizuotas ne prie "Grigeo Klaipėda", o prie savivaldybės, kuri metus bylinėjosi, kad ikiteisminis tyrimas dėl taršos pagaliau būtų pradėtas.

Mat čia šitas smirdintis reikalas jau seniai virto politinių manipuliacijų įnagiu. Viena ponia, mėgstanti versti viršininkus iš posto ir pati atsisėsti į jų vietą, taip trokšta mero kėdės, kad rauda į pagalvę naktimis, o čia artėja ir rinkimai į Seimą – dar viena kasytis verčianti pagunda.

Liberalų sukurptas neva atviros žiniasklaidos ruporas, ėmęs paramą iš "Grigeo Klaipėda", ne grąžina gautus purvinus pinigus, bet rengia tiesioginę transliaciją apie savo rėmėjų padarytą niekšybę. Kaip sako pats partinio portalo asas, gerais žodžiais skrandžio neužkiši.

Tradicinė žiniasklaida visą savaitę kalbina ne prokurorę G. Skersinskytę, kuri per bemiegę parą demaskavo "Grigeo Klaipėda" nusikaltimą, o karjeros trokštančią abejotinos reputacijos politikę, tą naktį ramiai sau trūnijusią lovoje.

O jeigu jau kalbame apie teršalus, tai gal šis atvejis pravers akis tiems, kurie Klaipėdoje statė strateginį taršos šaltinį – SGD terminalą, kad tik Lietuva toliau naudotų rusiškas dujas ir terštų atmosferą.

E. Gentvilas atskleidė, jog bankai net nenori tokiam objektui duoti paskolų, nes iškastinio kuro naudojimą laiko nusikaltimu gamtai. Tačiau mūsų valstybės dundukai pasiruošę į šį reikalą sumerkti net 1,2 milijardo.

Ar tai nėra dar vienas nusikaltimas, šalia kurio "Grigeo" niekšybė panaši į baltojo nieko dainelę?

Taip ir gyvuojame: valdžia – sau, žmonės – sau. Viskas seniai nugrimzdo nesustabdomose melo ir mulkinimo srovėse. Melas mums žydi kiekvieną dieną, todėl prie jo pripratome, lyg prie Seimo narių teistumo.

Štai Palangos savivaldybė išplatino taurų pranešimą, kad nuo verslininkų išgelbėjo dešimtis medžių. Netrukus verslininkai išplatino patikslinimą, kad niekas tų medžių čia negelbėjo, nes apie juos net nebuvo kalbėta.

Seimo narys jau bemaž 20 metų apsimeta, kad pagarsėjusi virtinukų firma priklauso ne jam, nors pusė jo giminės sėkmingai lieja prakaitą prie vermišelių konvejerio.

Gero posto valdininkas po STT kratų aiškina, kad jam pareikšti įtarimai yra juokingi. Ko nesijuokti, jei dar pernai iš dukters gavai dovanų už beveik 200 tūkst. eurų? Matyt, tikrai šaunūs vaikučiai – tikra altruistų karta auga! Lauksime naujų dovanų.

Labai gražu būna ir tada, kai pro gerklę žmonėms yra grūdamas naujasis "socialinis modelis" (ir sugalvok tu man tokį slapyvardį naujam Darbo kodeksui), kuris pristatomas, kaip duotybė ir gėris, nors įteisina paprasto žmogaus beteisiškumą.

Kai kam, suprantama, tas "modelis" tikrai yra gėris. Juk 6 mln. litų išsidalijo jį rengę ponuliai mokslininkai ir valdininkai. Ar gražios už šiuos pinigus buvo atostogos Ispanijoje? Suma ir moralė Prezidentei paliko tokį neišdildomą įspūdį, kad inicijavo įstatymo pataisas, draudžiančias valdininkams gauti papildomų išmokų už tiesioginį savo darbą.

Dar anksčiau sriūbautojų banda tarsi romijama bliovė, kad negalima parduoti žemės užsieniečiams. Kad nebūtų referendumo, valdžia pakeitė įstatymus taip, kad dabar žemės ūkio paskirties žemę pirmumo tvarka žmonės privalo parduoti kaimynui žemvaldžiui. Kam patriotiniai šūkiai ir graudžios dainos, o kam – šventa Lietuvos žemelė nuosavybėn.

Tik apmulkintoji karta niekuo nebetiki ir kasmet kraunasi vis daugiau lagaminų – užsikaskite, nomenklatūriniai niekšai.

Pasaulinė gerumo diena, minėta vakar, Klaipėdoje išties įgavo prasmę. Daugybė klaipėdiečių, kuriuos sujaudino dienraštyje "Klaipėda" publikuota vienišo daugiavaikio tėvo istorija, suskubo padėti vyrui – ir geru žodžiu, ir finansine parama.

Atsiėmė iš globos namų

"Klaipėda" vakar rašė, jog tris savo vaikus iš globos namų atsiėmęs Stasys (pavardė neskelbtina dėl nepilnamečių teisių apsaugos – V.S.) susidūrė su antstolių nužmogėjimu.

Vaikai anksčiau gyveno su mama, tačiau ji girtuokliavo, atžalomis netinkamai rūpinosi, todėl jos pateko į globos namus.

Tėvas suskubo vaikus iš jų atsiimti ir auginti pats. Nors teisme su buvusia žmona jis sudarė taikos sutartį ir sutarė, kad ji kas mėnesį vaikams išlaikyti skirs 750 litų, Stasys nesulaukė nė cento.

Vyras dirba statybose ir jo pajamos per mėnesį – 1 tūkst. litų.

600 litų iš jų reikia skirti sumokėti už stogą virš galvos, nes Stasys vis dar stovi eilėje gauti socialinį būstą.

Likusių 400 litų keturių asmenų šeimai per mėnesį sunkiai užtenka, todėl vyras ir nusprendė kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Iš jo pinigai mokami, jei alimentų nesugeba mokėti buvęs sutuoktinis ar žmona.

Siūlė pasiskolinti

Tačiau pagrindinė sąlyga kreiptis į fondą – iš antstolių gauti pažymą, kad vyras daugiau nei mėnesį negauna priteistų pinigų vaikų išlaikymui.

"Ta pažyma kainuoja 300 litų. Prašiau, kad man ją duotų išsimokėtinai, nes tikrai neturiu tokių pinigų ir nežinau, iš kur jų paimti. Kišenėje turiu 30 litų ir jų mums su vaikais turi užtekti daugiau nei savaitei", – "Klaipėdai" guodėsi daugiavaikis tėvas.

"Klaipėdos" žurnalistai ir iš antstolių, ir iš Vaikų išlaikymo fondo atstovų išgirdo tą patį – tokia tvarka, reikia pažymos, išimtys netaikomos.

Stasiui pasiūlyta iš kur nors pasiskolinti pinigų, susitvarkyti reikiamus dokumentus, o tada jau tikėtis išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo.

Šią problemą kur kas greičiau nei valstybės tarnautojai suskubo išspręsti paprasti žmonės.

Dosnumas sujaudino

Vakar, kai tik "Klaipėdoje" pasirodė publikacija, į redakciją iš pat ryto ėmė plaukti elektroniniai laiškai, netilo telefonas. Žmonės vis prašė Stasio kontaktų ar paskelbti jo banko sąskaitos numerį, kad būtų galima pervesti pinigų.

"Tokia istorija negali nejaudinti. Pati žinau, kokioje valstybėje gyvename, buvau patekusi į panašią situaciją ir suprantu, kaip sunku išsikapstyti. Paaukosiu tuos 300 litų, kad tik žmogus greičiau susitvarkytų dokumentus", – ryžtingai nusiteikusi buvo viena skambinusiųjų.

Visi, kurie siūlė pagalbą, panorėjo likti anonimais. "Nesinori viešintis, o tik norisi padėti. Juk ir Kalėdos artėja. Tikrai milijonų neturiu, bet padėti 50-ia ar 100 litų įstengsiu. Bendradarbės taip pat prisidės. Taip jautru ir skaudu, kai tėvas vienas pats augina tris vaikus, o valstybė jam atsuka nugarą", – susižavėjimo Stasio stiprybe neslėpė kita geradarė.

Pats Stasys buvo sujaudintas žinios, kad tiek daug žmonių nori jam padėti. "Man reikia tik tų 300 litų, kad gaučiau pažymą. Ir viskas. Juk visiems nelengva, nereikia didelių aukų", – kuklinosi ir graudinosi klaipėdietis.