„Apie 10 val. 50 min. (vietos ir 11 val. 50 min. Lietuvos laiku) kažkas metė degantį daiktą [...] į Izraelio ambasadą“, – nurodė policija.

„Sulaikėme vieną įtariamąjį. Niekas nebuvo sužeistas. Atliekame tyrimą ir aplink ambasadą yra didelė užtvara“, – pridūrė ji.

Izraeliui tęsiant puolimą Gazos Ruože po spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ surengto išpuolio, buvo sustiprintas žydų valstybės ambasadų visame pasaulyje saugumas.

Remiantis naujienų agentūros AFP pateiktais oficialiais Izraelio duomenimis, per „Hamas“ išpuolius Izraelyje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 31 988 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

„Nepriimtina, kad toks išpuolis gali būti įvykdytas Nyderlanduose. Laimei, apie jokius sužeidimus nepranešama“, – teigiama Izraelio ambasados pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“.

„Tai rodo pavojingas nerimą keliančios neapykantos ir kurstymo tendencijos pasekmes. Ši neapykanta negali būti toleruojama“, – pridūrė ji.

Praėjusį mėnesį Izraelio ambasadoriaus oficialioje rezidencijoje Hagoje aptiktas įtartinas objektas, įtarta, kad tai gali būti sprogmuo.

Policija aptvėrė įvykio vietą, bet jokių sprogmenų nerado.

Tuo metu Hagos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į nepatikslintą grėsmę, aplink Izraelio ambasadą įvedė nepaprastąsias saugumo priemones.

Sausio mėnesį Švedijoje išminuotojų komanda Izraelio ambasadoje Stokholme likvidavo veikiantį prietaisą, o valdžios institucijos tai pavadino galimu teroristiniu nusikaltimu.

Su antisemitizmu Nyderlanduose kovojanti asociacija CIDI ketvirtadienio išpuolį pavadino dar vienu neapykantos ir smurto išpuoliu prieš žydų valstybę.

Muštynės kilo vėlai sekmadienį Amsterdamo konferencijų centre RAI, kur turkų rinkėjai Nyderlanduose gali iš anksto balsuoti prieš kitą savaitgalį įvyksiančius lemiamus rinkimus, pranešė policija ir Nyderlandų žiniasklaida.

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) šie rinkimai, kaip kalbama, bus sunkiausi per du jo buvimo valdžioje dešimtmečius, o ir pačius rinkimus lydi kylanti įtampa bei poliarizuojantys pareiškimai.

Amsterdamo policija pranešė, kad pareigūnai į balsavimo apylinkę buvo iškviesti maždaug 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, nes „organizacija, atsakinga už saugią rinkimų eigą, policijai pareiškė, kad padėtis tampa nebevaldoma“.

Į balsavimo apylinkę atvykę pareigūnai „konferencijų centre pamatė chaotišką padėtį ir masines muštynes, kuriose dalyvavo apie 300 žmonių“, rašoma policijos paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad mažiausiai du žmonės buvo sužeisti.

Nyderlandų žiniasklaidoje pirmadienį pasirodė nuotraukų, kuriose matyti, kaip daugybė pareigūnų, kai kurie su riaušių malšinimo ekipuote ar su šunimis, mėgina išskirstyti susirėmusias grupes.

Muštynes, kurios kilo netrukus po balsavimo apylinkės uždarymo, regis, išprovokavo priešingoms stovykloms priklausančių partijų atstovų ginčas, pranešė visuomeninis transliuotojas NOS.

Vienas liudininkas televizijai sakė, kad konferencijų centre pastarosiomis dienomis buvo jaučiama įtampa, o sekmadienio vakarą ta įtampa pratrūko.

Jis pasakojo apie „klyksmus, paniką ir chaosą“.

Rimtis balsavimo apylinkėje buvo atkurta po kelių valandų, pranešė policija ir žiniasklaida.

„Atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti, ar buvo padaryta baudžiamųjų veikų“, – nurodė policija.

Partijos, kurių šalininkai dalyvavo muštynėse, nebuvo nurodytos.

Nyderlandų turkų bendruomenė vienija apie 440 tūkst. žmonių, daugelis jų yra praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais į Europą migravusių darbininkų palikuoniai.

64 metų Peteris R. de Vriesas (Peteris R. de Vrisas) mirė devynios dienos po 2021-ųjų liepos 6-osios, kai jam buvo šauta į galvą. Nusikaltimas, prokurorų teigimu, yra susijęs su žurnalisto vaidmeniu teisiant vieną olandų narkotikų mafijos bosą.

Valstybinė prokuratūra nurodė, kad trečias įtariamasis yra 27 metų lenkas ir kad jis tikriausiai „vadovavo tiems, kas nužudė de Vriesą“.

Dienraštis „Algemeen Dagblad“ rašė, kad šis įtariamasis buvo sulaikytas įtarus kitos žmogžudystės įvykdymu pernai spalį.

Praėjusį mėnesį prasidėjo dviejų kitų įtariamųjų, 22-ejų olando Delano G. ir 36 metų lenko Kamilo E., teismas dėl P. R. de Vrieso nužudymo.

Prokurorai kaltina Delano G. paspaudus gaiduką, o Kamilą E. – vairavus pabėgimo automobilį ir stebėjus auką prieš nusikaltimą.

Verdiktas šioje byloje turėtų būti paskelbtas liepos 14 dieną; prokurorai reikalauja įkalinimo iki gyvos galvos abiem atsakovams.

Šiedu įtariamieji neigia įvykdę nusikaltimą ir atsisakė liudyti teisme.

P. R. de Vrieso nužudymas dieną, Amsterdamo gatvėje, pribloškė Nyderlandus, kur jis buvo gerai žinomas dėl savo televizijos laidos, ir sukėlė pasipiktinimą visoje Europoje.

P. R. de Vriesas išgarsėjo reportažais apie „Heineken“ milijonieriaus Freddy Heinekeno (Fredžio Heinekeno) pagrobimą 1983 metais.

Prokurorai mano, kad P. R. de Vriesas buvo nužudytas dėl to, kad patarinėjo Nabilui B., liudijusiam labiausiai ieškoto Nyderlandų žmogaus, 2019-aisiais Dubajuje areštuoto numanomo narkotikų barono Ridouano Taghi (Riduano Tagio), teisme.

Nabilui B. tapus valstybės liudytoju, taip pat buvo nušauti jo brolis ir advokatas.

Dėl M. Rutte, kuris mėgsta važinėti dviračiu, saugumo buvo susirūpinta, kai buvo nužudyti iškilus žurnalistas ir teisininkas, susiję su viena didele byla dėl organizuoto nusikalstamumo.

54 metų centro dešiniųjų pažiūrų premjeras buvo sekamas „stebėtojų“, susijusių su narkotikų kontrabandininkų gauja, praminta „Mocro Mafia“, pranešė dienraštis „De Telegraaf“ ir keli transliuotojai.

M. Rutte atsisakė komentuoti šiuos pranešimus, atėjęs pėsčiomis į parlamentą dalyvauti jau seniai vykstančiose derybose dėl koalicijos.

„Nieko nesakysiu apie saugumą arba apsaugą“, – pareiškė jis.

M. Rutte kanceliarija, Nyderlandų nacionalinis saugumo ir kovos su terorizmu koordinatorius bei nacionalinė prokuratūra taip pat atsisakė komentuoti.

„Neturiu galimybės komentuoti. Niekada nekomentuojame reikalų, susijusių su saugumo priemonėmis“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Rutte biuro atstovas.

Olandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas), kuriam pačiam dėl grasinimų nužudyti yra paskirta visą parą budinti apsauga, sakė, kad šios naujienos yra „baisios“.

„Niekam to nepalinkėtum. Stiprybės, ministre pirmininke Rutte“, – per „Twitter“ parašė G. Wildersas, nors šiaip jis yra griežtas premjero kritikas.

„Matomos ir nematomos priemonės“

M. Rutte garsėja pomėgiu važinėtis dviračiu Hagoje. Jis kartais taip vyksta net ir į susitikimus su Nyderlandų karaliumi ir užsienio lyderiu. Tokiais atvejais paprastai nebūna matoma kokių nors ypatingų premjero apsaugos priemonių.

Tačiau „De Telegraaf“ rašė gavęs „signalų, jog jis [M. Rutte] gali būti atakos arba pagrobimo taikinys“. Pasak dienraščio, „įtartini“, žmonės, kaip žinoma, palaikantys ryšius su „Mocro Mafia“, buvo pastebėti netoli premjero skirtingu laiku ir įvairiose vietose.

Panašūs „stebėtojai“, kaip manoma, prisidėjo prie liepą įvykdyto olandų kriminalinių naujienų žurnalisto Peterio R. de Vrieso (Piterio de Fryso) nužudymo, taip pat kai 2019 metais buvo nužudytas advokatas, dirbęs su liudytoju byloje, iškeltoje „Mocro Mafia“ vienam numanomam vadeivai, pridūrė leidinys.

„Tai sukėlė tokį didelį nerimą saugumo tarnyboms, kad buvo sustiprinta jo apsauga“, – visuomeninei televizijai NOS sakė „De Telegraaf“ žurnalistas Mickas van Wely (Mikas van Velis).

Į M. Rutte apsaugos komandą buvo paskirta specialiai parengtų policijos pareigūnų iš Nyderlandų karališkosios ir diplomatinės apsaugos tarnybos. Jie turi užtikrinti apsaugą „matomomis ir nematomomis priemonėmis“, rašo „De Telegraaf“.

Po P. R. de Vrieso nužudymo olandų tarnybos žadėjo sugriežtinti kovą su nusikalstamumu.

Šis žurnalistas prieš išpuolį buvo pagrindinio valstybės liudytojo Nabilo B. patarėjas ir patikėtinis, nagrinėjant bylą prieš Ridouaną Taghi (Riduaną Tagį), kuris yra apibūdinamas kaip ieškomiausias nusikaltėlis šalyje ir vienas pagrindinių „Mocro Mafia“ vadeivų.

Šios gaujos pavadinimas susijęs su faktu, kad dauguma jos narių yra kilę iš Maroko arba Antilų.

Nyderlandai seniai garsėja pakantumu marihuanai, bet pastaruoju metu šalis patiria reikšmingų rūpesčių dėl nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Vienos policijos profsąjungos vadovas šalį neseniai netgi pavadino „narkovalstybe“.

Pareigūnų teigimu, nėra ženklų, kurie leistų išpuolį sieti su terorizmu.

Penktadienio vakarą Amsterdamo barų ir restoranų rajone, esančiame netoli muziejų kvartalo, įvykdyti keli išpuoliai. Įvykio vietoje suimtas 29-erių metų vyras.

„Policija išsamiai tiria keletą išpuolių ir jų aplinkybes“, – teigiama Amsterdamo policijos pranešime.

„Prokuratūros tyrėjų komanda neatmeta jokių incidentų motyvų, tačiau šiuo metu nėra duomenų apie teroristinį išpuolį“, – pranešė policija.

Terorizmo pavojaus lygis Nyderlanduose po išpuolių nebuvo pakeistas, pranešė transliuotojas „RTL Nieuws“.

Policija skelbė, kad iš pradžių sulaukė pranešimo dėl vieno išpuolio peiliu, tačiau vietoje „paaiškėjo, kad artimoje aplinkoje įvyko dar keturi tokie išpuoliai, iš viso užregistruoti penki nukentėjusieji“.

„Vienas nukentėjusysis žuvo vietoje, kiti buvo nuvežti į ligoninę“, – pranešė policija.

Į vietą atskubėjo skubios pagalbos tarnybos, o netoliese esančiame parke nusileido du medikų sraigtasparniai.

40-metis įtariamasis buvo sulaikytas ketvirtadienį kelios valandos po incidento, per kurį niekas nebuvo sužeistas.

Šio incidento išvakarėse Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginyje, kuris vyko Saudo Arabijos Džidos mieste ir kuriame dalyvavo užsienio diplomatų, nugriaudėjo sprogimas.

Hagoje šaudęs vyras įtariamas padaręs žalos ambasados pastatui, bandęs nužudyti jo prižiūrėtoją ir grasinęs, o visa tai darė turėdamas „teroristinį tikslą“, sakoma policijos pranešime.

„Teroristiniai ketinimai išplaukia iš to, kad įtariamasis, regis, savo veiksmais norėjo primesti savo valią ambasadai“, – priduriama jame.

Pirmadienį per teismo posėdį nuspręsta pratęsti įtariamojo sulaikymą dar dviem savaitėms.

40-metis įtariamasis buvo sulaikytas Zutermero mieste, už 16 km nuo Hagos, praėjus apie aštuonioms valandoms po 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku įvykusio incidento.

„Tyrimas atvedė prie įtariamojo Zutermere, ir vyras buvo areštuotas viename name Zutermere“, – sakoma Hagos policijos pranešime.

„Policijos pareigūnai taip pat konfiskavo vieną lengvąjį automobilį tolesniam tyrimui. Įtariamasis laikomas arešte ir bus apklaustas“, – pridūrė teisėsauga.

Policija prie ambasados pastato kelias šovinių tūteles, nurodė pareigūnai.

Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad ant pastato fasado matyti kulkų padarytos žymes ir peršauti langai.

Policijos atstovas Stevenas van Santenas sakė AFP, kad „teismo ekspertai tebetiria“ įvykio vietą, be kita ko, „pėdsakus ant kulkų išmuštų skylių ir [pačias] kulkas“.

Saudo Arabijos ambasada patvirtino, kad niekas iš jos darbuotojų nenukentėjo, bet perspėjo Nyderlanduose esančius šalies piliečius „būti atsargius“.

„Ambasados apsaugos pareigūnai informavo saugumo tarnybas apie šį incidentą, vos tik jis įvyko“, – sakoma ambasados „Twitter“ žinutėje.

Rijado vyriausybė „smerkia šią bailią ataką ir dėkoja olandų tarnyboms už greitą atsaką“.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija nurodė „tai vertinanti labai rimtai ir palaikanti glaudų ryšį su Saudo Arabijos tarnybomis“.

Kankinimų patalpoje buvo įrengtas stomatologo krėslas ir šiurpių įrankių, įskaitant genėjimo žirklės, pjūklą, skalpelius ir reples, nurodė olandų policija.

Šeši įtariamieji buvo suimti, ginkluotiems teisėsaugos pareigūnams surengus reidą sandėlyje, kuriame buvo laikomi šie konteineriai. Reidas buvo surengtas gavus informacijos iš Prancūzijos ir Nyderlandų organizuotos operacijos, per kurią pavyko prasiskverbti į šifruoto telefono ryšio tinklą „EncroChat“.

„Šeši [konteineriai] naudoti kaip kalėjimo kameros, kuriose žmonės galėjo būti laikomi surišti. Dar vieno konteinerio vienintelė paskirtis – būti kankinimų kamera“, – sakė Olandijos policijos centrinio tyrimų padalinio vadovas Andy Kraagas (Endis Kragas).

Policijos nufilmuotame vaizdo įraše matyti kompleksą, esantį pietiniame Bergeno prie Zomo mieste, į pietus nuo Roterdamo, krečiantys ginkluoti pareigūnai.

Konteineriuose buvo įrengta garso izoliacija, o jų vidus buvo padengtas folija. Policijos nuomone, tokiu būdu nusikaltėliai mėgino užtikrinti, kad viduje esančių žmonių nebūtų galima aptikti šilumai jautriomis kameromis. Visuose konteineriuose ant grindų ir lubų buvo pritvirtinti pančiai.

Žmonių, kuriuos ketinta laikyti šiose kamerose, pagrobimai buvo „labai kruopščiai planuojami“, pažymėjo pareigūnai. Nusikaltėliai buvo pasidaliję į kelias grupes, turėjo ginklų ir netikrų policijos uniformų, mikroautobusų, sustoti nurodančių ženklų ir neperšaunamų liemenių.

Viename konteineryje, pasiklausytuose nusikaltėlių pokalbiuose vadintame „apdorojimo kambariu“, buvo įrengtas „dantų gydyklos krėslas su pančiais ant atramų rankoms ir kojoms“, pažymėjo policija.

Pareigūnai šiame konteineryje rado žirklių šakoms karpyti, pjūklą, skalpelių, replių, antrankių, pirštų gnybtų ir lipnios juostos. Policija nurodė, kad šios priemonės buvo skirtos „kankinti aukas arba, bet kokiu atveju, daryti joms spaudimą“.

Nyderlandų policijos vadovė Jannine van den Berg (Janinė van der Berg) sakė, kad slaptas kalėjimas buvo rastas prancūzų ir olandų policijos pareigūnams įsilaužus į „EncroChat“. Apie šią operaciją buvo paskelbta praeitą savaitę; ji suteikė pagrindą keliose Europos šalyse areštuoti apie 800 žmonių.

„Anksčiau skelbėme, kad pranešime daugiau. Šis nusikalstamo pasaulio kalėjimas yra vienas iš tokių pavyzdžių“, – pabrėžė pareigūnė.

Naujausias incidentas įvyko ankstyvą penktadienį, kai Amsterdamo viešbučio „Okura“ personalas pranešė policijai apie gautą įtartiną siuntinį, kuriame gali būti sprogmuo.

Sprogmenų neutralizavimo ekspertai skubiai atvyko į prabangų viešbutį, o policija vėliau paskelbė tviteryje tokią žinutę: „Laiškas yra toks pats, kaip ir kiti.“

„Viešbučio nereikia evakuoti, tačiau įvykio vietoje budi kariuomenės sprogmenų likvidavimo komanda“, – priduriama pranešime.

Tas laiškas yra vienas iš mažiausiai septynių, kurie praėjusią savaitę buvo išsiųsti įvairiais adresais trijuose miestuose, įskaitant du viešbučius, dvi degalines, nekilnojamojo turto agentūrą, automobilių saloną ir skolų išieškojimo agentūrą.

Minėto Roterdame įsikūrusio automobilių salono direktorius pranešė visuomeniniam transliuotojui NOS, kad administracijos darbuotojas ketvirtadienį atidarė laišką ir pamatė „kažką panašaus į bateriją“, o paskui iškvietė policiją.

Iki šiol laiškai „nepadarė jokios žalos, nes nesusprogo, bet priešingu atveju jie galėjo padaryti didelės žalos“, rašoma policijos pranešime.

Ant laiškų, kurie buvo šiek tiek storesni nei įprasti, buvo užklijuoti lipdukai su šalies centrinės skolų išieškojimo agentūros adresu ir logotipu vietoje, kur nurodomas siuntėjas. Paprastai tokia informacija būna atspausdinta ant voko.

Policija, mananti, kad laiškus „išsiuntė tas pats siuntėjas“, pradėjo intensyvų tyrimą, kuriame dalyvauja detektyvai ir sprogmenų ekspertai.

„Būkite budrūs! Jei gausite storą laišką su dviem lipdukais su centrinės skolų išieškojimo agentūros pavadinimu ir logotipu, neatidarykite jo ir nedelsdami skambinkite policijai“, – perspėjo pareigūnai.

Tai ketvirtadienį pranešė šalies policija.

Teisėsaugos institucijų duomenimis, siuntos atkeliavo į viešbutį ir degalinę Amsterdame, nekilnojamojo turto agentūrą Utrechte ir degalinę bei automobilius pardavinėjančią kompaniją Roterdame. „Nė vienu atveju žalos nepadaryta, nes sprogmenys nesidetonavo“, - pabrėžė pareigūnai.

Policijos nuomone, visas siuntas išsiuntė vienas žmogus. Jo tapatybė dar nenustatyta.